- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 2-8-884/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00287-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- V. J.
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pgal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė iškeldinti atsakovą su visa manta iš jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr.d (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad minėtas namas su ūkiniais pastatais priklauso jai. Name kartu su ja gyvena sūnus V. J., kuris netinkamais veiksmais sudaro neįmanomas sąlygas gyventi, pastoviai ją kolioja ir keikia necenzūriniais žodžiais, varo lauk iš namų, nors jai 82 metai ir judėjimas yra apsunkintas. Žiemos metu tyčia iškelia verandos ir koridoriaus duris, kad šaltis eitų į vidų ir ji sušaltų, nes negali parsinešti malkų ir kūrenant krosnį palaikyti tinkamos temperatūros. Būna atvejų, kai užrakina verandos duris, pasiima raktą, pats būna namuose, bet jos neišleidžia, tuo apribodamas laisvę išeiti į kiemą bei lauko tualetą ar aplankyti ją kitiems asmenims. 2013 metų liepos mėnesio pradžioje atsakovas ištepė fekalijomis jos kambario langą iš lauko pusės, prie kurio pastoviai sėdi ir stebi aplinką. Dėl atsakovo elgesio ne kartą kreipėsi į policiją, nesijaučia saugi, jaučia nuolatinę baimę, negali naudotis pagalbiniais pastatais, nes savo daiktais yra užėmęs atsakovas, visą savo gyvenimą jis nė karto nemokėjo už sunaudotą elektrą. 2013-03-05 ji kreipėsi į notarą su prašymu persiųsti pareiškimą dėl iškeldinimo, tačiau atsakovas per nurodytus tris mėnesius neišsikėlė. Pagal Civilinio kodekso 6.611 straipsnį nuomininkas gali būti iškeldintas, kai netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu ar greta gyventi, trukdoma normaliai gyventi.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai pareikštą reikalavimą palaikė, atstovas J. J. papildomai paaiškino, kad namas, iš kurio prašoma iškeldinti atsakovą, buvo jo ir atsakovo vaikystės namai. Jis su V. ir dar trečiu broliu gyveno viename kambaryje, jis ir brolis yra išėję, o V., tai yra atsakovas, liko gyventi tame pačiame kambaryje, atsakovas dar naudojasi koridoriumi. Atsakovo konfliktai su mama prasidėjo iširus ūkiams, jis pradėjo nurodinėti, ką jai daryti, ko ne, reikalauti kompensacijos, neleido mamai į koridorių neštis malkų, užėmė visą ūkinį pastatą. Jo paties santykiai su broliu blogi apie dešimt metų, to priežastis, jo manymu, kad užstoja mamą ir jos seseris. Jo namai yra priešingoj gatvės pusėj, jis mamą prižiūri, lanko ją keturis kartus per dieną. Būdavo, kad jis, norėdamas aplankyti mamą, negalėdavo įeiti, atsakovas duris anksti užsirakindavo. Dieną duris atidarydavo, su viela pririšdavo, tai jis ateidavo, vielą nukirpdavo ir vėl duris uždarydavo. Atsakovas buvo duris iškėlęs, jis pamatė atremtas, iškvietė pareigūną. Mano, kad taip darė, kad mamos kambariai atšaltų. Dabar jis pakeitė spyną, vieną raktą davė V., šiuo metu gali įeiti, kada reikia. Apie tai, kad langą fekalijom ištepliojo langą, sakė mama, jis mano, atsakovas taip padarė tyčia, nes mama prie jo sėdi ir žiūri pro langą. Po to, kai pateikė ieškinį dėl iškeldinimo, atsakovas kiek apsiramino, tiek nebepuola. Mama šiuo metu juda tik prilaikoma.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, atsakovas papildomai paaiškino, kad ieškinyje nurodytos vienos melagystės, nurodytų aplinkybių teigė nepripažįstantis. Duris buvo iškėlęs, nes kengė buvo iškritusi, ją įkalė ir duris vėl įdėjo. Kai įgaliotinis buvo atvažiavęs, durys jau buvo įdėtos. Tai, kad jis kaltinamas fekalijomis ištepliojęs langą, yra visiškas išsigalvojimas. Nesibara su mama, seniau ko nors paklausdavo, dabar nebegalima suprasti, ką ji kalba. Mamos sesuo prieš 15 metų jį apkalbėjo, dėl to buvo kreipęsis į įgaliotinį, yra vadinęs ją „čerauninke“, mama apie tuos būrimus žinojo. Pamena, kad 2005 metais buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl smurtavimo prieš mamą, bet jis tyčia pagaliu per galvą jai netrenkė, ji užkliuvo už malkų koridoriuje ir pargriuvo. Mamai gyventi jis netrukdo, jos neužkliūna, namą statė jo tėvas, jis pats prisidėjo prie namo statybos. Neprisimena, kad būtų po tėvo mirties savo noru atsisakęs palikimo. Dalis namo jam priklauso.
Liudytojas S. B. parodė, kad jis yra apylinkės inspektorius, V. J. jo nėra kvietusi, iš jos nusiskundimų girdėti neteko. Pas V. J. jam teko lankytis 2013 metų vasarą dėl paso keitimo, bendrauti sekėsi sunkiai, nelabai suprato, ko klausiama, jai pasirašyti padėjo Justinas. Tarp brolių J. ir V.yra kilę nesutarimų. J. buvo jį išsikvietęs, ant J. žemės V. buvo sukrovęs nupjautą žolę, šis teigė, kad žemė esanti jo. 2013-12-13 kreipėsi V., skundėsi, kad sudavė brolis, dėl lango ištepliojimo buvo gautas pareiškimas, kreipėsi J. žmona, jis buvo įvykio vietoje, jam pasirodė, kad ten buvo patepimai su ranka, labiau panašu, kad žemėmis. Žala padaryta nebuvo, niekas nematė, kas tai būtų galėjęs padaryti. Kiek teko bendrauti su V., tai jis yra sakęs, kad motina ne jo. J. žmona klausė, ką reikia daryti, kad V. nepadeda, nesirūpina motina, patarė kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr.d (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. J. (b.l. 10-12). Nuosavybės teisės įregistruotos 2013-11-25 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr.d (duomenys neskelbtini) pagrindu, įrašas galioja nuo 2013-12-05. Ieškovės atstovo J. J. ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad namas buvo pradėtas statyti jų tėvui J. J. esant gyvam. Tėvas mirė 1984 metais, atsakovas šiuose namuose užaugo ir gyvena tame pačiame kambaryje iki šiol, šiame name gyvena ir ieškovė V. J., kuri yra J. J. ir V. J. motina. Ieškiniu atsakovą prašoma iškeldinti, reikalavimas grindžiamas Civilinio kodekso 6.611 straipsnio nuostata, kad atsakovas, gyvendamas tame pačiame name kaip ir ieškovė, savo netinkamu elgesiu sudaro ieškovei neįmanomas sąlygas kartu gyventi. Taigi byloje turi būti įrodyta, kad atsakovas dėl kaltų veiksmų ar neveikimo bei netinkamo elgesio sudaro neįmanomas sąlygas kitiems asmenims kartu arba greta gyventi. Iškeldinimas Civilinio kodekso 6.611 straipsnyje nustatytais pagrindais yra viena iš Civiliniame kodekse numatytų civilinės atsakomybės rūšių, kurią galima taikyti tik nustačius atsakovo kaltę dėl bendro gyvenimo taisyklių pažeidimo ar atsakovo netinkamo elgesio.
Atsakovas, teikdamas paaiškinimus, nepripažino ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad jis ieškovę pastoviai kolioja, užrakina duris ir neleidžia išeiti, varo lauk, žiemos metu tyčia iškelia duris, ar kad fekalijom ištepliojo langą. Paaiškino, kad duris buvo iškėlęs sutvarkyti kengei, kaltinimą ištepliojus langą fekalijomis vadino išsigalvojimu. Be paminėtų aplinkybių ieškinyje nurodoma, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio ne kartą buvo kreiptasi į policiją. Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r. PK Viešosios policijos skyriaus rašte nurodyta, kad dėl įvykių (duomenys neskelbtini) ., fiksuoti penki pranešimai (b.l. 13), dėl jų priimtų procesinių dokumentų į bylą nepateikta. 2013-12-13 fiksuotas pranešimas apie tai, kad konfliktuoja su giminaičiu V. J. (pranešėjas ir kitas konfliktuojantis asmuo nenurodyti). 2013-10-01 policijos įstaigoje gautas J. J. pareiškimas, kad 2013-09-30 jo sodyboje brolis V. J. be leidimo pjovė žolę. 2013-09-30 pranešta apie smurtą artimoj aplinkoj, nurodyta, kad tarp brolių kilo konfliktas, kurio metu naudotas fizinis smurtas. Liudytojas S. B. parodė, kad tuomet kreipėsi V. J., nurodęs, kad brolis J. J. sudavė jam per veidą. Šio fakto J. J. nepaneigė. Dėl 2013-07-09 pranešimo, jog V. J. fekalijomis apmėtė virtuvės langą, liudytojas S. B. parodė, kad apie įvykį pranešė J. J. žmona, nuvykus į vietą jam pasirodė, kad ten buvo patepimai su ranka, labiau panašu, kad žemėmis, asmenų, mačiusių, kas tai galėjo padaryti, nenustatyta. S. B. taip pat parodė, kad 2013-05-30 J. J. pranešė, jog V. J. supylė nupjautą žolę į jam priklausantį sklypą. Vertinant raštą iš policijos nėra pagrindo konstatuoti, kad V. J. būtų netinkamai elgęsis ieškovės atžvilgiu. Liudytojas S. B. taip pat patvirtino, kad ieškovė V. J. nėra skundusis.
Duodamas parodymus teismo posėdyje, liudytojas S. B. nurodė, kad 2013 metų vasarą jam teko lankytis pas V. J. dėl paso pakeitimo, bendrauti sekėsi sunkiai, V. J. nesuprato, ko klausiama. Byloje yra duomenys, kad V. J. 2013-07-25 dienos įgaliojimu, patvirtintu notaro, yra įgaliojusi savo sūnų J. J. valdyti ir tvarkyti visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, atstovauti jos interesus teisme ir kt. Ieškinys teismui dėl atsakovo iškeldinimo pateiktas 2014-07-25, jį įgaliojimo pagrindu yra pasirašęs J. J., atsakovo brolis, iš šių asmenų paaiškinimų matyti, kad jų santykiai konfliktiški. Esant nustatytoms aplinkybėms buvo nutarta apklausti ieškovę, kuri dėl sveikatos būklės negali atvykti į teismą, jos namuose. Bendrauti su ieškove buvo galima tik per J. J., klausimus teko kartoti keletą kartų, matėsi, kad ieškovė sunkiai juos suvokia, į tiesiogiai užduotus klausimus neatsakė. J. J. J. buvo klausiama, ar ją muša, ar bijo, tai patvirtindavo, negalėjo atsakyti koks metų laikas, mėnuo, diena, žinojo, kur gyvena, kuo vardu buvo vyras, gimimo datą, tačiau į klausimą, kiek jai bus metų, atsakė, kad sukaks 27 ar 28 metai, klausimo apie nagrinėjamą bylą nesuprato. Darytina išvada, kad ieškovės paaiškinimais kaip įrodymu byloje remtis nėra galimybės. Dėl ieškinio aplinkybių paaiškinimus teikė J. J., kuris kaip ieškovės atstovas pagal įgaliojimą neprisiekia, jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, atsakovas ieškinio nepripažino, dėl jame nurodytų aplinkybių pateikė savo paaiškinimus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Ieškovės atstovų prašymu byloje buvo apklaustas liudytojas S. B., tačiau jis nepatvirtino ieškinyje nurodytų aplinkybių. Iš jo parodymų dėl policijoje registruotų pranešimų matyti, kad konfliktuojančiomis šalimis yra J. J. ir V. J., išklausius šių asmenų paaiškinimų, matyti, kad broliai nesutaria daugelį metų. Baigiamųjų kalbų metu J. J. nurodė, kad jis vienas prižiūri motiną, pablogėjus jos sveikatai, jis nebepajėgs ja rūpintis, prieš keletą metų teiravosi apylinkėje, ar nebūtų galimybės apgyvendinti motiną globos namuose, jam buvo atsakyta, kad asmuo turi turėti turto. Mano, kad pardavus motinai priklausantį namą, gautus pinigus būtų galima panaudoti sumokėjimui už jos apgyvendinimą globos įstaigoje. Parduoti namą su jame gyvenančiu „karšinčiumi“, kaip atsakovą apibūdino J. J., nebūtų galimybės. Pripažino, kad tai ir yra tikroji ieškinio pateikimo priežastis.
Iš 2004-05-27 nuosprendžio matyti, kad V. J. buvo pripažintas kaltu 2004-02-10 sudavęs pagaliu motinai ir taip nežymiai ją sužalojęs (b.l. 80). Ieškovės atstovė nurodė, kad nuosprendis patvirtina faktą, jog atsakovas ieškovę muša. Po nuosprendžio priėmimo atsakovas ir toliau gyveno tame pačiame name, nusikalstama veika padaryta prieš dešimt metų, todėl tai negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu netinkamą atsakovo elgesį šiuo metu. Juolab, kad kitų faktų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovas netinkamu elgesiu sudaro ieškovei neįmanomas sąlygas kartu gyventi, nenustatyta.
Aukščiau aptartais motyvais darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimo bei netinkamu elgesiu sudarytų neįmanomas sąlygas gyventi ieškovei, todėl ieškinys netenkintinas (CPK 178 str.).
Šalims suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais
nusprendžia:
ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.