- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-384-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28064-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- UAB „Delca invest“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, J. J., H. K., I. G., E. V., V. Š., A. R., A. Š., I. Š., R. L., J. N., T. M., R. M., E. R., J. R., J. M., E. M., J. Š., R. S., L. M., M. Š., A. D., Z. P., M. Ž., M. S., V. B., D. V., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., M. V., G. Č., A. T., K. S., P. S., E. T., J. Z., M. K., T. N., L. C., M. P., B. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Delca invest“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės nuomos sutarties ir kitų aktų panaikinimo, tretieji asmenys – VĮ „Registrų centras“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, J. J., H. K., I. G., E. V., V. Š., A. R., A. Š., I. Š., R. L., J. N., T. M., R. M., E. R., J. R., J. M., E. M., J. Š., J. J., R. S., L. M., M. Š., A. D., Z. P., M. Ž., M. S., V. B., D. V., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., M. V., G. Č., A. T., K. S., P. S., E. T., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P., B. L., K. S. ir L. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2084V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1265-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), nuomos“; panaikinti (pripažinti negaliojančia) 2015 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-366-(14.49.57) (toliau – Sutartis); panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 2.3-13392-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, įregistravimo valstybinės įmonės Registrų centre bei išnuomojimo UAB „REALCO“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad V. Š. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 1999-09-03 prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š. iki nacionalizacijos turėtą (valdytą) 7 ha, buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, žemę. V. Š. 2000-08-31 notaro tvirtinta sutartimi (reg. Nr. 110080) S. S. (po santuokos S. D.) perleido teisę į 0,5833 ha nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste. Taigi, ieškovė pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į P. Š. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime iki 1940 m. nacionalizacijos pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, tame tarpe ir žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2001 m. liepos 5 d. sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūros aktas patvirtina, kad P. Š. (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėjo nuosavybės teise valdytą žemę. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, šiame žemės sklype yra Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis pastatas - kontrolės punktas bei kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė). Vadovaujantis 2014 m. liepos 31d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialaus turto nuomos sutarties Nr. A466-2514(2.14.42-AD4), pakeistos 2015 m. gegužės 1 d. susitarimu „Dėl 2014 m. liepos 31 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialaus turto nuomos sutarties Nr. A466-2514-(2.14.1.42.-AD4) pakeitimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.) -1573 „Dėl valstybinės žemės sklypo Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), išnuomojimo UAB „Saulės elektrinė“ ir 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-738-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1573 (patikslinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.) -14) patikslinimo“ Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. birželio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-236-(14.49.57) uždarajai akcinei bendrovei „Saulės energija“ išnuomojo 2,0560 ha ploto valstybinės žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).,Vilniaus mieste. Pažymėjo, jog 2015 m. lapkričio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-454 nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 49SŽN-366-(14.49.57) su UAB „Delca invest“. Minimame žemės sklype yra tik vienas savarankiškai funkcionuojantis pastatas - kontrolės punktas, kurio bendras plotas yra 38.26 kv. m, o žemės sklypo plotas - 2,0560 ha, šiame žemės sklype yra ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (tvora ir kiemo aikštelė). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra nurodyta kiemo aikštelės ploto. Taigi akivaizdu, kad pagrindinis daiktas yra kontrolės punktas, ir šio daikto priklausiniai yra kiemo aikštelė ir tvora. Nėra aišku, dėl ko reikalingas tokio dydžio žemės sklypas eksploatuoti tik 38,26 kv. m. pastatui - kontrolės punktui. Taigi, Sutartis su UAB „Delca invest“ sudaryta fiktyviai.
3. Atsakovas UAB „Delca invest“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovė įgijo teisę į 0,5833 ha nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste 2000-08-31 notaro tvirtinta sutartimi. Taigi, vėliausiai nuo šio momento ieškovė buvo ar turėjo būti suinteresuota žinoti visas aplinkybes, kurios galėtų įtakoti jos teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią sklypo dalyje, realizavimą. Ieškovė skundo dėl administracinio akto nepateikė, taigi ji praleido teisės aktuose nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo.
4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia, nes tai susiję su Sutarties tinkamu ar netinkamu vykdymu. Tai yra tik sutarties šalių santykiai, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Delca invest“. Ieškovės teisės netinkamu Sutarties vykdymu nėra pažeidžiamos, juolab, kad ji tai ir neįrodinėja. Ginčo žemės sklype vykdomos ar įvykdytos statybos nėra pagrindas pripažinti Sutartį negaliojančia, kadangi ji sudaryta teisėtai, remiantis galiojančiais teisės aktais.
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo sklype yra Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantys statiniai: pastatas - kontrolės punktas ir kiemo statiniai (tvora ir aikštelė), kurių tinkamam eksploatavimui ir buvo suformuotas ginčo žemės sklypas. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatytas ginčo sklypas priskirtinas valstybės išperkamai ir natūra negrąžinamai žemei. Atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovės ginčijamas Vilniaus miesto valdybos sprendimas yra administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. įtvirtintą vieno mėnesio terminą.
6. Tretieji asmenys D. V., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., M. V., G. Č., A. T., K. S., P. S., E. T., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P., B. L., K. S. ir L. M. su patikslintu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog tretieji asmenys pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste, esančią žemę. Pažymėjo, jog ginčo žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas.
7. Tretieji asmenys V. Š., J. Š., J. N., J. R., M. Ž., M. S., A. R., Z. P., A. D., I. G., I. Š., R. L., M. Š., V. Š., E. R., J. M., E. M., T. M., R. S., V. K., V. B., L. M., P. Š., T. Š. su pareikštu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2001-07-05 buvo sudarytas vietos apžiūrėjimo aktas ir nustatytos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos bei plotas. Iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo schema sudaryta, remiantis archyvine medžiaga bei liudininkų parodymais. Pažymėjo, jog pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo valdytą žemę iki 1940 m. nacionalizacijos. Pasak trečiųjų asmenų, 2015-04-20 jiems tapo žinoma kad yra laisvas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su kiemo statiniais (kontrolės punktas) ir tvora. Pagal minimą schemą sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją.
8. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
9. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
10. Trečiasis asmuo J. J. su patikslintu ieškiniu sutiko ir nurodė, kad kiemo aikštelė nėra tokio dydžio, kokia buvo, jos vietoje stovi nelegalių statybų rezultatas - laikinieji statiniai, nesusiję su kontrolės punkto, ar kiemo aikštelės naudojimu. Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. spalio 25 d. raštas Nr. (23.2)-2D- 15370.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovės atsakovui UAB „Delca invest“ priteista 1361,25 Eur atstovavimo išlaidų; iš ieškovės valstybei priteista 340,72 Eur pašto išlaidų.
12. Teismas nurodė, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 2084V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ turinio nustatyta, kad ginčo sklypas buvo suformuotas atsižvelgiant į tai, jog jame buvo veikianti automobilių saugojimo aikštelė su kontrolės punktu. Tai liudija ir VĮ Registrų centro duomenys, iš kurių matyti, kad kontrolės punktas ir kiemo aikštelė buvo pastatyti dar 1992 m. Tokio pobūdžio duomenys patvirtina, jog ginčo sklypas buvo užstatytas, taigi pripažinti jį laisvu (neužstatytu) nebuvo pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo sklype yra Vilniaus miesto savivaldybei priklausanti asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, ji buvo pastatyta teisėtai, nes yra užregistruota kaip savarankiškas nuosavybės teisės objektas. Duomenys apie ginčo sklype esančius statinius: pastatą-kontrolės punktą ir kiemo statinius - tvorą ir kiemo aikštelę nėra nuginčyti, taigi ginčo sklypas buvo suformuotas esamiems statiniams eksploatuoti. Teismas padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypas Sutartimi buvo išnuomotas pagrįstai - aikštelei ir kontrolės punktui eksploatuoti. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog aikštelei ir kontrolės punktui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas yra per didelis ir jis naudojamas ne pagal paskirtį, kuri numatyta Sutartyje. Konstatavus, kad ginčo sklype esanti žemė užimta statiniui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo, ieškovės reikalavimai, susiję su nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimu natūra yra nepagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą. Nurodė, kad atsakovo UAB „Delca invest“ pagal Sutartį išsinuomotame žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), plotas 2,0560 ha, Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas) esanti asfaltuota aikštelė, kuri pagal byloje esančius duomenis yra įrengta 1992 metais, yra kitas inžinerinis statinys, neturintis aiškios funkcinis priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, todėl toks žemės sklypas, kuriame yra šis statinys, negali būti išnuomojamas be aukciono. Atsakovas UAB „Delca invest“ nenaudoja pagal paskirtį nei pagal Sutartį išsinuomotos aikštelės, nei joje esančio kontrolės punkto. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, prašydama pripažinti Sutartį negaliojančia, nesiekė realaus savo teisių gynimo. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus ir priėmė sprendimą be motyvų.
Atsiliepimas
14. Atsakovas UAB „Delca invest“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą; teismui nusprendus, kad ieškovės reikalavimai panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2084 V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 2.3-13392-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, įregistravimo valstybinės įmonės Registrų centre bei išnuomojimo UAB „REALCO“ pagrįsti, atmesti šiuos reikalavimus dėl praleisto įstatymo nustatyto termino juos ginčyti teisme; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuosavybės teisės į ginčo sklypą negali būti atkurtos tik dėl to, kad jame yra statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė ir kontrolės punktas, priklausantys nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei, kas reiškia, kad ginčo sklypas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., priskirtinas valstybės išperkamai žemei - užimtas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingu žemės sklypu. Taigi, ne statinių, esančių ginčo sklype ir priklausančių savivaldybei nuosavybės teise, išnuomojimas atsakovui, bet pats jų buvimo sklype faktas yra pagrindas taikyti Atkūrimo įstatymo 12 str. 1d. 3 p. nuostatas ieškovės atžvilgiu, todėl pati Sutartis niekaip nepažeidžia ieškovės interesų.
15. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), yra suformuoti, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jiems suteiktas unikalus numeris, pastatas - kontrolės punktas taip pat suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam suteiktas unikalus numeris ir minėtas kiemo statinys (kiemo aikštelė), užima beveik visą Žemės sklypo plotą, todėl remiantis teisiniu reglamentavimu bei faktinėmis aplinkybėmis, ginčo žemės sklypas išnuomotas UAB „Delca invest“ teisėtai bei nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų.
16. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad formuojant ginčo sklypą automobilių aikštelė, kontrolės punktas bei tvora teisiškai ir faktiškai egzistavo, todėl nebuvo pagrindo neformuoti žemės sklypo šių statinių eksploatacijai. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog šie statiniai tiek faktiškai, tiek ir teisiškai yra ir šiuo metu bei naudojami pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Išdėstytos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad ginčo sklypas yra suformuotas tik kontrolės punktui eksploatuoti ir yra per didelis tokiam statiniui.
17. Tretieji asmenys D. V., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., M. V., G. Č., A. T., K. S., P. S., E. T., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P., B. L., K. S. ir L. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
18. Tretieji asmenys V. Š., J. Š., J. N., J. R., M. Ž., M. S., A. R., Z. P., A. D., I. G., I. Š., R. L., M. Š., V. Š., E. R., J. M., E. M., T. M., R. S., V. K., V. B., L. M., P. Š., T. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
19. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
20. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
21. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo žemės sklype kiemo aikštelės plotas yra kitoks, neatitinka realijų ir administraciniuose aktuose nurodomos informacijos, be to tiek Kontrolės punkto, tiek kito inžinerinio pastato (priklausinio) kiemo aikštelės, atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Delca invest“ net neketino naudoti pagal jų paskirtį, todėl į ginčo žemės sklypą gali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Su šiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
22. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2,0560 ha ploto žemė sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ginčo sklypas), yra registruoti statiniai: kontrolės punktas ir kiemo statiniai - tvora bei kiemo aikštelė. Sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.
23. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, aikštelė užbaigta statyti 1992 metais, o 2001 metais atlikti kadastriniai matavimai ir remiantis tais duomenimis 2002-10-31 valdybos sprendimu Nr. 2084V buvo nustatytos sklypo ribos ir plotas, aiškiai įvardijant, kokiu tikslu formuojamas žemės sklypas - esamai automobilių stovėjimo (saugojimo) aikštelei eksploatuoti. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog kontrolės punktas ir automobilių stovėjimo aikštelė yra naudojama pagal paskirtį (III t., b.l. 183-186,198-208).
24. 2014-12-31 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1573 žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Saulės elektrinė“ 2014-07-31 Statinių nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki 2019-08-03. Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Saulės elektrinė“ 2015-05-01 pasirašė susitarimą ir statinių nuomos terminas pratęstas iki 2024-08-03. Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Delca invest“ 2015-05-28 pasirašius susitarimą, statinių nuomininkas UAB „Saulės elektrinė“ buvo pakeistas į UAB „Delca invest“ ir susitarimo 3 punkte nustatyta, jog UAB „Delca invest“ nuo 2015-06-01 perima visas UAB „Saulės elektrinė“ teises ir pareigas pagal 2014-07-31 Statinių nuomos sutartį. 2015-09-23 tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Delca invest“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SZN-366-(14.49.57) (Sutartis), kuria nuomininkui buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas 2014-07-31 Statinių nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki 2024-08- 03.
Žemesnės instancijos teismas
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei, nes užimtas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingu žemės sklypu, todėl nėra galimybės iki Nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams grąžinti minėtą žemės sklypą natūra.
26. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei.
27. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad prie valstybės išperkamos priskirtina žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų
28. Šioje byloje egzistuoja aplinkybės dėl kurių taikytinas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuomet sklypas priskirtinas valstybės išperkamam, nes ginčo sklypas yra užimtas statiniais ir naudojamos esamų statinių eksploatacijai, todėl ginčo žemės sklypą pripažinti laisva žeme nėra pagrindo, t. y. šis sklypas negali būti atkurtas nuosavybės teise natūra.
29. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog žemės sklypas yra užstatytas ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai, taigi ginčo sklypą pripažinti laisvu (neužstatytu) nėra teisinio pagrindo. Svarbu pažymėti, kad tiek pripažinus negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį, tiek panaikinus ginčijamus administracinius aktus, statiniai - automobilių stovėjimo aikštelė ir kontrolės punktas, taip pat šių statinių teisinė registracija liktų galioti, todėl vis tiek neatitiktų laisvos (neužstatytos) žemės kriterijų. Taigi, ginčo žemės sklypas Sutartimi buvo išnuomotas pagrįstai - automobilių stovėjimo aikštelei ir kontrolės punktui eksploatuoti.
30. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sklypas buvo išnuomotas tokio dydžio, kuris yra būtinas statiniams - automobilių stovėjimo aikštelei ir kontrolės punktui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą ir ginčo žemės sklypo nuomos sutartyje nurodytą jų tiesioginę paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės teiginius, jog ginčo sklype yra tik vienas savarankiškai funkcionuojantis pastatas - kontrolės punktas ir dėl to nebuvo pagrindo suformuoti ir atsakovui UAB „Delca invest“ išnuomoti 2,0560 ha ploto žemės sklypo.
31. Ieškovė teigia, jog ginčo žemės sklype stovinčio pastato - kontrolės punkto eksploatacijai yra suformuotas ir naudojamas per didelio ploto žemės sklypas. Toks ieškovės teiginys yra nepagrįstas, nes šiuo atveju ieškovė visiškai neatsižvelgia į kito ginčo sklype esančio statinio – automobilių stovėjimo aikštelės svarbą, t. y. kad būtent automobilių stovėjimo aikštelė yra pagrindinis statinys. 1995-12-09 atliktų kadastrinių matavimų metu buvo nustatyta, kad asfaltuotos aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas yra 18103 kv.m. UAB „IVNT“ 2008-08-26 parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nurodyta, kad aikštelė užima iš esmės visą žemės sklypo plotą - 2,0560 ha (aikštelės 1,8103 ha), o UAB „IVNT“ 2008-08-26 žemės sklypo plane, kad beveik visą žemės sklypo plotą užima asfaltuota aikštelė.
32. Ieškovė nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad kiemo aikštelė - yra automobilių stovėjimo aikštelė. Anot ieškovės, kontrolės punktas ir yra vienintelis savarankiškai funkcionuojantis statinys šiame žemės sklype, o kiemo aikštelė yra kitas inžinerinis statinys, neturintis aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, o šiuos argumentus ieškovė grindžia Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.09:2003, patvirtintu 2003 m. birželio 11 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 289. Tačiau šiuo atveju apeliantė ginčija dar 2001-04-10 Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis apie statinius (kontrolės punktą ir kitus statinius (tvora ir kiemo aikštelė), kai Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 dar negaliojo. Įsigaliojus STR 1.01.09:2003 esamo statinio pavadinimas ir jo klasifikavimas nebuvo pakeistas Nekilnojamojo turto registre.
33. Byloje esantis nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų žemės sklypo planas, 2002-10-31 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 2084V, 2014-07-31 sudaryta Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. A466- 2514(2.14.1.42-AD4) įrodo, kad automobilių stovėjimo aikštelė realiai egzistuoja, yra naudojama pagal tikslinę paskirtį, ir kad ji užima beveik visą žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą. Šios aplinkybės patvirtina automobilių stovėjimo aikštelės kaip pagrindinio statinio statusą, kurio eksploatacijai ir tiesioginiam naudojimui yra reikalingas žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)).
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė yra sukurta statybos darbais, naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme, todėl ji atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio sampratą ir laikytina statiniu (2005 m. lapkričio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-1630/2005; 2008 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-161/2008, 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2607/2012).
35. Tai, kad Nekilnojamojo turto registro išraše realiai egzistuojantis statinys automobilių stovėjimo aikštelė įvardijama kaip kiemo aikštelė nekeičia esamo statinio paskirties, tuo labiau, kad byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog pagrindinis šiame sklype esantis statinys ir yra automobilių stovėjimo aikštelė, kuriai eksploatuoti ir buvo suformuotas žemės sklypas.
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2012 yra nurodęs, kad apie tai, užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu.
37. Nagrinėjamu atveju ginčo sklype yra du savivaldybei nuosavybės teise priklausantys statiniai - kontrolės punktas ir automobilių stovėjimo aikštelė, kuri pastatyta ir naudojama nuo 1992 metų, o šiai aikštelei eksploatuoti buvo suformuotas žemės sklypas, nustatant šio žemės sklypo ribas ir plotą Vilniaus miesto valdybos 2002-10-31 sprendimu Nr. 2084V - todėl statiniai atitinka faktinį kriterijų. Antra, statiniai yra pastatyti teisėtai, ginčo dėl to šioje byloje nėra, statiniai registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nuosavybės teisių objektai, šių faktų ieškovė neginčijo.
38. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad formuojant ginčo žemės sklypą šie statiniai teisiškai ir faktiškai egzistavo, todėl nebuvo teisinio pagrindo neformuoti žemės sklypo šių statinių eksploatacijai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šie statiniai tiek faktiškai, tiek ir teisiškai yra ir šiuo metu bei naudojami pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Dėl išvardintų priežasčių atmetami ieškovės teiginiai, kad ginčo sklype pagrindinis statinys yra ne automobilių stovėjimo aikštelė, o kontrolės punktas, ir kad ginčo žemės sklypas yra suformuotas kontrolės punktui eksploatuoti ir yra per didelis tokiam statiniui.
39. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas - pripažinti negaliojančia Sutartį, o kiti reikalavimai - panaikinti administracinius aktus, yra tik išvestiniai. Pažymėtina, kad jog Sutarties pripažinimas negaliojančia ieškovei nesukeltų realių teisnių pasekmių, nes net ir pripažinus Sutartį negaliojančia, ieškovei vis tiek negalės būti pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, kadangi nebus panaikintas ginčo sklypo formavimo ir įregistravimo NTR pagrindas.
40. Ieškovė ieškiniu prašė teismo panaikinti administracinius aktus: Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 2084 V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 2.3-13392-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, įregistravimo valstybinės įmonės Registrų centre bei išnuomojimo UAB „REALCO“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. numato 1 mėnesio senaties terminą administraciniams aktams skųsti. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2015 m. rugpjūčio 13 d., taigi praleido 1 mėnesio terminą administraciniams aktams skųsti.
41. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus.
42. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų. Toks ieškovės teiginys yra nepagrįstas. Iš skundžiamo teismo sprendimo analizės darytina priešinga išvada – pirmosios instancijos teismas pateikė išsamią faktinės situacijos analizę bei taikytinų teisės aktų ir teismų praktikos analizę, nurodė motyvus, kodėl atmeta visus ieškovės reikalavimus.
43. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
44. Atsakovas UAB „Delca invest“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.