Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-152-893/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-26
Bylos Nr.
1-152-893/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49414-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Kaltinamasis
E. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-152-893/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49414-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei,kaltinamajam E. M.,laiduotojai J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - (duomenys neskelbtini), dirba pagal individualios veiklos pažymą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2020-12-19 apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.02 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme kaltinamasis E. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad būdamas neblaivus, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo kaltinime nurodytą tėvui priklausantį automobilį. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos gailisi, savo elgesį vertina blogai. Prašo laiduotoja paskirti jo mamą, nes su mama gyvena viename name, ji juo rūpinasi, jis mamos klauso.

Teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja J. M. pripažino, kad po minėto įvykio kaltinamasis labai pergyvena. Ji galėtų daryti teigiamą įtaką savo sūnui, nes jie kartu gyvena, dažnai matosi, bendrauja, palaiko glaudžius santykius.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. N. parodė tokias aplinkybes. 2020 m. gruodžio 19 d. apie 13.00 val. dirbant pagal (duomenys neskelbtini) vietovių blokavimo planą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, esančioje (duomenys neskelbtini), patikrinimui buvo sustabdytas lengvasis automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. M., gim. (duomenys neskelbtini). E. M. elgėsi įtartinai, buvo pasimetęs, vengė akių kontakto, todėl kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. E. M. sutiko pasitikrinti savo girtumą ir alkoholio kiekio matavimo prietaisu 13.07 val. pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2.02 promilių girtumo laipsnis, o 13.28 val. antru pūtimu jam buvo nustatytas 2.11 promilių girtumo laipsnis. Vairuotojas, iš karto po pirmojo pūtimo, buvo sulaikytas, o apie įvykį pranešta Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojui. Įvykis užregistruotas policijos registruojamųjų įvykių registre ROIK 0120000707760. Automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas, vėliau automobilis išvežtas į saugomą aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), o automobilio vairuotojas E. M. su policijos ekipažu V 1723 buvo išvežtas į Vilniaus apskr. VPK OVS. Įvykis buvo filmuotas vaizdo stebėjimo priemone BODY 1321. Vairuotojo asmenybė buvo nustatyta pagal duomenų bazę, taip pat vairuotojas paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau pamiršęs namuose, jo patikrinimui nepateikė. E. M. važiavo automobiliu vienas, keleivių nebuvo, paaiškino, kad prieš vairuojant vartojo alkoholinius gėrimus nakties metu, kokius ir prieš kiek laiko, tiksliau nenurodė. (b. l. 49-50)

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad pirmojo tikrinimo metu 13.07 val. rodmenys buvo 2.02 promilės, antrojo tikrinimo 13.28 val. rodmenys 2.11 promilės. (b. l. 7)

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. M. (b. l. 25)

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“ 2.0 D-4D vertė su PVM 1860 eurų (b. l. 26)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas. Teismo vertinimu E. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai byloje esančiu neblaivumo nustatymo aktu jam buvo nustatyta 2,02 promilių etilo alkoholio koncentracija. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas kaltinamojo mamos prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamojo laiduotoja (BK 40 straipsnio 1 dalis). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis šią sąlygą atitinka, yra vidutinio amžiaus, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, neteistas, anksčiau nebaustas administracine tvarka, šiuo metu akivaizdžiai pergyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu bei gyvenime, ką paliudijo ir jo mama. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo mama. Ji išsakė neigiamą požiūrį į kaltinamojo įvykdytą nusikaltimą. Laiduotoja nurodė, kad E. M. gyvena su ja tame pačiame name, jie palaiko glaudų emocinį ir psichologinį ryšį, dažnai matosi, bendrauja, todėl ji jų ryšį laiko artimu. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotoja J. M. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama – nebausta administracine tvarka, neteista, dirbanti, be to, ji yra kritiška dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, ji gali daryti pastarajam teigiamą įtaką, nes kartu gyvena ir palaiko glaudžius tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas E. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką E. M. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas – dveji metai.

Kaltinamojo įvykio metu vairuotas automobilis „Toyota Corola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis, priklauso ne kaltinamajam. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1860 Eur yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas „VĮ Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. M. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos jo mamos J. M. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti iš E. M. nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio „Toyota Corola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - vertę atitinkančią pinigų sumą – 1860 Eur.

E. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. M. vairuotojo pažymėjimą, Nr. (duomenys neskelbtini) saugoti prie bylos voke, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti E. M., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti J. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas