Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui A. G. A., pareiškėjo atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, atsakovės atstovui Arūnui Abromavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. G. A. patikslintame skunde (b. l. 71–90) prašo panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2015-07-31 sprendimą Nr. S-133(7-31/2015); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2014-10-29 sprendimą Nr. 68-208 „Dėl A. G. A. 2014-06-30 skundo“; 3) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2014-05-28 sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-300.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad VMI nustatė, kad jis nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė ir deklaravo įsigytų prekių, skirtų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), statybai ir pastato, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), remontui ir įrengimui, pirkimo PVM, kadangi faktiškai minėtos prekės buvo skirtos jo ir jo šeimos narių privatiems poreikiams tenkinti.

Dėl prekių tiekimo Gyvenamojo namo statybai paaiškino, kad pateiktų duomenų ir dokumentų VMI neįvertino kompleksiškai ir nesivadovavo turinio viršenybės prieš formą principu. VMI ir Komisija nenagrinėjo visų faktų, pareiškėjo pateiktų skundžiant Kauno AVMI sprendimą. Taigi VMI pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 10 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str. 6 d. Pareiškėjo teigimu, teisė į atskaitą jam atsirado iškart atlikus prekių tiekimą ir paslaugų teikimą. Teisė į atskaitą siejama su ketinimu vykdyti ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į jos rezultatą.

Pareiškėjas nesutinka su Komisijos išvada, kad nepateikė įrodymų, kad sklypą (duomenys neskelbtini), ketino parduoti. VMI 2014-10-29 sprendime Nr. 68-208 pažymėjo, kad pareiškėjas siekė padalyti pradinį didelio ploto žemės sklypą į 7 sklypus ir pelningai juos parduoti. Pareiškėjo teigimu, jo šeima jau gyveno individualiame name (duomenys neskelbtini), todėl poreikio statytis dar vieną namą nebuvo. 2004 metais buvo ekonomikos augimas ir gyventojai investuodavo įsigydami nekilnojamojo turto. Kadangi vienas sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), liko neparduotas, nuspręsta jame pastatyti namą ir parduoti jį kaip sklypą su namu. Kaip įrodymą pareiškėjas pateikė VMI 2008-08-01 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, Komisijai – 2007-06-04 susitarimą dėl avanso, 2010-05-11 tarpininkavimo sutartį su UAB „Makota Real Estate“ dėl Gyvenamojo namo pardavimo. Pareiškėjo manymu, VMI ir Komisija pagal MAĮ 33 str. 17 p. turėjo pareigą teismine tvarka ginčyti pareiškėjo sudarytus sandorius, o ne vien formaliai juos išnagrinėti. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos išvada, kad jis nepateikė duomenų dėl ginčo turto reklamos. Reklamuoti ginčo turtą jis samdė tarpininkavimo agentūrą, o tai visiškai pagrįsta verslo logikos požiūriu. Mokesčių administratorius pažeidė MAĮ 67 str. 1 d. nustatytą pareigą pagrįsti jo apskaičiuotas mokesčio sumas. Mokesčių administratorius neturi teisės bausti verslininko už nepavykusius sandorius. Įstatymai neįpareigoja mokesčių mokėtojo rinktis tokį sandorio sudarymo būdą, kuris būtų naudingiausias valstybės biudžetui.

2008-02-11 antstolio R. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2008-08-01 preliminari sutartis, 2010-05-22 tarpininkavimo sutartis patvirtina, kad Gyvenamasis namas yra nebaigtos statybos. Kadangi pareiškėjo tikslas buvo namą parduoti, todėl buvo organizuojamas jo pridavimas valstybinei komisijai. Tai, kad pareiškėjas PVM mokėtoju įsiregistravo 2006-01-25, o statybos leidimas išduotas tik 2006-07-12, rodo, kad įsiregistravimas PVM mokėtoju buvo suplanuotos ekonominės veiklos priežastis, o ne spontaniškas veiksmas, siekiant patenkinti privačius poreikius. Pareiškėjas aiškiai ir nuosekliai atliko parengiamuosius veiksmus, todėl, pagal verslo apmokestinimo PVM neutralumo principą, pirmosios išlaidos investicijoms, patirtoms ekonominės veiklos tikslais, turi būti laikomos ekonomine veikla.

Pareiškėjo 2007-12-18 sudarytos mišrių atliekų tvarkymo sutartys nepatvirtina VMI pozicijos. Norint vykdyti statybas, o vėliau pripažinti statinį tinkamu naudoti būtina pateikti sutartis dėl atliekų išvežimo ir kitus statybos dokumentus. Pareiškėjas mokėjo standartinį atliekų išvežimo įkainį, o tai nepatvirtina VMI išvadų dėl Gyvenamojo namo naudojimo šeimos poreikiams.

Pareiškėjas nesutinka su elektros energijos tiekimo sutarties vertinimu ir teigia, kad Gyvenamasis namas buvo statomas laikotarpiu nuo 2008-01-07 iki 2009-01-23. Sutartis dėl elektros energijos tiekimo buvo sudaryta ne dėl išskirtinai vieno sklypo, kadangi sudarydamas sutartį pareiškėjas turėjo visus 7 sklypus. Dėl nustatytų 10 649,95 kWh elektros energijos sunaudojimo per 5 metus pareiškėjas pažymi, kad statybos metu reikalinga daug prietaisų, naudojančių elektros energiją. Tačiau neįtikėtina, kad tik tokį kiekį sunaudotų 6 asmenų šeima. Mokesčių administratorius, pažeisdamas MAĮ 8 str. įtvirtintą teisingumo principą, nepadarė elektros energijos sunaudojimo palyginimo su elektros sunaudojimu Adomaičiams gyvenant name Gailutės g. 39 Kaune. Tai rodo jo šališkumą.

Pagal pareiškėjo mokesčių administratoriui pateiktus žiniaraščius matyti, kad, adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. vandens sunaudota 0 kub. m. Vandens sunaudojimas užfiksuotas tik nuo 2012 m. rugsėjo mėn. O adresu: (duomenys neskelbtini), vandens sunaudojimas buvo fiksuojamas kiekvieną mėnesį, o nuo 2012 m. rugsėjo mėn. – lygus 0 kub. m.

Pareiškėjo teigimu, tai, kad Gyvenamasis namas buvo užregistruotas nurodant jį kaip šeimos turtą, nepagrindžia fakto, kad nuo statybos pradžios jis buvo skirtas ne ekonominei veiklai. Faktinė pareiškėjo šeimos apsigyvenimo jame data turi būti laikoma 2012-09-01, o iki tol jis buvo naudojamas išimtinai ekonominei veiklai.

Pareiškėjas nėra išsaugojęs pranešimų, elektroninių laiškų, susijusių su Gyvenamojo namo pardavimu, tačiau jis negalėjo iš anksto numatyti mokestinio ginčo kilimą ir prevenciškai rinkti įrodymus. Mokesčių mokėtojas yra silpnesnioji ginčo šalis, todėl būtent mokesčių administratorius turi įrodyti savo teiginius.

UAB „MGI In Salvo“ 2015-07-03 pažyma patvirtina, kad Gyvenamojo namo statybų suma, nuo kurios pasinaudota pirkimo PVM, sudaro tik 15 proc. namo statybos vertės. 2012 m. 70 proc. namo pradėjus naudoti asmeniniams poreikiams pirkimo PVM atskaita nebuvo patikslinta, nes 85 proc. statybos išlaidų buvo patirta iš asmeninių lėšų, nuo kurių nebuvo pasinaudota pirkimo PVM.

Teisės į PVM atskaitą pagrindinė ir būtina sąlyga – priežastinio ryšio buvimas tarp mokesčių mokėtojo įgyjamų prekių ir paslaugų ir vykdomo apmokestinamojo pardavimo. Pareiškėjo teigimu, priežastinis ryšys tarp įsigytų prekių Gyvenamajam namui ir vykdomo Gyvenamojo namo pardavimo yra akivaizdus. Be to, visos abejonės aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Dėl prekių tiekimo Pastato remontui ir įrengimui paaiškino, kad visi mokesčių administratoriaus argumentai dėl medžiagų (prekių) naudojimo ne Pastate, o Gyvenamajame name yra niekiniai, nes tiek Gyvenamasis namas, tiek Pastatas buvo pareiškėjo ekonominės veiklos objektai. Pareiškėjas, kaip nuomotojas, turėjo pareigą (tą ir darė) rūpintis pastato konstrukcijomis, apdaila, inžinerinėmis sistemomis. 2009 m. balandžio mėnesį pasikeitė UAB „Ikea Trading Services“ vadovas, todėl atstovai nežino daugumos nuomotojų iki tol atliktų veiksmų.

Pareiškėjas nesutinka, kad ąžuolinės grindys, viryklė, saulės kolektoriai nebuvo panaudoti Pastate. Pareiškėjas Kauno AVMI pateikė paaiškinimus su 2010-08-10 UAB „Santechninė įranga“ defektiniu aktu, patvirtinančiu, kad saulės kolektoriai buvo sumontuoti ant Pastato stogo. Viryklė buvo įsigyta, kadangi Pastate buvo tokia patalpa kaip virtuvė. O dėl ąžuolinių grindų paaiškina, kad mokesčių administratorius nesigilino, kas yra Pastate po linoleumu ar kilimine danga.

Pareiškėjas prieš parduodamas pastatą UAB „Talda“ inicijavo tam tikrų apsaugos, priešgaisrinės sistemos elementų bei šildymo dalių pakeitimą, kad pirkėjas, įsigijęs pastatą, galėtų jį tinkamai eksploatuoti.

Tarp bendraturčių nebuvo susitarta dėl įnašo į remontus lygių dalių. Be to, ta aplinkybė, kad pareiškėjas į Pastatą investavo daugiau nei bendraturtis R. B., reiškia tik viena – kad R. B. galimai nepagrindė savo bendrosios nuosavybės dalies. Tačiau mokesčių administratorius negali bausti verslininko už nepavykusius sandorius ar prastą versliškumą.

Pareiškėjas teigia, kad jis su UAB „Termoresta“ 2008-06-10 buvo sutarę dėl prekių tiekimo konsignacijos pagrindais ir nesutinka su VMI argumentu, kad sąskaitų išrašymas praėjus vieniems metams nuo prekių sumontavimo objekte prieštarauja konsignacinės sutarties nuostatoms. Pagal susitarimą terminą dėl konsignacijos buvo galima pratęsti, tai ir buvo padaryta. Be to, mokesčių administratorius nepasinaudojo savo teise gauti parodymus iš UAB „Termoresta“.

UAB „Karkasas“ sąmatoje eilutė „medžiagų utilizavimas“ yra klaidinanti, kadangi sąmatoje nedetalizuojama, kokios statybinės šiukšlės bus išvežamos. Be to, tai, kad pareiškėjas nesamdė transporto sušlapusiai šilumos izoliacijai ir kitoms prekėms pervežti, dar nereiškia, kad jo pasirinktas transportavimo būdas (naudojant stogo bagažinę ir skersinius) yra netinkamas ir nelogiškas.

Mokesčių administratoriaus patalpų ((duomenys neskelbtini)) nuomos (panaudos) vertinimas kaip patvirtinantis, kad Gyvenamasis namas nebuvo naudojamas kaip sandėlis, yra nelogiškas ir nepagrįstas. Mokesčių administratorius neanalizavo, kas buvo sandėliuojama tose patalpose. Be to, sandėliuojamų medžiagų iš Gyvenamojo namo išvežimas tik patvirtina realius ketinimus jį parduoti.

Pareiškėjo teigimu, visi B. M. gaminami gaminiai buvo sumontuoti Pastate. Aplinkybė, kad B. M. buveinė yra Garliavoje, negali būti laikoma objektyvia kliūtimi sumontuoti gaminius Kaune. Pareiškėjas dėl vykdytos ekonominės veiklos gerai pažinojo Garliavos rajoną ir jame dirbančius verslininkus.

Teisė į PVM atskaitą atsiranda visais atvejais, jeigu mokesčių mokėtojas patvirtina bent jau bendro pobūdžio priežastinį ryšį tarp įsigyjamų prekių ir paslaugų ir vykdomos ekonominės veiklos.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą (b. l. 123–129) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad teisė atskaityti PVM yra pagrindinė ir svarbiausia mokesčio mokėtojo teisė, o PVM atskaitos sistema yra pagrindinė priemonė, kuria įgyvendinamas svarbiausias PVM principas – neutralumo principas. Teisės į PVM atskaitą pagrindinė ir būtina sąlyga yra priežastinio ryšio buvimas tarp mokesčio mokėtojo įgyjamų prekių ar paslaugų ir vykdomo apmokestinamo pardavimo. Teisė į atskaitą atsiranda visais atvejais, jeigu mokesčių mokėtojas patvirtina bent jau bendro pobūdžio priežastinį ryšį tarp įgyjamų prekių ar paslaugų bei jo vykdomos ekonominės veiklos, apmokestintos PVM. Jeigu nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp mokesčio mokėtojo vykdomų pirkimų bei apmokestinamų veiksmų, tada teisė į atskaitą priklauso.

Dėl Gyvenamojo namo statybos paaiškina, kad pareiškėjas siekė padalyti žemės sklypą į 7 mažesnius gyvenamųjų namų statybos sklypus ir pelningai parduoti. 6 sklypai buvo parduoti, o 1 ne ir jame buvo pradėtos statybos. Vėliau Gyvenamasis namas tapo pareiškėjo ir jo šeimos narių nuolatine gyvenamąja vieta. Sudarytos sutartys leidžia daryti prielaidą, kad šį nekilnojamąjį turtą ketinta parduoti, tačiau realiai jis nebuvo parduodamas, o naudojamas šeimos asmeniniams poreikiams tenkinti. Šios sutartys labiau vertinamos kaip gynybinė mokesčių mokėtojo pozicija, nei siekis pagrįsti nekilnojamojo turto naudojimą ekonominėje veikloje. Pareiškėjas nepateikia pakankamai įrodymų, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas parduoti pastatytą nekilnojamąjį turtą. Preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis dar neleidžia tvirtinti, kad deklaruojamas tikslas ir realus tikslas – gauti piniginę naudą iš parduodamo turto – sutapo. Duomenų, kad jis parduodamas, nėra, šiuo metu naudojamas pareiškėjo ir jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl nėra nustatytas tiesioginis ryšys tarp įsigytų prekių ir PVM apmokestinamo pardavimo. Gyvenamasis namas nebuvo skirtas naudoti PVM apmokestinamojoje veikloje ir nėra teisinio pagrindo pareiškėjui suteikti teisę į PVM atskaitą.

Dėl prekių tiekimo Pastato remontui bei įrengimui paaiškina, kad nėra nustatytas tiesioginis ryšys tarp įsigytų prekių ir PVM apmokestinamo pardavimo, todėl pripažintina, jog minėtos prekės nebuvo skirtos naudoti PVM apmokestinamojoje veikloje ir nėra teisinio pagrindo pareiškėjui suteikti teisę į PVM atskaitą.

Skundas netenkintinas.

Mokestinis ginčas vyksta dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-05-28 sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-300, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-10-29 sprendimo Nr. 68-208 ir Mokestinių ginčų komisijos 2015-07-31 sprendimo Nr. S-133 (7-31/2015) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2014-05-28 sprendimu iš dalies patvirtino 2014-03-17 patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir nurodė pareiškėjui sumokėti 51 778 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 23 167 Lt PVM delspinigių, 20 proc. (10 356 Lt) PVM baudą, 20 341 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 7 527 Lt GPM delspinigių, 20 proc.(4 068 Lt) GPM baudą, 7 325 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSDĮ), 50 proc. (3 663 Lt) VSDĮ baudą, 5 636 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSDĮ), 2 474 Lt PSDĮ delspinigių, 20 proc. (1 127 Lt) PSDĮ baudą.

Pareiškėjas nesutikdamas su sprendimu su 2014-06-30 skundu kreipėsi į VMI, atsakovė 2014-10-29 sprendimu Nr. 68-208 netenkino skundo. MGK 2015-07-31 sprendimu Nr. S-133 (7-31/2015) patvirtino nurodymą sumokėti 14 995 Eur PVM, 6 709 Eur PVM delspinigių, 5 891 Eur GPM, 2 179 Eur GPM delspinigių, 2 121 Eur VSDĮ, 1 060 Eur VSDĮ baudą, 1 632 Eur PSDĮ, 716 Eur PSDĮ delspinigių, taip pat pakeitė dalį VMI prie FM sprendimo ir nurodė sumokėti 1 500 Eur PVM baudą, 589 EUR GPM baudą, 163 Eur PSDĮ.

Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir Direktyva 2006/112/EB) 168 straipsnio a punktą, jeigu prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, apmokestinamasis asmuo turi turėti valstybėje narėje, kurioje jis vykdo šiuos sandorius, teisę iš PVM, kurį sumokėti jam tenka prievolė, atskaityti mokėtiną ar sumokėtą PVM toje valstybėje narėje už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, kurį jam atliko ar turi atlikti kitas apmokestinamasis asmuo.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 redakcija) 58 straipsnio II dalies 1 punktą PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai kaip PVM apmokestinamas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas. Faktiškai PVM atskaita yra realizuojama mokėtino mokesčio sumą mažinant mokesčio suma, priskaičiuota įgyjant prekes ar paslaugas, susijusias su mokesčio mokėtojo ekonomine veikla. Jeigu mokėtino mokesčio sumos nėra (mokesčių mokėtojas nevykdė tuo laikotarpiu jokių veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti mokestinė prievolė) arba ši mokestinė prievolė yra mažesnė negu apskaičiuotas PVM, teigiamas priskaičiuoto ir mokėtino PVM skirtumas turi būti grąžinamas mokesčių mokėtojui arba perkeltas vėlesniam atsiskaitymo laikotarpiui. Teisės į PVM atskaitą pagrindinė ir būtina sąlyga yra priežastinio ryšio buvimas tarp mokesčio mokėtojo įgyjamų prekių ar paslaugų ir vykdomo apmokestinamo pardavimo. Šis priežastinis ryšys yra kriterijus, pagal kurį skiriasi mokesčių mokėtojų, vykdančių apmokestinamą ekonominę veiklą, teisės nuo galutinio vartotojo teisių (išskyrus mokesčių mokėtojus, atliekančius veiksmus, atleistus nuo PVM). Priežastinio ryšio buvimas tarp vykdomų įgijimų ir apmokestinamo pardavimo leidžia įgyvendinti neutralumo principą mokesčių mokėtojų, vykdančių apmokestinamą veiklą, atžvilgiu; taip pat įgyvendinti vartojimo principą įgijus prekes ar paslaugas galutiniam vartotojui arba mokesčių mokėtojui, atliekančiam veiksmus, atleistus nuo PVM. Teisė į atskaitą atsiranda visais atvejais, jeigu mokesčių mokėtojas patvirtina bent jau bendro pobūdžio priežastinį ryšį tarp įgyjamų prekių ar paslaugų bei jo vykdomos ekonominės veiklos, apmokestintos PVM. Jeigu yra nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp mokesčio mokėtojo vykdomų pirkimų bei apmokestinamų veiksmų, tada teisė į atskaitą priklauso. Taip pat teisė į atskaitą atsiranda tada, kai sąnaudos, susijusios su įgyjamomis prekėmis ar paslaugomis, sudaro dalį bendrų mokesčio mokėtojo sąnaudų ir todėl yra tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos dalis. Minėtos sąnaudos yra susijusios su bendra mokesčių mokėtojo ekonomine veikla.

Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratorius, vertindamas pateiktus juridinę reikšmę turinčius duomenis ir dokumentus, jų neįvertino kompleksiškai ir nesivadovavo turinio viršenybės prieš formą principu, t. y. visiškai nevertino turinio, o vertino tik formą ir tik pavienius išdėstytus faktus. Pareiškėjas taip pat teigia, kad šeimos gyvenimui name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo ruoštasi nuo 2012 m. balandžio mėn., nes 2012-04-26 deklaruota gyvenamoji vieta minėtame name, 2012-08-27 pareiškėjo dukra buvo priimta į vaikų darželį Garliavoje, todėl pareiškėjas neginčija, jog nuo 2012-09-01 minėtas namas naudojamas šeimos poreikiams, kol pavyks jį parduoti, todėl neproporcinga visas į sąnaudas įtrauktas sumas pripažinti netinkamomis. Minėtas namas buvo planuojamas parduoti, tačiau to padaryti nepavyko, nuo 2008-01-07 iki 2009-01-23 namas buvo statomas (įrengiamas), duomenys apie elektros energijos, vandens sunaudojimą nepatvirtina, kad jis buvo naudojamas šeimos poreikiams.

Byloje nustatyta, kad Inspekcija, atlikusi pareiškėjo gyvenamojo namo statybų tyrimą, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2005-11-17 iki 2008-01-01 pardavė 5 žemės sklypus, 2008-01-11 pardavė 1 žemės sklypą, vienintelis liko neparduotas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) išdavė pareiškėjui 2006-07-12 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (galioja iki 2016-07-12) statyti gyvenamąjį namą (toliau – ir Gyvenamasis namas), adresu: (duomenys neskelbtini) (projekto parengimo metai – 2006 m.), t. y. vieninteliame padalytame sklype vyko gyvenamojo namo statybos. Gyvenamojo namo statybos pradžios metai – 2006, pabaigos metai – 2008, baigtumas – 100 proc. (Nekilnojamojo turto kadastro 2008-07-01 pagrindinio pastato duomenys). Kauno apskrities viršininko 2006-12-22 įsakymu Nr. V-536 paskirta komisija 2009-01-23 pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažino, kad Gyvenamasis namas su pagalbiniais statiniais yra tinkamas naudoti.

Pareiškėjas 2007-03-02 sudarė elektros energijos tiekimo (pardavimo)–vartojimo (pirkimo) sutartį Nr. 2007/302-153 dėl elektros energijos tiekimo į Gyvenamąjį namą, laikotarpiu nuo 2008-01-07 iki 2012-12-31 sunaudota 10 649,95 kWh elektros energijos ir sumokėta 4 380,34 Lt. Elektros energija buvo naudojama kiekvieną mėnesį (AB „Lesto“ 2014-01-30 raštas Nr. 50220-679).

Pareiškėjo vardu, adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2007-12-18 sudaryta sutartis mišrioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o 2012-06-01 sudaryta neterminuota sutartis paslaugų atliekoms tvarkyti. Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31 iš viso buvo apskaičiuota 747,8 Lt mokesčių už atliekų tvarkymą, pareiškėjas sumokėjo 708,48 Lt (UAB „Kauno švara“ 2014-02-10 raštas Nr. (6.69)-1S-73).

Pareiškėjas sudarė sutartis dėl sklypo su Gyvenamuoju namu pardavimo (2008-08-01 preliminari (avansinė) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, 2008-12-01 susitarimas, 2010-05-11 tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 2010/05/11).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2011-08-26 prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą įregistruoti Gyvenamąjį namą kaip šeimos turtą, nes šeima nuolat gyvena šiame gyvenamajame name. Turtas VĮ Registrų centre įregistruotas kaip šeimos turtas. Pareiškėjas nuo 2012-04-26 deklaruoja, kad jo, jo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad Gyvenamasis namas yra jo ekonominės veiklos objektas, t. y. buvo skirtas naudoti PVM apmokestinamojoje veikloje. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2006 m., t. y. Gyvenamojo namo statybos pradžios, buvo ketinama parduoti. Pareiškėjas teigia, kad, nepavykus sklypo parduoti, nusprendė jame statyti namą ir parduoti sklypą su gyvenamuoju namu, tačiau jis nebuvo įregistravęs statybų veiklos. Tuo metu, kai 6 sklypai buvo parduodami (2005-11-17–2008-01-11), pareiškėjas kreipėsi ir jam 2006-07-12 buvo išduotas leidimas ginčo sklype vykdyti statybas. Taigi, darytina išvadą, kad nuo pat sklypo paskirties pakeitimo pareiškėjas neketino šio sklypo naudoti ekonominei veiklai vykdyti, o nusprendė naudoti savo šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiškėjo 2007-06-04 susitarimas dėl avanso nepatvirtina deklaruojamojo tikslo realiai parduoti ginčo žemės sklypą, nepateikta jokių įrodymų apie kitus potencialius pirkėjus. Pareiškėjo pateikta 2010-05-11 tarpininkavimo sutartis, sudaryta su UAB „Makota Real Estate“, nepatvirtina, kad jis gyvenamąjį namą ketino parduoti realiai, nes nėra nustatyta, kad gyvenamasis namas yra ekonominės veiklos objektas. Byloje nėra jokių objektyvių tarpininkavimo sutarties sudarymo pasekmes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjui, kaip vykdančiam ekonominę veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu, buvo gerai žinomi reikalavimai PVM atskaitai. Taigi tarpininkavimo sutartis, kaip ir preliminari 2008-08-01 turto pirkimo–pardavimo sutartis, yra tik formalūs įrodymai, kurie neleidžia patvirtinti, kad pareiškėjo deklaruojamas tikslas ir realus tikslas – gauti piniginės naudos iš parduodamo ginčo turto – sutapo. Be to, kaip nurodyta 2014-03-17 patikrinimo akte, ginčo namo pareiškėjas nebuvo priskyręs jo vykdomai ekonominei veiklai. Pareiškėjas pradėjo vykdyti namo statybas, nors jo ekonominė veikla nėra susijusi su statybomis, deklaravo Gyvenamąjį namą kaip šeimos turtą, deklaravo gyvenamąją vietą jame, apsigyveno ginčo name, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nuo pat pradžių namas nebuvo skirtas naudoti PVM apmokestinamojoje veikloje. Taigi, mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjui suteikti teisę į PVM atskaitą. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, nustatant, ar Gyvenamasis namas buvo skirtas naudoti PVM apmokestinamojoje veikloje, esminės reikšmės neturi.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su atsakovės argumentais, kad nėra nustatytas tiesioginis ryšys tarp įsigytų prekių ir PVM apmokestinamojo pardavimo dėl prekių tiekimo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), nes jis vykdė remonto darbus Pastate, jis kaip nuomotojas privalėjo rūpintis pastato konstrukcijomis, apdaila, jis su bendraturčiu R. B. atliko darbus pagal nuomininko poreikius, jiems finansuoti paėmė kreditus banke „Danske Bank“, pirko prekes ir paslaugas iš UAB „Termoresta“, UAB „Karkasas“, P. D., B. M. ir kt., todėl mokesčių administratorius nepagrįstai išima iš sąnaudų dalį prekių ir paslaugų vertės.

VMI prie FM nesutinka su tokiais teiginiais.

Teisė į PVM atskaitą atsiranda visais atvejais, jeigu mokesčių mokėtojas patvirtina bent jau bendro pobūdžio priežastinį ryšį tarp įgyjamų prekių ar paslaugų bei jo vykdomos ekonominės veiklos, apmokestintos PVM.

Byloje nustatyta, kad 2008-04-18 nuomos sutartimi nuomininkas iš R. B. ir pareiškėjo išsinuomojo 1 050 kv. m patalpas, esančias Pastate. Šia sutartimi iki 2009-02-01 pareiškėjas ir R. B. įsipareigojo organizuoti ir atlikti patalpų oro kondicionavimo, elektros, šildymo (įskaitant šildymo katilą), vandentiekio, ventiliacijos ir inžinerinių sistemų ir kitos pastate ir patalpose įrengtos instaliacijos kapitalinio remonto darbus. Nuomotojas turi užtikrinti tinkamą nurodytų darbų kokybę ir bus atsakingas už trūkumų pašalinimą, jeigu tokie atsiras dėl blogų remonto darbų, inžinerinių sistemų ar kitos instaliacijos renovacijos, įrengimo ir pajungimo darbų, patalpų apdailos darbų kokybės ar dėl panaudotų medžiagų blogos kokybės, su sąlyga, kad normalus nusidėvėjimas nebus laikomas trūkumu.

Pagal 2008-11-01 patalpų perdavimo–priėmimo aktą pareiškėjas ir R. B. perdavė, o nuomininkas priėmė patalpas, esančias Pastate, šalys patvirtino, kad patalpų bei automobilių stovėjimo aikštelės būklė atitinka nurodytą sutartyje, trūkumų nenustatyta. Nuomininko vyr. finansininkė V. T. nurodė, kad minėta nuomos sutartimi pareiškėjas ir R. B. buvo įsipareigojęs savo sąskaita likviduoti patalpose ar jų vidaus (inžinerinėse) sistemose įvykusias avarijas ar gedimus ir atstatyti patalpų būklės pablogėjimą, todėl po 2008 m. lapkričio mėn. nuomotojai galėjo atlikti smulkius patalpų remonto darbus, tačiau naujų inžinerinių sistemų neįdiegė, senų nekeitė naujomis. Taip pat nurodė, kad nuomininkas nesinaudojo jokia nuomotojui priklausančia buities technika (dulkių siurbliu, šaldytuvu, elektrine virykle). Nuomininkas 2011-10-31 patalpų perdavimo–priėmimo aktu perdavė, o pareiškėjas priėmė patalpas, esančias Pastate. Patalpos bei automobilių stovėjimo aikštelės apžiūrėtos, būklė atitinka nurodytą sutartyje, trūkumų nenustatyta. Patalpų perdavimo aktu nuomininkas nuomotojui neatlygintinai perduoda, o nuomotojas priima nuomos termino metu nuomininko savo lėšomis atliktus patalpų pagerinimo darbus bei kitą turtą: kondicionavimo sistemą Villavent 2a; vėdinimo sistemą Villavent 3a; medinę spintą vėdinimo sistemai 2a; kanalinius oro drėkintuvus 1 ir 3a; kompiuterinius tinklus 1-3a; apsaugos sistemas 2-3a; šarvuotas duris 2a; priešgaisrines kopėčias. Taigi, nurodytas konkretus turtas, todėl minėtų sistemų įrengimo ir priežiūros darbus atliko ne pareiškėjas, o nuomininkas (Inspekcijos 2014-01-22 priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-04-18 patalpų nuomos sutartis, 2008-11-01 patalpų perdavimo–priėmimo aktas).

Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Takia“ 2012-01-10 iš R. B., V. B., pareiškėjo ir D. A. nusipirko Pastatą, kiemo statinius, sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtos įmonės direktorius D. M. nurodė, kad turto perėmimo metu buvo įrengta kondicionavimo ir vėdinimo įranga, dušo kabina, tačiau ąžuolinių grindų, viryklės, saulės kolektorių nebuvo.

Atsakovė teigia, kad pareiškėjo nupirktos prekės nebuvo panaudotos Pastate. Pareiškėjas Pastatą pardavė 2012-01-10, o iš UAB „Santechninė įranga“ atskirus apsaugos sistemos elementus, priešgaisrinės saugos bei šildymo sistemos detales įsigijo 2012-01-09, t. y. dieną prieš Pastato pardavimą. Duomenų, kad minėtos prekės būtų buvusios sumontuotos pastate, nėra (Inspekcijos 2014-02-17 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Talda“ 2014-02-13 raštas Nr. 13/1). R. B. nurodė, kad nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu: (duomenys neskelbtini), valdė kartu su bendraturčiu pareiškėju po 1/2 Pastato dalies. Nuomos pajamas bendraturčiai gavo vienodas ir Pastato remonto išlaidos taip pat buvo vienodos. R. B. per rangovus ir fizinius asmenis, dirbančius su verslo liudijimais, atliko patalpų remontą. R. B. 2009 m. įsigijo statybinių medžiagų bei fiziniai asmenys su verslo liudijimais atliko remonto darbus už 136 389 Lt, 2010 m. – 74 888 Lt, kai pareiškėjas 2009 m. patyrė 219 742 Lt išlaidų Pastato remontui ir 2010 m. – 158 619 Lt. R. B. 2010-07-30 už stogo remontą sumokėjo 40 000 Lt, 2010-09-15 – 12 500 Lt. Taigi, bendraturčių patirtos išlaidos taip pat turėjo būti vienodos, tačiau pareiškėjas pagal pateiktus pirminius dokumentus nurodo, kad išlaidų Pastato remontui patyrė gerokai daugiau. Atsakovė teigia, kad pareiškėjas dalies įsigytų prekių ir medžiagų nepanaudojo Pastato remontui, tačiau jų pirkimo PVM atskaitė.

Byloje nustatyta, kad iš UAB „Termoresta“ įsigytos šildymo sistemos medžiagos ir įrengimai įforminti 2009-12-30 PVM sąskaitoje faktūroje, serija TER Nr. 15089 (40 254 Lt suma, PVM – 6 986 Lt), bei automatinė vandens gerinimo sistema, dangčiai, dušo durys, maišytuvai, garų rinktuvų filtrai, ventiliatoriai, saulės kolektoriai įforminti 2009-06-26 PVM sąskaitoje faktūroje, serija TER Nr. 14060 (36 065,20 Lt sumai, PVM – 5 758 Lt).

Pagal PVMĮ (2004-01-15 redakcija Nr. IX-1960) 78 str. 1 d. apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir taip, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM.

2008-06-10 tarp UAB „Termoresta“ (pardavėjas) ir pareiškėjo (pirkėjas) sudarytoje sutartyje Nr. 2008/06/10 nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja patiekti prekes pagal pirkėjo pateiktus užsakymus, pirkėjas įsipareigoja priimti užsakytas prekes ir nustatyta tvarka atsiskaityti už jas. Pirkėjas apmoka pardavėjui už patiektas prekes per 30 kalendorinių dienų nuo prekių išrašymo datos. 2008-06-10 priede prie sutarties Nr.2008/06/10 dėl konsignacijos nurodyta, kad pardavėjas perduoda prekes pirkėjui pagal prekių gabenimo važtaraščius ir priėmimo–perdavimo aktus, kuriuose nurodomas prekių pavadinimas, kiekis ir kaina, už kurią pardavėjas perduoda prekes pirkėjui. Prekės pirkėjui konsignacijos pagrindais perduodamos ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. Jeigu pirkėjas, pasibaigus konsignacijos terminui, per 5 dienas prekių pardavėjui negrąžina ir pardavėjas nesutinka konsignacijos termino pratęsti, pirkėjui išrašoma pardavimo PVM sąskaitą faktūra mokėjimo terminais ir sąlygomis pagal pirkėjo sutartį su pardavėju, skaičiuojant nuo sąskaitos faktūros išraišymo dienos. Sutartis galioja iki 2008-12-31.

Pareiškėjas nepateikė iš UAB „Termoresta“ įsigytų prekių panaudojimą patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad nėra galimybės nustatyti, ar įsigytos prekės buvo panaudotos Pastate. Be to, minėtas įsigytas turtas nebuvo priskirtas ekonominei veiklai, t. y. jis nenurodytas Inspekcijai 2011-01-28 pateiktame fizinio asmens pranešime apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai veiklai ir / arba kitai ekonominei veiklai (forma FR0457). Pastatas pagal sudarytą nuomos sutartį 2008-11-01 buvo perduotas nuomininkui visiškai atlikus jo remontą, todėl 2009-06-26 ir 2009-12-30 pareiškėjo įsigytos prekės negalėjo būti panaudotos Pastate, nes jų įsigijimo metu jau buvo baigti remonto darbai.

PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, tačiau teikiant ilgalaikes paslaugas, taip pat ilgą laiką tiekiant elektros energiją, dujas, šilumos, PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos (PVMĮ (2009-12-03 redakcija Nr. XI-518) 79 str. 2 d.).

Atsakovė pagrįstai teigia, kad šiuo atveju pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras įsigytų prekių panaudojimas 2008 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. vykdytiems remonto darbams prieštarauja imperatyvioms PVMĮ nuostatoms, todėl pareiškėjas nepagrindžia prekių, įsigytų iš UAB „Termoresta“, panaudojimo PVM apmokestinamojoje ekonominėje veikloje.

Byloje nustatyta, kad pagal UAB „Karkasas“ 2009-03-31 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija KAR Nr. 0136, buvo atlikta darbų už 26 230,82 Lt (PVM – 4 188,11 Lt), pagal 2010-09-08 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija KAR Nr. 0230, atlikta darbų už 21 535,58 Lt (PVM – 3 737,58 Lt). Prie šios PVM sąskaitos faktūros pridėtame atliktų darbų akte aiškiai nurodyti atlikti Pastato remonto ir atstatymo darbai, iš jų – UAB „Karkasas“ atliko esamos stogo šilumos izoliacijos demontavimo ir naujos paklojimo bei sugadintų statybinių medžiagų išvežimo utilizuoti darbus.

Pagal 2010-09-14 sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo, R. B. ir P. D., P. D. atliko skubų dalinį stogo remontą – vietomis pakeitė izoliacinę medžiagą, sumirkusią po audros, išvežė ją utilizuoti, gamino stelažus vidinės laiptinės darbams atlikti ir kt. Darbai atliekami užsakovų ir rangovų medžiagomis pagal susitarimą įvertinant atsiskaitymo kainą. Darbų atlikimo terminai – 2010 m. rugsėjo 15–30 d. 2010-09-30 darbų atlikimo akte Nr. 2 nurodyta, kad 25 000 Lt suma susidaro už darbus, panaudotas medžiagas. Kaip matyti, P. D. atitinkamus Pastato remonto darbus atliko savo medžiagomis, nuomodamasis įrengimus ir įrankius, sumirkusi izoliacinė medžiaga buvo vežama utilizuoti, todėl nebuvo vežamos jokios statybinės medžiagos bei sandėliuojamos Gyvenamajame name ir nebuvo jokio poreikio įsigyti automobiliui skirtų bagažinių, atramų.

Byloje nustatyta, kad B. M. 2008–2010 m. pareiškėjui atliko medžio darbus: laiptų, grindų, palangių remonto darbus, ir visus užsakytus darbus atliko adresu: (duomenys neskelbtini) Pagamintus gaminius (palanges, grindjuostes, medinius pastolius, kitus medžio gaminius) išsiveždavo užsakovas, todėl negali nurodyti, kokiu adresu buvo panaudoti pagaminti gaminiai. Įrankiai darbams atlikti buvo perkami iš savo lėšų, išrašytuose kvituose nurodytus remonto darbus atliko iš savo medžiagų ir žaliavų (Inspekcijos 2014-01-22 priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), B. M. 2014-01-22 paaiškinimas).

M. S. 2009 m. pareiškėjui atliko remonto darbus, t. y. lubų, sienų, koridoriaus, holo remontą, adresu: (duomenys neskelbtini). Už atliktus darbus pareiškėjas atsiskaitė (Inspekcijos 2014-01-23 priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)65, M. S. 2014-01-23 paaiškinimas). Fiziniai asmenys atliko tam tikrus Pastato remonto darbus, šiems darbams atlikti naudojo savo lėšomis pirktas medžiagas ir įrankius, todėl dalis pareiškėjo įsigytų prekių ir medžiagų negalėjo būti panaudotos pastato remontui.

Pareiškėjas nepateikė prekių gabenimo važtaraščių, priėmimo–perdavimo aktų, nors šios sąlygos ir buvo nustatytos 2008-06-10 tarp pareiškėjo ir UAB „Termoresta“ sudarytoje sutartyje. Be to, įsigytas turtas nebuvo priskirtas ekonominei veiklai, t. y. jis nenurodytas Inspekcijai 2011-01-28 pateiktame pranešime apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą ekonominei veiklai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie prekių ir įrengimų pristatymą ir sumontavimą būtent atliekant Pastato remontą. Pareiškėjas nepagrindė prekių, įsigytų iš UAB „Termoresta“, panaudojimo PVM apmokestinamojoje ekonominėje veikloje. Nors pareiškėjas pagrįstai teigia, kad tam tikros asmeniniams poreikiams tenkinti skirtos prekės gali būti naudojamos ir negyvenamosiose patalpose, tačiau ginčo atveju mokesčių administratorius nustatė, kad minėtos prekės nebuvo naudojamos pareiškėjo apmokestinamojoje veikloje.

Taigi, atsakovė pagrįstai teigia, kad nėra nustatytas tiesioginis ryšys tarp įsigytų prekių ir PVM apmokestinamo pardavimo, todėl atsakovė pagrįstai pripažino, jog minėtos prekės nebuvo skirtos naudoti PVM apmokestinamojoje veikloje ir nėra teisinio pagrindo pareiškėjui suteikti teisę į PVM atskaitą.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas netenkintinas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo A. G. A. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.