- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2-114-330/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-00103-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- V. U., U. A., A. M.-Z.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Siaurojo geležinkelio klubas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Siaurojo geležinkelio klubas“ ieškinį atsakovams V. U., U. A., A. M.-Z. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi viešoji įstaiga (toliau – ir BVšĮ) „Siaurojo geležinkelio klubas“ (toliau – ir įstaiga) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo. Ieškiniu buvo prašoma iš atsakovų V. U., U. A., A. M.-Z. solidariai priteisti 208 940,91 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio reikalavimo ribose areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba pas trečiuosius asmenis.
3. Prašyme taikyti laikinąsias apaugos priemones ieškovė nurodė, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, nes 208 940,91 Eur ieškinio suma atsakovams – fiziniams asmenims yra didelė, o tai lemia didesnę riziką dėl teismo sprendimo neįvykdymo ir ieškovės interesų neužtikrinimo ateityje, jei ieškinys būtų patenkintas. Be to, atsakovai tinkamai nevykdė jiems, kaip įstaigos vadovams, pavestų pareigų, veikė priešingai jos interesams, padarė žalą ne tik įstaigai, bet ir jos kreditoriams. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai gali bandyti nuslėpti lėšas, kitą savo turtą, tikėtina, jog dės pastangas, kad iš jų turimų lėšų ir (ar) kito turto nebūtų išieškoma ieškovės reikalavimams patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nurodė, kad nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl nutarė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
6. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė dėl ieškinio atsakovams dydžio, aplinkybės, jog atsakovai nepripažįsta ieškinio ir (ar) neatsiskaito su bylos procesą inicijavusia ieškove, savaime nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas dėl atsakovų nesąžiningumo ar su tokiu jų elgesiu susijusių priežasčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovė BVšĮ „Siaurojo geležinkelio klubas“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, teismas ignoravo akivaizdų ir kryptingą atsakovų nesąžiningumą, pasireiškusį jų, kaip įstaigos vadovų, piktnaudžiavimu vadovo statusu, jiems nustatytų pareigų užtikrinti įstaigos turto išsaugojimą pažeidimu.
7.2. Atsakovams pareikšto ieškinio reikalavimo mastas, neturint duomenų apie atsakovų turtinę padėtį bei jų finansines galimybes, sudaro pagrindą teigti, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
7.3. Ieškovė yra bankrutavęs juridinis asmuo, todėl poreikį pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžia ir byloje egzistuojantis viešasis interesas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas U. A. prašo ieškovės skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas argumentais, kad ieškovė, kuriai tenka pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, todėl teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra galimybės konstatuoti vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinųjų sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti skundo pagrindais apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.
11. Atsakovas U. A. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus duomenis: 2023 m. rugpjūčio 30 d. išrašą iš valstybės įmonės Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, informaciją iš internetinės svetainės rekvizitai.lt apie atsakovo vadovaujamų mažosios bendrijos „Kelionių galerija“ bei uždarosios akcinės bendrovės „U. projektai“ veiklos rodiklius. Teikiamais duomenimis atsakovas siekia paneigti ieškovės teiginius apie atsakovo blogą finansinę būklę, įrodinėja, kad jis vadovauja sėkmingai veikiančioms įmonėms, turi turto ir nesiima veiksmų, siekdamas išvengti ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
12. Sprendžiant dėl poreikio priimti atsakovo teikiamus duomenis, pastebėtina, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra reikšminga ne informacija apie šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrą finansinę būklę, bet duomenys apie tos šalies turtinės (finansinės) padėties pokytį (kitimą). Dėl šios priežasties atsakovo teikiamus duomenis apie 2023 m. rugpjūčio mėn. jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą bei informaciją iš internetinio tinklalapio apie jo valdomų įmonių veiklą, kaip neturinčius įrodomosios reikšmės vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šio atsakovo atžvilgiu klausimą, atsisakoma priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).
14. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, tad pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nustatyta.
15. Teismo išvada dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio reikalavimų tikėtino (preliminaraus) pagrįstumo – nekvestionuojama. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Be to, susipažinus su Panevėžio apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-115-544/2024 medžiaga, nustatyta, kad šis teismas 2024 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau aplinkybė dėl tokio sprendimo priėmimo laikytina pakankama preliminariai išvadai dėl ieškovės pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina jog ieškinio prima facie pagrįstumas, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmoji sąlyga, šiuo atveju egzistuoja.
16. Įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis ir nurodomas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrindė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo, todėl ieškovės prašymo netenkino.
17. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka, teigdama, kad nesąžiningą atsakovų elgesį pagrindžia jų neteisėti veiksmai, atlikti iki bylos inicijavimo (neatsakingas įstaigos turto valdymas, piktnaudžiavimas įstaigos vadovo statusu).
18. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis, teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika (grėsmė). Šis klausimas gali būti tinkamai išspręstas tik išanalizavus ir įvertinus konkrečios faktinės situacijos aplinkybes.
19. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio galimos perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021 ir joje nurodyta praktika). Kiekvienu atveju, vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo, išvadai, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, padaryti turi būti atsižvelgiama į tokių aplinkybių visumą.
20. Analizuojamu atveju ieškovė, siekdama pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, nurodo, kad atsakovų veiksmų nesąžiningumą pagrindžia jų, kaip buvusių įstaigos vadovų, aplaidūs, neteisėti, neatsakingi veiksmai, kuriais buvo pasisavintas įstaigos turtas (lėšos), taip sukeliant įstaigai bei jos kreditoriams prašomą atlyginti žalą.
21. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais ieškovės argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovų galimas nesąžiningumas, dėl kurio inicijuotas ir nagrinėjamas teisminis ginčas, o jų atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kurie yra ar būtų sąmoningai nukreipti į siekį pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslepiant, perleidžiant, įkeičiant ar kitaip suvaržant turimą turtą), kad būtų apsunkintas būsimo ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
22. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų – buvusių įstaigos vadovų (de jure ir de facto) veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė, be kita ko, įrodinėja, kad atsakovai, atitinkamu laikotarpiu būdami įstaigos vadovais ir turėdami vykdyti pareigas jos atžvilgiu, rūpintis vadovaujama įstaiga, elgtis taip, kad nebūtų pažeidžiami įstaigos ir kitų asmenų interesai, neteisėtai neveikdami prisidėjo prie žalos įstaigai atsiradimo. Akcentuotina, kad tokios nurodytos aplinkybės yra šalių ginčo nagrinėjimo teisme iš esmės dalykas, tačiau, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jos nelaikytinomis patvirtinančiomis atsakovų nesąžiningus veiksmus, kuriais būtų siekiama apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo ieškovei galbūt palankaus galutinio teismo sprendimo įvykdymą.
23. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovams – fiziniams asmenims yra reikšminga ieškinio suma, o ši aplinkybė, kartu su duomenimis apie atsakovų galimą neteisėtą veikimą ar neveikimą vadovautos įstaigos atžvilgiu, lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį.
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais, nes jie neatitinka nuoseklios ir aktualios teismų praktikos, suformuotos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovės valios, byloje nesant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019 18 punktas ir jame nurodyta teisminė praktika).
25. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, turto masės identifikavimui ar sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie realų nesąžiningų veiksmų atlikimą ar ketinimą tokius veiksmu atlikti, sąmoningai siekiant pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo mėginimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Vadinasi, svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet šio asmens elgesį sąžiningumo aspektu.
26. Konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie atliktus ir (ar) atliekamus neteisėtus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma siekiant išvengti sprendimo įvykdymo), privalo pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškęs asmuo. Taigi, analizuojamu atveju ieškovė turėtų pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis (atsakovai ar dalis jų) iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turimo turto masei sumažinti, jam nuslėpti, apsunkinti ar pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bent tikėtinai atsakovų nesąžiningumą, siekiant išvengti jiems nepalankaus sprendimo įvykdymo turto perleidimo, įkeitimo ar kitokio apsunkinimo veiksmų atlikimu, patvirtinančių aplinkybių ieškovė neįrodė.
27. Pažymėtina, kad apeliantė, siekdama pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, akcentuoja, jog ieškovė yra bankrutavęs juridinis asmuo, tad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas aktualus ir viešojo intereso užtikrinimo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad ši aplinkybė (ieškovės – bankrutavusio juridinio asmens – teisinis statusas) neatleidžia nuo pareigos įrodyti aptariamo procesinio prašymo tenkinimo sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei savaime, nesant kitų duomenų, kurie leistų nuspręsti apie egzistuojantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, nepagrindžia tokio prašymo. Kadangi ieškovės dėstomos aplinkybės, jos manymu, patvirtinančios atsakovų nesąžiningumą, sudaro ginčo byloje nagrinėjimo iš esmės dalyką, o grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui nepatvirtina, laikytina, kad ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovų galimą nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti jiems galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
28. Aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima daryti pagrįstą prielaidą dėl atsakovų siekio nesąžiningai išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nenurodytos ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodžius nesąžiningų atsakovų veiksmų, nukreiptų būtent į ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
29. Ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas tokio prašymo nesprendžia, nes kol nėra priimto galutinio teismo sprendimo, iš kurio būtų matyti, kurios šalies naudai išspręstas ginčas byloje (kaip minėta, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs), nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų skirstymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.