Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Laurai Rudauskienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. T. ir A. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjų pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo neatvykimo priežasčių nenurodė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų S. T. ir A. V. atstovė advokatė Laura Kardelienė pareiškėjų pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2019 m. mirė pareiškėjų motina O. A. T.. Po jos mirties paaiškėjo, kad jos turėtas Namas iki šiol nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai yra priėmę mirusiosios turtą praktiškai pradėję jį valdyti, bet šio turto savo vardu įregistruoti negali, nes jis yra kaip ir neegzistuojantis. Žinoma, kad Namas yra pastatytas 1967 metais, kaip patvirtina prie pareiškimo pridėta nekilnojamojo turto kadastro registro byla. Pareiškėjams yra žinoma, kad Namą pastatė jų seneliai, t. y. jų motinos O. A. T. tėvai. Pareiškėjų motina Name gyveno nuo pat jo pastatymo dienos iki pat savo mirties, šiame Name buvo deklaruota ir jos gyvenamoji vieta. Ginčo nėra, kad Namas faktiškai egzistuoja, tai patvirtina nekilnojamojo turto kadastro registro byla, be to, mirusiosios gyvenamoji vieta buvo registruota būtent šiame Name. Į bylą yra pateiktas 1992 m. balandžio 15 d. Pakruojo rajono Rozalimo apylinkės tarybos pažymėjimas, kuriame pažymėta, jog pagal įrašą ūkinėse knygose O. A. T. vardu užregistruotas 1967 m. pastatytas Namas (duomenys neskelbtini). Taip pat yra pateiktas 2022 m. rugsėjo 16 d. pažymėjimas, kuriuo Rozalimo seniūnas patvirtino, jog pagal įrašus ūkinėse knygose – Namas registruotas O. A. T. vardu. O. A. T. Namą paveldėjo po jos tėvų mirties, pradėdama Namą faktiškai valdyti ir ji šį Namą nepertraukiamai kaip savą valdė iki pat savo mirties. Velionė nebuvo išviešinusi savo nuosavybės teisių į Namą, nebuvo jo teisiškai savo vardu įregistravusi ar kitaip įgijusi ar patvirtinusi savo nuosavybės teises į jį, tačiau iki savo mirties buvo faktinė jo valdytoja, tiesiog nebuvo susitvarkiusi Namą dokumentų. O. A. T. neturėjo tinkamo išsilavinimo, buvo paprasta kaimo moteris, todėl laikė, kad tai yra jos nuosavybė ir nežinojo, kad būtina Namą registruoti. Yra visos sąlygos nuosavybės įgijimui įgyjamąją senatimi, todėl pareiškėjų pareiškimas turėtų būti tenkinamas. Šis pareiškimas teikiamas, siekiant įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises. Pareiškėjai apie tai, kad Namas yra neįregistruotas VĮ Registrų centre sužinojo tik mirus mamai, kai pradėjo tvarkyti palikimą. Pareiškėjai buvo įsitikinę, kad Namas tikrai priklauso jų mamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjų atstovės byloje duotų paaiškinimų, byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų seneliai – S. G. ir P. G. – iš pareiškėjų motinos O. A. T. pusės, 1967 metais pasistatė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir šulinį, adresu (duomenys neskelbtini). Kad gyvenamasis namas ir priklausiniai buvo pastatyti 1967 metais patvirtina byloje pateikta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla. Šiame gyvenamajame name nuo pat jo pastatymo gyveno ir pareiškėjų motina O. A. T.. S. G. (O. A. T. tėvas) mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties, jo palikimą priėmė jo žmona P. G. ir duktė, pareiškėjų motina O. A. T.. P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Nuo pat gyvenamojo namo ir priklausinių pastatymo O. A. T. laikė, jog tai yra jos tėvų nuosavybė, o šiems mirus – gyvenamąjį namą ji nepertraukiamai, kaip savo, valdė iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina 1992 m. balandžio 15 d. Pakruojo rajono Rozalimo apylinkės tarybos pažymėjimas, kuriame pažymėta, jog pagal įrašą ūkinėse knygose O. A. T. vardu užregistruotas 1967 m. pastatytas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), taip pat 2022 m. rugsėjo 16 d. pažymėjimas, kuriuo Rozalimo seniūnas patvirtino, jog pagal 1991-1996 metų, 1998-2002 metų įrašus ūkinėse knygose – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais užregistruotas O. A. T. vardu. (duomenys neskelbtini) O. A. T. mirė, jos deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini). Mirus O. A. T. ir pareiškėjams tvarkantis paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip ir nėra registruotos pareiškėjų motinos O. A. T. nuosavybės teisės į jį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punkte numatyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris yra taikomas tada, kai asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o pareiškėjai prašo teismo nustatyti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui nustačius šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y. daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra registruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai ir sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertinęs faktines aplinkybes, pareiškėjų atstovės paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina pareiškėjų pozicija, jog 1967 m. pareiškėjų seneliai P. ir S. G. pasistatė gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame name gyveno iki pat savo mirties. S. G. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties, jo palikimą priėmė jo žmona P. G. ir duktė O. A. T. (pareiškėjų motina). P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Nuo pat gyvenamojo namo su priklausiniais pastatymo, t. y. nuo 1967 m., pareiškėjų motina O. A. T. laikė, jog tai yra jos tėvų nuosavybė, o šiems mirus – jos nuosavybė. Minėtą gyvenamąjį namą su priklausiniais nuo (duomenys neskelbtini), kuomet mirė O. A. T. motina P. G., iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjų motina O. A. T. valdė ir juo naudojosi, prižiūrėjo, tvarkė ir remontavo, t. y. šį turtą valdė kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Duomenų, kad pareiškėjų motina A. O. T. būtų užvaldžiusi gyvenamąjį namą su priklausiniais, pažeisdama kitų asmenų teises, byloje nėra, t. y. asmuo, užvaldydamas daiktą, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą nei jis. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnis). Pareiškėjai nurodė, kad gyvenamasis namas su priklausiniais buvo pastatytas 1967 metais (tai patvirtina pridedama Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla), jį pastatė pareiškėjų seneliai P. ir S. G. – O. A. T. tėvai, O. A. T. jame gyveno nuo pat jo pastatymo dienos iki savo mirties – jos gyvenamoji vieta deklaruota buvo šiame gyvenamajame name, ką dalinai patvirtina (duomenys neskelbtini) 1991-1996 metų, 1998-2002 metų įrašai ūkinėse knygose, kad pareiškėjų motinos O. A. T. vardu buvo užregistruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, kurie buvo pastatyti 1967 metais, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų motina O. A. T., galimai dėl savo netinkamo išsilavinimo ar nežinojimo, teisinių žinių stygiaus, niekada taip ir nesusitvarkė dokumentų bei neįregistravo gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registre bei savo nuosavybės teisių į šį turtą, tačiau gyvenamuoju namu ir priklausiniais naudojosi, valdė ir jais disponavo kaip savais iki pat savo mirties.

Byloje nėra duomenų, jog gyvenamasis namas ir priklausiniai yra savavališka statyba. Nustatyti, kad nekilnojamasis turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog iki šiol nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjams jokių pagrįstų pretenzijų į ginčo gyvenamąjį namą ir priklausinius bei nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. 2024 m. kovo 19 d. viešai paskelbus apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų, prieštaravimų. Byloje nėra duomenų, kad daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei. Šios faktinės aplinkybės taip pat patvirtina tai, jog daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai. Apie tai, jog turtas buvo valdomas atvirai, patvirtina pareiškėjų atstovės paaiškinimai, taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Tai, kad turtas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, jog tas turto valdymas tęsėsi ilgiau nei numatyta CK 4.68 straipsnio l dalyje, taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytina, kad O. A. T. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.68-4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.22 straipsniu, 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68-4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas,

nusprendė:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad O. A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.