Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ prašymą dėl turto dalies nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0178/17/01510,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „4finance“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad I. P. sutuoktinio A. P. piniginės lėšos, esančios pareiškime nurodytose banko sąskaitose, yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso I. P., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2017 m. liepos 11 d., t. y. jau įsigaliojus proceso įstatymo pakeitimams, įtvirtinantiems ikiteisminę prašymų dėl turto dalies nustatymo procedūrą.Teismas išaiškino pareiškėjai, kad į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo ji galės kreiptis tik esant CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, t. y., kai antstoliui nustačius skolininkui terminą pareikšti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, skolininkas tokio sutikimo nepateiks, arba jei dėl tokio skolininko sutikimo bent vienas iš išieškotojų pareikš rašytinį prieštaravimą, arba skolininkas nebepageidaus sudaryti tokio susitarimo ar nepateiks antstoliui susitarimo dėl turto padalijimo per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja UAB „4finance“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 nutartį ir pareiškimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad Pareiškėjos prašymas dėl turto dalies nustatymo buvo grindžiamas antstolio D. Š. 2017 m. birželio 16 d. patvarkymais, kuriuose pareiškėjai siūlomas 1 mėnesio terminas, nuo patvarkymo gavimo dienos, kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo. Teismas pažeisdamas CK 1.7 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, nepagrįstai vadovavosi nauja, 2017 m. liepos 1 d., CPK 667 straipsnio redakcija, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo dėl nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad pareiškėjas gavo antstolio D. Š. 2017 m. birželio 16 d. Turto arešto aktą Nr. S17-38300, kuriuo buvo areštuotas I. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas: – piniginės lėšos, priklausančios sutuoktiniui A. P.. Kadangi Turto arešto aktu Nr. S17-38300 areštuojamas skolininkei bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriame skolininkės dalis nenustatyta, antstolis D. Š. pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0178/17/01510, kaip tai numatė tuo metu galiojusi CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija. 2017 m. liepos 11 d. pareiškėja su tokiu prašymu kreipėsi į teismą. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesą reglamentuojančioms normoms. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį iš esmės grįsdamas procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, neteisingai taikė CPK nuostatas. Pareiškėjos nurodoma CK 1.7 straipsnio 2 dalis šiuo atveju netaikytina, nes vykdymo proceso normas reglamentuoja CPK normos, o ne CK. CPK kaip jau minėta, reglamentuoja tai, kad procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad antstolio patvarkymas, kuriuo buvo pasiūlyta per vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo, buvo priimtas 2017 m. birželio 16 d. šiuo atveju nesudaro pagrindo nutartį panaikinti. Pažymėtina, jog pareiškėja galėjo su tokiu pareiškimu kreiptis į teismą ir iki 2017 m. liepos 1 d., jei siekė, kad jos paduotam pareiškimui būtų taikoma iki 2017-07-01 galiojusi CPK 667 nuostata. Kadangi prašymą pareiškėja pateikė 2017 m. liepos 11 d., pareiškėja turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir vadovautis galiojančia CPK 667 straipsnio normoje nustatyta tvarka dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, nes pareiškėja turi pasinaudoti įstatymo nustatyta išankstine klausimo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, pareiškėja nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.