- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2YT-3809-1177/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01256-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Vaitkevičienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės, Pagėgių
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus atstovei E. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto pagal įgyjamąją senatį nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius, Tauragės rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja D. S. (toliau – pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal įgyjamąją senatį, jos tėvas Z. S. įgijo nuosavybės teisę į teisiškai viešajame registre neregistruotą grūdų sandėlį, pastatytą 1962 m., žymimą indeksu 7J1/p, kurio plotas 557,78 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį sąžiningai ir nepertraukiamai valdė nuo 1993 m. iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti dėl nuosavybės teisės į grūdų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo viešajame registre tėvo Z. S. vardu.
2. Pareiškime nurodė, kad jos tėvas Z. S. buvo ilgametis Žygaičių ir Aukštupių kolūkių darbuotojas. Iš pradžių jis dirbo Žygaičių tarybiniame ūkyje. Jį reorganizavus į kolūkius, jis dirbo Aukštupių kolūkyje, o šį reorganizavus, dirbo Žygaičių kolūkyje. Prasidėjus kolūkių likvidavimui, įsikūrė Žygaičių žemės ūkio įmonė, kuri buvo privatizuota ir susikūrė Draudenių žemės ūkio bendrovė. Žygaičių žemės ūkio įmonė dalį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perdavė Draudenių žemės ūkio bendrovei. Draudenių žemės ūkio bendrovėje pareiškėjos tėvas Z. S. pradėjo dirbti 1992 m. rugpjūčio 10 d. sandėlininku.
3. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo yra gauti archyviniai dokumentai apie tai, kad pagal pajų pasirašymo sutartis, Žygaičių žemės ūkio įmonė perdavė Draudenių žemės ūkio bendrovei įvairaus turto už 3 150 892 rublius. Pajų pasirašymo dokumentuose tarp kitų pajininkų nurodomas ir jos tėvas Z. S.. Tačiau Draudenių žemės ūkio bendrovė veikė labai neilgai. 1993 m. pradžioje Draudenių žemės ūkio bendrovės veikla nutrūko ir jos turtas buvo padalintas šios bendrovės nariams, kuriuo buvo ir jos tėvas. Kadangi jos tėvas Z. S. dirbo sandėlininku, buvo ilgametis kolūkietis, todėl turėjo daug pajų. Tačiau jo vieno pajų nepakako, todėl kartu su buvusia kolūkio nare M. K. susidėjo pajus ir jos tėvui Z. S. bei M. K. buvo paskirtas grūdų sandėlis. M. K. gyveno (duomenys neskelbtini), buvo garbaus amžiaus ir jai grūdų sandėlio nereikėjo, todėl ji savo grūdų sandėlio dalį tais pačiais metais pardavė mano tėvui Z. S. už 300 litų.
4. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo buvo gauti dokumentai apie Draudenių žemės ūkio bendrovės pajų pasirašymo sutartis ir prie sutarčių pateikti įvairių pastatų planai. Viename iš tų planų yra nurodytas grūdų sandėlis, kuris atiteko jos tėvui ir M. K.. Pareiškėja kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės administraciją dėl duomenų gavimo apie Draudenių žemės ūkio bendrovės turto perdavimą jos tėvui Z. S. ir M. K.. Pareiškėja gavo 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažymą Nr. 41-510, kurioje nurodyta, kad Tauragės rajono Draudenių žemės ūkio bendrovė neperdavė saugoti Tauragės rajono savivaldybės archyvui bendrovės narių turto įsigijimo dokumentų, todėl jai negalėjo pateikti informacijos apie grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) perdavimą jos tėvui Z. S. ir M. K..
5. Nuo to laiko, kai 1993 metų pavasarį jos tėvui Z. S. buvo faktiškai naudojimui perduotas grūdų sandėlis, o kitą šio sandėlio dalį jis nusipirko iš M. K., Z. S. jį tvarkė, valė, remontavo stogą, sienas ir visą laiką šį grūdų sandėlį naudojo pagal paskirtį, tai yra, jame laikė pašarus ir žemės ūkio techniką. Daugiau niekas kitas jokių teisių į šį grūdų sandėlį neturėjo ir neturi. Tą aplinkybę, kad jos tėvas Z. S. valdė ir naudojo grūdų sandėlį, patvirtina faktas, kad jos tėvui Z. S., kaip pastato savininkui, 1998 m. rugpjūčio 19 d. Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinė priešgaisrinė priežiūra surašė nurodymą atlikti tam tikrus darbus, siekiant apsaugoti grūdų sandėlį nuo gaisrų. Be to, jos tėvas Z. S. 2000 m. spalio 19 d. grūdų sandėlyje keitė elektros apskaitos skaitiklį. Realiai grūdų sandėliu jos tėvas Z. S. naudojosi nuo 1993 m. nepertraukiamai ir netrukdomai iki savo mirties, tai yra, (duomenys neskelbtini). Po tėvo Z. S. mirties, palikimą priėmė pareiškėja, 2021 m. gegužės 12 d. parašydama pareiškimą notarei. Pareiškėja nori susitvarkyti nuosavybės teisės dokumentus į visą jos tėvo Z. S. nuosavybės teise valdytą turtą, tačiau į šį grūdų sandėlį gauti paveldėjimo teisės liudijimą negali, nes jis neįregistruotas viešajame registre jos tėvo vardu.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos pagal byloje esančius rašytinius įrodymus netenkinti ir civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas, tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Pareiškime nurodyti pareiškėjos teiginiai, kad minėtas grūdų sandėlis priklausė Žygaičių ir Aukštupių kolūkiams, vėliau juos likvidavus, Žygaičių žemės ūkio įmonei, kuri buvo privatizuota ir susikūrė Draudenių žemės ūkio bendrovė, šioje byloje visapusiškai nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Viena iš įstatymo nustatytų sąlygų yra ta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Statiniai gali tapti privačios nuosavybės teisės objektais, tik tuo atveju, kai jų statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir statiniai, yra registruotini daiktai, todėl jie privalo būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.253 straipsnio 1 dalis). Dėl to byloje nesant konkrečių įrodymų apie pareiškime nurodyto turto suformavimą ir priklausymą minėtai žemės ūkio bendrovei, šio turto teisinę registraciją ūkinėse knygose, taip pat statinio valdymo fakto neišviešinus pakankamai ilgai, negalima padaryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjos pareiškime nurodytas turtas gali būti įgytas pareiškime nurodytu būdu. Šiuo atveju byloje esanti kadastrinių matavimų byla dėl minėto sandėlio buvo sudaryta tik 2023 metai, todėl lieka neaišku, kada galutinai šis nekilnojamojo turto objektas buvo suformuotas. Iš šiuo metu į bylą pateiktų rašytinių įrodymų konkrečiai nėra aišku, ar minėtas nekilnojamojo turto objektas buvo valdomas daugiau kaip 10 metų nepertraukiamai. VĮ Turto banko nuomone, šioje byloje dėl pareiškime nurodyto statinio valdymo turėtų būti sprendžiama pagal vietos savivaldos institucijos išdėstytus argumentus, kadangi ji gali turėti apie tai bylai aktualių duomenų ir apie pareiškėjos pareiškime nurodyto sandėlio įrašymą į ūkines knygas.
7. Suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytą poziciją
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo tenkinimui tik tuo atveju, jei bus nustatyti visi teisės aktuose bei suformuotoje teismų praktikoje nurodyti pagrindai pareiškimo tenkinimui bei prašė civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad pagal tuo metu galiojusias teises normas, t. y. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 281 patvirtintų Individualinės statybos nuostatų 17 punktą, leidimus vykdyti statybą teikė Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto vietos organai, o 25 punktas nustatė, kad visi pastatyti individualiniai gyvenamieji namai turi būti valstybinės komisijos priimti naudoti. Be kita ko, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ Nr. 570 1 punktas reglamentavo, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl pastatytų įmonių, pastatų ir įrenginių priėmimo naudojimui tvarkos“ Nr. 700 1 punktas įtvirtino, kad pastatus arba rekonstruotus pastatus, įmones ir įrenginius būtinai turi priimti naudoti valstybinės priėmimo komisijos. Šie teisės aktai reglamentuoja statybos būdu sukuriamų daiktų teisinę tvarką, kurios laikantis teisėtai sukuriami daiktai kaip nuosavybės objektai. Esminiai šios tvarkos reikalavimai buvo vykdyti statybą pagal statybos leidimą ir ją baigti statinio priėmimo naudoti aktu. Tokia tvarka daiktas būdavo suformuluojamas kaip kadastrinis vienetas ir tapdavo civilinės apyvartos objektu. Teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas. Inspekcijos nuomone, byloje turėtų būti pateikti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti, kad grūdų sandėlis pastatytas laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatytas ir priimtas naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat byloje turėtų būti surinkti duomenys, jog niekas, išskyrus pareiškėją, neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą.
10. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos tėtis gyveno visą gyvenimą vienoje vietoje ir dirbo vienoje darbovietėje. Maždaug nuo 1980 metų jis dirbo sandėlininku. Kai prasidėjo kolūkių likvidavimas, kūrėsi bendrovės ir buvo perskirstytas turtas, buvo pasirašyti pajai. Kai ji kreipėsi į Klaipėdos regioninį archyvą, gavo atsakymą, kad jos tėtis buvo pajininkas. Bendrovei baigiant savo veiklą, turtas buvo išdalintas nariams - dalį sandėlio tėtis įsigijo iš moters, kurios pareiškėja nepažįsta. Kai kreipėsi į Tauragės archyvą, buvo atsakyta, kad "Draudenių" bendrovė nepateikė jokių duomenų, apie išdalintą bendrovės turtą. Pareiškėja pati mokėjo už elektros energiją, sunaudotą tame sandėlyje. Kadangi paveldėjo tėčio turtą, tai jai tas sandėlis yra kaip nuosavybė. Ji tėčio neklausinėjo apie sandėlio dokumentų sutvarkymą, nežino kodėl tėtis sandėlio neįregistravo registre. Turtą paveldėjo pagal testamentą. Pareiškėja ir dabar naudoja tą sandėlį. Tėtis visada vienas naudojosi tuo sandėliu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
11. Iš pareiškėjos ir liudytojais byloje apklaustų J. D. ir A. B. paaiškinimų matyti, kad pareiškėjos tėvas, miręs (duomenys neskelbtini), buvo ilgametis Aukštupių ir Žygaičių kolūkių darbuotojas. Iš pradžių jis dirbo Žygaičių tarybiniame ūkyje. Jį reorganizavus į kolūkius, jis dirbo Aukštupių kolūkyje, o šį reorganizavus, dirbo Žygaičių kolūkyje. Prasidėjus kolūkių likvidavimui, įsikūrė Žygaičių žemės ūkio įmonė, kuri buvo privatizuota ir susikūrė Draudenių žemės ūkio bendrovė. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta Z. S. Kolūkiečio darbo knygelė Nr. (duomenys neskelbtini) užpildyta 1979 m. gegužės 10 d. bei joje esantys įrašai apie Z. S. užimtas pareigas kolūkiuose. Žygaičių žemės ūkio įmonė dalį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perdavė Draudenių žemės ūkio bendrovei.
12. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo gauti archyviniai dokumentai patvirtina, jog Žygaičių žemės ūkio įmonė perdavė Draudenių žemės ūkio bendrovei įvairaus turto už 3 150 892 rublius bei tuo metu pasirašyta pajų pasirašymo sutartis, kurioje tarp visų pajininkų nurodytas ir pareiškėjos tėvas. Be to, minėtas archyvas pateikė ir Draudenių žemės ūkio bendrovei perduotų statinių brėžinių kopijas tarp kurių yra ir Grudų sandėlio brėžinys. Draudenių žemės ūkio bendrovėje mano tėvas Z. S. pradėjo dirbti 1992 m. rugpjūčio 10 d. sandėlininku. Tačiau Draudenių žemės ūkio bendrovė veikė labai neilgai. 1993 m. pradžioje Draudenių žemės ūkio bendrovės veikla nutrūko ir jos turtas buvo padalintas šios bendrovės nariams, kuriuo buvo ir jos tėvas. Pareiškėjos tėvas kartu su buvusia kolūkio nare M. K. susidėjo pajus ir jos tėvui Z. S. bei M. K. buvo paskirtas grūdų sandėlis.
13. Byloje pateiktas M. K., gyvenusios (duomenys neskelbtini), atsisakymas, iš kurio matyti, kad atsisakė jai priklausančio sandėlio esančio Žygaičiuose dalies pareiškėjos tėvo naudai, o pareiškėjos tėvas už jos dalį sumokėjo 300 litų. Minėtas atisakymas patvirtintas Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos herbiniu antspaudu, todėl ji savo grūdų sandėlio dalį tais pačiais metais pardavė pareiškėjos tėvui Z. S. už 300 litų.
14. Iš 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažymos Nr. 41-510, matyti, kad Tauragės rajono Draudenių žemės ūkio bendrovė neperdavė saugoti Tauragės rajono savivaldybės archyvui bendrovės narių turto įsigijimo dokumentų, todėl kitų dokumentų galinčių patvirtinti sandėlio perleidimą pareiškėjos tėvui nėra išlikę.
15. Visgi byloje pateikti kiti faktiniai duomenys patvirtina, kad būtent pareiškėjos tėvas vienas naudojosi sandėliu, jį prižiūrėjo ir tvarkė. Daugiau niekas kitas jokių teisių į šį grūdų sandėlį neturėjo ir neturi. Iš 1998 m. rugpjūčio 19 d. Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinė priešgaisrinė priežiūros nurodymo matyti, kad institucija surašė pareiškėjos tėvui nurodymą atlikti tam tikrus darbus, siekiant apsaugoti grūdų sandėlį nuo gaisro pavojaus: 1) išmatuoti žaibosaugos įžeminimo kontūrų varžą; atremontuoti žaibolaidžio žaibo priėmiklius įžemiklius; sandėlio medines konstrukcijas apdoroti medžiagomis didinančiomis jų atsparumą ugniai; 4) Gesintuvus užpildyti nauju užtaisu; 5) Elektros paskirstymo spintose iškabinti el. vartotojų schemas, nurodančias saugiklio nominalios srovės dydį ir paskirtį; 6) nuo elektros įrenginių nuvalyti degias nuosėdas; 7) sukalibruoti ir pakeisti nestandartinius saugiklius. Minėtą nurodymą, kai gavęs asmuo pasirašė pareiškėjos tėvas.
16. Iš 2000 m. spalio 19 d. AB „Lietuvos energija“ filialo Klaipėdos elektros tinklai užduoties Nr. 641 matyti, kad grūdų sandėlyje buvo pakeistas elektros apskaitos skaitiklis, jo vartotojas buvo pareiškėjos tėvas.
17. CK 4.68 straipsnis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
18. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas. Toks nuosavybės teisių įgijimo būdas taikomas, kai asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Taip pat jeigu yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: 1) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; 2) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, jis nepriklauso valstybei ar savivaldybei; 3) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; 4) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą - ne mažiau kaip dešimt metų.
19. Išanalizavus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą yra pagrindas konstatuoti, kad Z. S. iki mirties (duomenys neskelbtini) tinkamai nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą - grūdų sandėlį, pastatytą 1962 m., žymimą indeksu 7J1/p, kurio plotas 557,78 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis minėtą nekilnojamąjį turtą sąžiningai bei teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė daugiau nei dešimt metų, t. y. nuo 1993 m. iki 2021 m. Z. S. elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už jį į šį turtą neturi.
20. Teismas nenustatė, kad nurodyta nekilnojamojo daikto dalis priklausytų valstybei ar savivaldybei. Šis turtas nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo Z. S. valdė grūdų sandėlį, pastatytą 1962 m., žymimą indeksu 7J1/p, kurio plotas 557,78 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kas nors būtų pareiškęs pretenzijas. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai, specialiame interneto tinklalapyje, apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka.
21. Pažymėtina, kad nors suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo atsiliepimuose kėlė abejones dėl sandėlio pastatymo teisėtumo, tačiau atkreiptinas dėmesys, pareiškėja kreipėsi į valstybės archyvus, kurie nurodė, kad nėra išlikusių duomenų apie sandėlio perdavimą pareiškėjos tėvui, tačiau archyvai pateikė kolūkiuose buvusių pastatų brėžinius, kas leidžia daryti išvadą, kad atsižvelgiant į tuometinį laikotarpį pastatai buvo pastatyti teisėtai naudojami kolūkių reikmėms iki jų privatizacijos proceso pradžios Lietuvos Respublikai atgavus nepriklausomybę. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad pareiškėjos tėvas buvo ilgametis kolūkių darbuotojas, dirbęs sandėlininku būtent sandėlyje, kurio dalį kaip pajininkas gavo pareiškėjos tėvas, todėl visos nurodytos aplinkybės daro labiau tikėtiną išvadą, kad sandėlis buvo pastatytas teisėtai, tik nėra išlikusių oficialių tai patvirtinančių dokumentų.
22. Darytina išvada, jog šioje byloje yra įrodytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas. Nustatytinas faktas, kad pareiškėjos tėvas Z. S., miręs (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą - grūdų sandėlį, pastatytą 1962 m., žymimą indeksu 7J1/p, kurio plotas 557,78 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
23. Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamojo daikto įregistravimą viešajame registre.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – teisiškai viešajame registre neregistruotą grūdų sandėlį, pastatytą 1962 m., žymimą indeksu 7J1/p, kurio plotas 557,78 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamojo daikto įregistravimą viešajame registre.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.