Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

taikinamajame teismo posėdyje nagrinėjo privačios kaltintojos Č. S. skundą pradėti privataus kaltinimo bylos procesą I. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pradėti privataus kaltinimo procesą I. L. pagal LR BK 187 str. 1 d. Skunde nurodė, kad I. L. bendros dalinės nuosavybės teise valdomame sklype nugriovė mūrinį, baltos spalvos plytų lauko tualetą. Č. S. patikslino, kad jai priklauso 2/3 dalys minėto tualeto dalys, o tualetas jai buvo priskirtas naudotis 2015-04-02 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-89-239/2015. Tokiais savo veiksmais I. L. jai padarė 579,24 Eur turtinę žalą.

Taikinamajame posėdyje Č. S. ir I. L. nesusitaikė.

Privataus kaltinimo bylos procesą atsisakytina pradėti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BPK 407 straipsnis numato, kokios bylos teisme nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Tarp nurodytų veikų yra ir Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje padaryta veika.

Privati kaltintoja Č. S. teigia, kad 2015-04-02 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-89-239/2015 jai buvo perduotas naudotis tualetas, kurio 1/3 dalis prikauso I. L., o 2/3 dalys pripažintos Č. S. nuosavybe. Šie privačios kaltintojos teiginiai klaidingi.

Visų pirma, minėtame teismo sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog „šalys pripažįsta, kad ginčo objektas – lauko tualetas yra pastatytas naujai, VĮ Registrų centre neįregistruotas, stovi kitoje vietoje nei buvo senasis lauko tualetas, unikalus Nr. 7995-8019-0121.“ Teismo sprendime nurodyta, jog „atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo reikalavimą priteisti atsakovui priklausančias 1/3 dalį lauko tualeto ir 1/3 dalį šulinio ieškovei, o atsakovui priteisti iš ieškovės 290 EUR dydžio kompensaciją už lauko tualetą (neregistruotą VĮ Registrų centre) ir 145 EUR dydžio kompensaciją už šulinį.“ Teismas civilinėje byloje nesprendė kompensacijos priteisimo už naujai pastatytą tualetą, neįregistruotą VĮ Registrų centre, ir reikalavimą paliko nenagrinėtu. Taigi, teismas, nenustatė nei naujai pastatyto lauko tualeto vertės, nei Č. S. ir I. L. priklausančios tualeto dalies, šį klausimą palikdamas nenagrinėtu.

Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centre įregistruoti objektai kiti (inžineriniai) – kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. 7995-8019-0121, lieka žemės sklype, priskirtame naudotis Č. S.. Tačiau nesprendė kompensacijos priteisimo klausimo, ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu. Pagal civilinėje byloje esantį VĮ Registrų centro išrašą 1/3 dalis šių inžinerinių statinių priklauso I. L., 2/3 dalys – Č. S.. Tačiau šie inžineriniai kiemo statiniai, unikalus Nr. 7995-8019-0121, nėra susiję su aplinkybėmis, dėstomomis skunde privataus kaltinimo tvarka.

Nors nugriautas lauko tualetas yra nuosavybės objektas BK 187 str. 1 d. prasme, tačiau įsiteisėjusiame teismo sprendime, kuris šiuo atveju turi prejudicinę galią, nustatyta, jog „šalys pripažįsta, kad ginčo objektas – lauko tualetas yra pastatytas naujai, VĮ Registrų centre neįregistruotas, stovi kitoje vietoje nei buvo senasis lauko tualetas, unikalus Nr. 7995-8019-0121.“ Tačiau šiuo sprendimu nebuvo nustatytos nuosavybės dalys, taigi, nėra aišku, kokia apimtimi Č. S. nuosavybė turi būti ginama, taip pat nebuvo nustatyta (nustatinėjama), ar tualetas priklauso tik I. L., kuris jį pastatė, ar bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ir Č. S..

Be to, privati kaltintoja į bylą pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2013-07-08 išrašą, kuris yra pasenęs, neįregistruoti aktualūs pakeitimai – įsiteisėjęs teismo sprendimas, žemės sklypo planas, pagal kurį nustatyta naudojimosi tvarka. Taip pat į bylą pateikta UAB „Kiprėgėlis“ žemės sklypo plano kopija, kuri yra be antspaudų, be datos, taip pat nurodyti žemės sklypo, kadastro Nr. 7970/0001:352, trys savininkai – Č. S., I. L., V. L., nors pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2013-07-08 išrašą matyti, kad šio žemės sklypo savininkai yra tik du - Č. S. ir I. L.. Todėl teismas daro išvadą, jog Č. S. skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi (BPK 412(1) str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Č. S. skundą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Č. S. skundą dėl I. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.