Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu (II t., b. l. 83-93) atmetė pareiškėjo prašymą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 30-TE-188 ir 2014 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 30-TE-191 panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo bei įpareigojimo į vidaus tarnybos stažą įskaityti priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2014 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei nepatenkino Lietuvos valstybės prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo.

Teismas, remdamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) (redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. balandžio 3 d.) 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto, 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendė, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas neturi diskrecijos spręsti atleisti ar neatleisti iš tarnybos pareigūną, kuriam nustatyta tvarka yra panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog kilus abejonėms dėl jo galimybės atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ar užtikrinti įslaptintos informacijos saugumą, baudžiamojo persekiojimo metu jis turėjo būti nušalintas nuo pareigų arba perkeltas į kitas pareigas, kurių vykdymui nereikalingas leidimas susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį, reguliavimą atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad specialiosios teisės, susijusios su atitinkamai pareigybei priskirtų tiesioginių pareigų atlikimu, panaikinimas yra neteisėtas. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, ar atsakovas ginčijamu 2014 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 30-TE-188 pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-869-342/2014 pareiškėjo prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas (I t., b. l. 138-147). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-895-146/2015 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimas panaikintas ir byla teismui grąžinta nagrinėti iš naujo (I t., b. l. 177-192). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog naujo nagrinėjimo metu turi būti nustatyta, kokiais duomenimis pagrįsdama savo išvadą rėmėsi SEK ir ar jie pakankami pagrįsti atsakovo išvadai, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojas (pareiškėjas) nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, o jam išduotas leidimas turi būti panaikintas.

Byloje nekyla ginčo dėl aplinkybės, jog vienas iš specialiųjų Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) pareigybei keliamų reikalavimų yra atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (pareigybės aprašymo 6.4 p.). Leidimas pareiškėjui išduotas 2012 m. balandžio 10 d. Nr. 30-2-LS-487 (I t., b. l. 48). Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimo turėtojas iki tarnybos santykių nutraukimo turi teisę dirbti ar susipažinti su leidimą išdavusio paslapčių subjekto žinioje esančia minėto (žemiausio) slaptumo lygmens įslaptinta informacija, išskyrus atvejus, kai paslapčių subjekto vadovui kyla abejonių dėl leidimo turėtojo patikimumo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir atlikus pakartotinio tikrinimo procedūrą nustatomas pagrindas panaikinti leidimą. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose įtvirtinti atvejai, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas. Nagrinėjamam ginčui aktualus atsakovo taikytas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pagal kurį leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą nustatoma, kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, t. y. jog asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei pagal šioje teisės normoje įtvirtintus kriterijus. Iš ginčijamo įsakymo matyti, jog pareiškėjo atžvilgiu taikytas 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas, pagal kurį leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog šių aplinkybių buvimą (nustatymą) paslapčių subjektas, spręsdamas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi pagrįsti konkrečių nustatytų (paaiškėjusių po leidimo išdavimo) įvykių, faktų analize minėto įstatymo kontekste ir suformuluoti tokiu vertinimu pagrįstas išvadas, t. y. nurodyti, kokias būtent leidimo turėtojo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos, dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir pareigūnas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr. 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012).

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos, kurioms priskirta funkcija teikti pasiūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija išdavimo arba išduotų leidimų panaikinimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog SEK sudaryta Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-582, pakeistu 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 30-V-460, ir patvirtinti Specialiosios ekspertų komisijos nuostatai (I t., b. l. 96-105). SEK išvada, kuria remdamasis paslapčių subjektas priima individualų administracinį aktą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, administracinių teismų praktikoje vertinama kaip tokio administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2014 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 30-TE-188 įžanginėje dalyje nurodyta, kad įsakymas priimtas atsižvelgiant į SEK išvadą, išdėstytą 2014 m. balandžio 17 d. posėdžio protokole, todėl protokolinis sprendimas vertinamas kaip įsakymo Nr. 30-TE-188 sudedamoji dalis.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato leidimo panaikinimo pagrindus, susijusius su šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymu, reikalauja, kad tokios aplinkybės būtų nustatytos atlikus patikrinimą. SEK 2014 m. vasario 17 d. posėdžio protokolo išraše Nr. 30-SEK-6 nurodyta, kad šiame posėdyje SEK atliko Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vyresniojo patrulio E. D. patikimumo pakartotinį patikrinimą, siekiant pateikti Klaipėdos apskrities VPK viršininkui pasiūlymą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. SEK posėdžio protokolo išraše nurodyta, kad pranešėja (SEK sekretorė) supažindino SEK narius su Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus tyrėjos 2013 m. spalio 16 d. tarnybiniu pranešimu (I t., b. l. 20-22). Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog jo paskirtis informuoti Klaipėdos apskrities VPK viršininką apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00123-13, kuriame Klaipėdos apskrities VPK pareigūnui E. D. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos (kyšininkavimo) ir nurodyta, jog tikslinga atlikti pakartotinį šio pareigūno patikimumo ir lojalumo patikrinimą SEK (SEK medžiagos b. l. 4-5). Tą pačią dieną tarnybinis pranešimas vizuotas Klaipėdos apskrities VPK viršininko ir nurodyta apsvarstyti SEK. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, nagrinėjant apeliacine tvarka šią administracinę bylą, konstatuota, jog nuo tyrėjos tarnybinio pranešimo perdavimo SEK iki ginčui aktualaus SEK posėdžio praėjo keturi mėnesiai, tačiau neaišku, ar SEK šiuo laikotarpiu naudojosi SEK nuostatų 7.2 punkte suteikta teise gauti iš Klaipėdos apskrities VPK struktūrinių padalinių informaciją, reikalingą atlikti pakartotinio patikrinimo funkciją ir pateikti paslapčių subjekto vadovui išvadą. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nereglamentuota SEK posėdžių tvarka ir terminai, o SEK nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-582, 11 punkte nurodyta, jog SEK posėdžiai vyksta prireikus, bet ne rečiau kaip du kartus per metus. Teisės normos nereglamentuoja tikslaus termino, per kurį turi įvykti SEK posėdis. Pagal SEK nuostatų 12 punktą SEK posėdžius šaukia jos pirmininkas. Liudytoju apklaustas S. Š., SEK pirmininkas, negalėjo tiksliai nurodyti, kodėl SEK posėdis neįvyko anksčiau. Liudytojas parodė, jog minėtu laikotarpiu keitėsi komisijos nariai, taip pat keitėsi teisinis reglamentavimas, o papildomi duomenys SEK posėdžiui greičiausiai nebuvo renkami. Liudytoja apklausta L. J., SEK sekretorė, parodė, jog SEK nariai yra skirtingų Klaipėdos apskrities VPK skyrių viršininkai, kurių darbotvarkė įtempta, todėl labai sunku suderinti visiems priimtiną SEK posėdžio datą. Dėl šių priežasčių galėjo užsitęsti laikas, per kurį suderinta posėdžio data. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. vasario 15 d. buvo nušalintas nuo tarnybos (I t., b. l. 10-15). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybę, jog pareiškėjas visą laikotarpį iki įvyko SEK posėdis, buvo nušalintas nuo tarnybos, todėl galėjo kelti tik minimalią grėsmę, kuri iš esmės nėra didesnė nei atleidus pareiškėją iš tarnybos, jam patikėtos slaptos informacijos saugumui, šiuo konkrečiu atveju, ginčijamo įsakymo teisėtumui nėra teisiškai reikšmingos SEK posėdžio nepaskyrimo priežastys ir jos neturėjo įtakos SEK priimtam sprendimui pareiškėjo atžvilgiu.

Klaipėdos apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2014 m. vasario 17 d. posėdžio protokolu Nr. 30-SEK-6 nutarta siūlyti Klaipėdos apskrities VPK viršininkui panaikinti pareiškėjui E. D. leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, nes nustatytas jo nepatikimumas ir nelojalumas Lietuvos valstybei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto požiūriu, o būtent – per pastaruosius 3 metus nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai – nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas bei galimas polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų ar net Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (I t., b. l. 86-88). Pareiškėjui argumentuojant, jog leidimas jam panaikintas tik atsižvelgiant į jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir analizuojant jo kaltę dėl baudžiamosios veikos padarymo, nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažymėtina, jog iš SEK protokolo matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo analizuotas, tačiau šie duomenys nebuvo vieninteliai, lėmę SEK sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, 2015 m. kovo 2 d. nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju aktualus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarimas, kuriuo konstatuota, jog tai, kad asmuo nėra laikomas kaltas padaręs nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jo apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia jo veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes, įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo. Aplinkybės, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, gali suponuoti asmens pažeidžiamumą, kartu kelti abejonių dėl jo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog paslapčių subjekto vadovas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo tikslų užtikrinimo prasme gali ir turi reaguoti į faktus, jog jam pavaldaus valstybės tarnautojo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamasis persekiojimas. Pareiškėjo nurodytoje jam palankioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien pradėto ikiteisminio tyrimo nepakanka konstatuoti esant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytus kriterijus, tačiau nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog minėtoje teisės normoje nurodyti kriterijai nustatyti vadovaujantis ne tik pareiškėjo atžvilgiu vykstančio ikiteisminio tyrimo faktu. Nagrinėdamas šią bylą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog atitinkamas leidimo turėtojo asmens savybes, veiklą, ryšius ar kitas aplinkybes, keliančias grėsmę įslaptintos informacijos saugumui ir suteikiančias pagrindą išvadoms, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, tikrinimo metu gali atskleisti ir atitinkamos aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo faktais, kurios gali būti kvalifikuojamos pagal paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą.

Nustatant SEK analizuotų duomenų apimtį, iš SEK protokolo matyti, jog SEK išnagrinėjo Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus tyrėjos 2013 m. spalio 16 d. tarnybinį pranešimą bei surinktą medžiagą dėl E. D. veiksmų, analizavo informaciją apie Klaipėdos apskrities VPK atliekamą ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu dėl kyšininkavimo. Nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. gegužės 5 d. apie 21 val. Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) vyresnysis patrulis E. D. kartu su VPK (duomenys neskelbtini) specialistu, atlikdami tarnybines funkcijas Klaipėdoje, Rimkų g., sustabdė automobilį, kurio vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, reikalaudami kyšio nepagrįstai vairuotoją įsodino į tarnybinį automobilį ir vežė juo iki prekybos centro ir atgal, kur iš vairuotojo paėmė 400 Lt kyšį. Pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje (kyšininkavimas) padarymo. SEK protokole taip pat nurodyta, jog SEK turi nuspręsti, ar pareiškėjas, šiuo metu yra sąžiningas ir atsakingas vykdydamas pareigas, ar linkęs laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir žinybinių teisės aktų reikalavimų (I t., b. l. 87). Iš šios SEK Protokolo formuluotės matyti, jog būtent pareiškėjo asmeninių savybių nustatymas ir buvo SEK nagrinėjimo dalykas. Teismas pažymėjo, jog tokią pačią aplinkybę dėl SEK nagrinėjimo dalyko ir SEK nustatytų pareiškėjo asmeninių savybių parodė ir liudytojais teismo posėdyje apklausti SEK nariai S. Š., L. J., A. G., R. A. ir V. N.. Iš liudytojų parodymų nustatyta, jog priimdami sprendimą, jie nevertino pareiškėjo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų, o rėmėsi pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga, tarnybinio nusižengimo tyrimo 2013 m. birželio 6 d. išvada Nr. 30-IS-106 ir Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2013 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 30-TE-498, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, bei vertino pareiškėjo asmens bylos duomenis apie jo tarnybos eigą ir paskatinimus. Liudytojų parodymai išsamūs, nuoseklūs, objektyvūs ir teismas neturėjo pagrindo jais netikėti ar konstatuoti priešingas aplinkybes. Pažymėta, jog kilus ginčui dėl aplinkybės, ar SEK nariams buvo pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga ir pareiškėjo asmens byla, visi liudytojai parodė, jog tarnybinio patikrinimo medžiagą elektroniniu paštu prieš posėdį gavo iš SEK sekretorės L. J., o pareiškėjo asmens bylą į SEK posėdį atsinešė SEK narys Klaipėdos apskrities VPK Personalo skyriaus viršininkas R. A.. Liudytoja L. J. parodė, jog pati nuskanavo pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą ir išsiuntė visiems nariams elektroniniu paštu. Konkrečių priežasčių, kodėl SEK protokole tiesiogiai nenurodyta, jog SEK analizavo ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, liudytoja L. J. nurodyti negalėjo, tačiau teismo vertinimu, tai nereiškia, jog ši medžiaga Komisijai nebuvo pateikta ir neanalizuota, atsižvelgiant į nuoseklius ir objektyvius liudytojų parodymus. Nenurodymas SEK protokole savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog ši medžiaga SEK nebuvo pateikta, kaip nepagrįstai argumentuoja pareiškėjo atstovas. SEK protokolas nėra stenograma ir neturi būti rašomas pažodžiui. Iš faktinių bylos aplinkybių ir liudytojų parodymų matyti, kad tarnybinio patikrinimo ir ikiteisminio tyrimo metu vertintos visiškai tos pačios aplinkybės ir faktai bei tie patys pareiškėjo veiksmai, svarstytas konkretus atvejis ir jų pagrindu analizuotos pareiškėjo asmeninės savybės, vertinant jo patikimumą Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo požiūriu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo 2013 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. 30-IS-106 nurodomi pareiškėjo veiksmai: neįformino nustatyto administracinio teisės pažeidimo, nepagrįstai pasitraukė iš tarnybos posto, įsisodino į tarnybinį automobilį asmenį be teisėto pagrindo, tarnybinį automobilį panaudojo ne tarnybos tikslais, įvertinti kaip visiškai neatsakingas požiūris į tarnybą, jo specifiką, policijos pareigūnams keliamus didesnius darbo ir drausmės reikalavimus ir konstatuota, jog savo veiksmais E. D. pažeidė Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 6 punkto, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 punkto, 10 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.3, 20.8, 20.9, 61.7 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.9, 4.14 punktų, Transporto priemonių naudojimo instrukcijos 23 punkto, pareigybės aprašymo 7.8, 7.11, 7.16 punktų reikalavimus bei tarnybos drausmę (tarnybinio patikrinimo medžiagos b. l. 64-70). Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, 2015 m. kovo 2 d. nutartyje konstatavo, jog tarnybinio patikrinimo metu, vertinant pareiškėjo veiksmus, atsiribota nuo duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai paimto kyšio už tai, kad nebūtų įformintas administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje yra duomenų apie tai, kad buvo nustatyti atitinkamas pareigūno asmens savybes tarnybos pareigų atlikimo požiūriu atskleidžiantys veiksmai bei neveikimas, už kuriuos atsakovas skyrė pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Panaikinus abejones ir nustačius, jog šią medžiagą vertino SEK, pateikdama išvadą dėl leidimo panaikinimo, konstatavus, jog pareiškėjas padarė tyčinį ir šiurkštų tarnybinį nusižengimą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, jam iškelta baudžiamoji byla, todėl nurodyti faktai yra pakankami atskleisti tokioms pareiškėjo savybėms kaip nesąžiningumas ir neatsakingumas, o pažeidimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad asmuo yra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Akivaizdu, kad įslaptinta informacija negali būti patikėta tokiam asmeniui. SEK nariai apsisprendė, jog jiems pakako duomenų ir nustatytų aplinkybių konstatuoti tokias pareiškėjo savybes, kaip nesąžiningumas, neatsakingumas, polinkis nesilaikyti teisės aktų. Iš SEK protokolo matyti, jog iš septynių SEK narių trys balsuodami susilaikė. Liudytojas R. A. paaiškino, jog balsuodamas susilaikė, nes jam asmeniškai nepakako duomenų konstatuoti pareiškėjo nelojalumą ir suvokė, jog sprendžia jo likimą. Liudytojas V. N. parodė, jog susilaikė ne dėl abejonių dėl pareiškėjo asmeninių savybių, bet iš esmės dėl to, jog buvo pasikeitęs teisinis reglamentavimas, nebuvo susiformavusi teismų praktika šiuo klausimu, o liudytojas M. P. neprisiminė posėdžio aplinkybių ir negalėjo atsakyti, kodėl susilaikė. Pagal SEK nuostatų 16 punktą sprendimas yra teisėtas, nes sprendimas priimtas balsų dauguma.

Dėl pareiškėjo atstovo argumento, jog ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyrius, todėl šio skyriaus viršininkas turėjo nusišalinti nuo sprendimo priėmimo SEK, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas reiškė nušalinimą SEK nariams. Be to, konstatavus, jog SEK nagrinėjo ne vien ikiteisminio tyrimo medžiagą, nėra teisinio pagrindo konstatuoti SEK narių neobjektyvumą. Pažymėta, jog kitų procedūrinių pažeidimų pareiškėjas nenurodė.

SEK išvadoje taip pat nurodyta, jog sprendžiant dėl pareiškėjo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija ir toliau vykdyti pareigas, vertinta ir tai, jog pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atviras, nebendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, atsisakė poligrafu patikrinti tiriamo įvykio aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog neišsamių parodymų ikiteisminiame tyrime davimas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo požiūriu negali būti vertinamas kaip asmens nepatikimumas ir nesąžiningumas, nes duoti parodymus yra viena iš įtariamojo teisių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 21 straipsnio 4 dalyje (žr. 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2322-662/2015, 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2193-146/2015, kt.). Pagal Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį tyrimo poligrafu išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Iš šių nuostatų matyti, jog poligrafo išvada yra tik papildoma informacija ir negali būti esminė, kuria remiantis panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1684/2012, 2015 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2322-662/2015, 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-465-143/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsisakė tikrintis poligrafu ikiteisminio tyrimo byloje, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo požiūriu. Teismo vertinimu, pareiškėjo atsisakymas duoti parodymus ir tikrintis poligrafu ikiteisminiame tyrime, atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neturi teisinės reikšmės vertinant jo patikimumą Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo požiūriu. Liudytojai apie tai, jog pareiškėjas atsisakė tikrintis poligrafu, nurodydami, jog vertino konkretų pareiškėjo elgesį ir asmens savybes, net neužsiminė. Iš SEK protokolo ir kitų bylos duomenų matyti, jog nurodytos aplinkybės nebuvo lemiančios SEK sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2015 m. kovo 2 d. nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, jog teismas sprendime pasisakė tik dėl asmeninių savybių (nesąžiningumo, neatsakingumo) nustatymo, tačiau nepasisakė dėl SEK išvadų „kita veikla ar ryšiai“ nurodymo pagrįstumo, t. y. nei patvirtino, nei paneigė, kad SEK patikrinimo metu nustatė šias aplinkybes. Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto formuluotė „buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai“ yra alternatyvi. Teismo vertinimu, tai reiškia, jog nebūtina nustatyti visų šioje teisės normoje nurodytų kriterijų, o šios teisės normos taikymui pakanka vieno iš jų. Šiuo konkrečiu atveju tai yra nustatytos asmens savybės.

Teismas pažymėjo, jog įstatymas nenumato išimčių atsižvelgiant į informacijos slaptumo lygį, todėl pripažino nepagrįstais pareiškėjo atstovo argumentus, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų, kad ne kartą buvo skatintas tarnyboje, jam nepagrįstai panaikintas leidimas dirbti su informacija, žymima žemiausia slaptumo žyma. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Specialioji ekspertų komisija, išsamiai patikrinusi su pareiškėju sietinas aplinkybes ir jo asmenines savybes, turėjo pagrindą pripažinti pareiškėją E. D. nepatikimu, nesąžiningu bei nelojaliu Lietuvos valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo šioje byloje ją pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka jau nebegali būti ginčo, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga ir joje nustatytos aplinkybės negali sudaryti pagrindo ir negali būti įrodymais sprendžiant leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo klausimą. Apie tai yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2322-662/2015. Kai tų pačių klausimų aiškinimas yra atskleidžiamas keliose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose būtina vadovautis paskutiniuose procesiniuose sprendimuose pateiktais aiškinimais. Minėtame sprendime taip pat yra išaiškinta, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės negali būti pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, nepatikimumo, negalima remtis vien prielaidomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nagrinėjant ginčą teisme institucijos sprendimo pagrįstumas nebegali būti paremiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos priimant ginčijamą institucijos sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, šias nuostatas pažeidė.Byloje buvo iškeltas klausimas dėl SEK protokolinio sprendimo teisėtumo, nurodant, kad jis yra neteisėtas, nes jam priimti pritrūko balsų. SEK sudaro 7 nariai, kurie visi dalyvavo priimant sprendimą dėl pareiškėjo. Už siūlymą atimti pareiškėjui leidimą balsavo 4 nariai, tarp jų ir Imuniteto skyriaus viršininkas A. B., 3 nariai nuo tokio sprendimo priėmimo susilaikė. Byloje yra nustatyta, ką patvirtino teisme ir pats A. B., kad jis inicijavo ikiteisminį tyrimą ir vadovavo ikiteisminiam tyrimui prieš pareiškėją, jis inicijavo tarnybinio pranešimo surašymą ir svarstymą SEK, jis surinko ir pateikė ikiteisminio tyrimo medžiagą, todėl jis negalėjo balsuoti priimant tokį sprendimą, o privalėjo nusišalinti. Akivaizdu, kad asmuo, kuris inicijavo tam tikrą procesą prieš kitą asmenį yra iš anksto įsitikinęs jo kaltumu, todėl jis negali priiminėti objektyvių sprendimų dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, pažeidimo padarymo ar nepadarymo ir pan., nes jau iš anksto yra žinoma jo pozicija nagrinėjamu klausimu. Išankstinės nuostatos turėjimas jau yra asmens šališkumas. BPK 58 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktuose yra numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jei jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, taikė procesines prievartos priemones. Šios BPK nuostatos taikomos ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 249 str. 2 d.). Panašios nuostatos yra numatytos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Pareigūnas ar kolegialus organas, priimdamas sprendimus, iš esmės yra kaip teisėjas tam tikrame etape, todėl sprendimus priimantiems asmenims taikomos tokios pat nešališkumo ir draudimo priiminėti sprendimus nuostatos, kaip ir teisėjams. Esant minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad A. B. negalėjo balsuoti, priimant sprendimą dėl pareiškėjo. Tokiu atveju lieka tik trys už sprendimo priėmimą balsavę komisijos nariai iš septynių, kas yra nepakankamas balsų skaičius sprendimui priimti, kas reiškia, kad toks SEK sprendimas yra neteisėtas ir negalėjo būti pagrindu priimti sprendimą dėl leidimo panaikinimo, todėl įsakymas dėl leidimo panaikinimo yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad A. B. neturėjo nusišalinti, kadangi pareiškėjas jam nepareiškė nušalinimo SEK nagrinėjimo metu ir SEK neva tai vertino ne tik ikiteisminio tyrimo medžiagą. Tačiau pareiškėjas negalėjo pareikšti nušalinimo SEK nariams, nes į jos svarstymą net nebuvo pakviestas, SEK klausimą nagrinėjo jam nedalyvaujant ir net nežinant apie tokį svarstymą. Nesvarbu, kokią papildomą medžiaga analizavo SEK, svarbu, kad analizavo ir ikiteisminio tyrimo medžiagą. Jau vien tas faktas yra pagrindas A. B. nusišalinti. Kita vertus, labai svarbu, kokia medžiaga lėmė komisijos narių sprendimą balsuoti už sprendimo priėmimą. Tai aktualu ne tik sprendžiant A. B. šališkumo klausimą, bet ir SEK sprendimo pagrįstumo klausimą, jei balsų kvorumas būtų išlaikytas. Kaip teismo posėdžio metu apklausiamas nurodė pats A. B., jo spendimą lėmė tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, o vien tarnybinio patikrinimo medžiagos be ikiteisminio tyrimo medžiagos jam nebūtų pakakę priimti tokį sprendimą. Akivaizdu, kad A. B. sprendė dėl savo paties inicijuoto ir vadovauto ikiteisminio tyrimo medžiagos pagrįstumo, o tai besąlygiškai yra šališka. L. J., A. G. taip pat patvirtino, kad jų sprendimą lėmė ikiteisminio tyrimo medžiaga.Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad SEK protokolas nėra stenograma ir neturi būti rašomas pažodžiui, o tai, kad jame nenurodyta, jog SEK buvo pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga, pareiškėjo asmens byla, dar nereiškia, kad jie nebuvo pateikti SEK nariams ir jie jų nevertino. Pagal Lietuvių kalbos žodyną „protokolas“ – tai pagal tam tikrą formą surašytas dokumentas – susirinkimo, pasitarimo, posėdžio dalyvių kalbų ir priimtų nutarimų užrašai. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama panaši, tik platesnė „protokolo“ sąvoka – oficialus susirinkimų, suvažiavimų, konferencijų, teismo posėdžių ir kt. eigos bei nutarimų užrašas. ATPK 285 straipsnyje yra apibrėžta, iš ko susideda kolegialaus organo posėdžio protokolas ir kaip jis surašomas (protokole privaloma nurodyti dokumentus ir daiktus, kurie buvo ištirti. Jei protokole nėra nurodyti kokie tai dokumentai ar daiktai kaip ištirti, laikoma, kad jie nebuvo tiriami). Kadangi SEK nuostatuose nėra apibrėžtas protokolo turinys ir kaip jis rašomas, tai ir SEK reikia pagal įstatymo analogiją taikyti kituose teisės aktuose apibrėžiamą kolegialaus organo posėdžio protokolo turinį. Net jei sutikus su teismo pozicija, kad protokolas nerašomas pažodžiui, tai vis tiek esminiai dalykai jame privalo būti nurodyti, o svarbiausia – dokumentai ir daiktai, kurie buvo tiriami, nes protokolas yra vienintelis objektyvus įrodymas, galintis patvirtinti, kokie dokumentai ar daiktai buvo tiriami kolegialaus organo. Komisijos narių vėlesni paaiškinimai, kad buvo tiriami ir dokumentai, nenurodyti protokole, negali būti laikomi objektyviais ir teisingais, nes taip komisijos nariai gali bandyti ištaisyti savo klaidas, kad netyrė vienų ar kitų dokumentų. Juo labiau, kai tokie komisijos narių paaiškinimai atsiranda tik po to, kai konstatuojama, jog protokole nurodytų dokumentų nepakanka pagrįsti priimtą sprendimą. Apie tai, kad SEK buvo pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga ir visa pareiškėjo asmens byla ir atsakovas, ir komisijos nariai pradėjo aiškinti tik antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga SEK negalėjo pagrįsti savo sprendimo. Preziumuojama, kad SEK protokolas, kuris laikomas oficialiu dokumentu, surašytas teisingai ir objektyviai, apie ką tvirtino ir visi komisijos nariai. Todėl, jei jame neįrašyti kokie nors dokumentai kaip komisijos tirti, reiškia, kad jie komisijos nebuvo tirti. Tai patvirtina ir byloje pateikta atskira SEK dokumentų byla su joje esančių dokumentų sąrašu, kuriame taip pat nurodyta, kas buvo pateikta tirti komisijai. Ši byla susideda iš 21 lapo. Pirmosios instancijos teismas kažkodėl apie tokį bylos įrodymą nutylėjo ir dėl jo įrodomosios reikšmės nepasisakė. Šioje SEK dokumentų byloje yra: protokolas, tarnybinis pranešimas, 3 įtariamojo E. D. apklausos protokolai, teismo nutartis dėl nušalinimo nuo tarnybos, įsakymas dėl nušalinimo nuo tarnybos, kaltinamasis aktas, išrašas iš asmens bylos, kuriame tik nurodyta tarnybos eiga. Tarnybinio patikrinimo išvados ir medžiagos, bei pareiškėjo asmens bylos kopijų joje nėra. Taigi, byloje yra dar vienas įrodymas, paneigiantis komisijos narių aiškinimą, kad jiems neva tai buvo pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga, kuri neva tai buvo atsiųsta elektroniniu paštu, tačiau šių elektroninių laiškų jie neišsaugojo. Atkreiptinas dėmesys, kad vien pareiškėjo asmens byla, kuri taip pat yra byloje, susideda iš 76 lapų, kurie net nebuvo išrišti, bei taip pat nemažos apimties yra ir tarnybinio patikrinimo medžiaga, kas kelia labai dideles abejones, kad šios medžiagos buvo skenuotos ir siųstos elektroniniu paštu. Taigi, esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams teismas nepagrįstai konstatavo, kad SEK buvo pateikta ir ji tyrė ne tik protokole nurodytus dokumentus, bet ir tarnybinio patikrinimo medžiagą bei visą pareiškėjo asmens bylą. Atsakovo įsakymo dėl leidimo panaikinimo sudedamoji ir motyvuojamoji dalis buvo SEK protokolas, o ne komisijos narių papildomi paaiškinimai, todėl net komisijos narių papildomais paaiškinimais negalima paremti ginčijamo įsakymo teisėtumo.SEK sprendimas negalėtų būti laikomas pagrįstu net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad komisijos nariai vis dėl to tyrė tarnybinio patikrinimo medžiagą ir visą pareiškėjo asmens bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2322-662/2015 yra išaiškinęs, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės negali būti pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje nepatikimumo, negalima remtis vien prielaidomis. Tiek SEK protokole nurodyta, tiek komisijos nariai apklausiami teisme paaiškino, kad buvo analizuojamos tik pareiškėjo asmeninės savybės ir tik per šio vienintelio įvykio, dėl kurio ir buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas bei tarnybinis patikrinimas, prizmę, nevertino jo tarnybos metu turėtų paskatinimų, nes nuobaudų neturėjo. Tačiau, kaip minėta, toks pavienis atvejis negali būti pagrindu pripažinti, kad pareiškėjo savybės yra tokios, kurios neleidžia jam dirbti su įslaptinta medžiaga. Pirmosios instancijos teismas sprendime rašo, kad pareiškėjas neva tai padarė šiurkštų tyčinį tarnybinį nusižengimą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tai buvo pakankamas pagrindas komisijai spręsti apie pareiškėjo savybių, neleidžiančių jam dirbti su įslaptinta medžiaga, buvimą. Tačiau šiurkštaus tyčinio tarnybinio nusižengimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktas dar ir šiandien nėra įrodytas, nes tai įrodinėjama baudžiamojoje byloje. Ši aplinkybė buvo pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti, o ne tarnybiniam patikrinimui. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti tam tikri pareiškėjo tarnybiniai nusižengimai, tačiau buvo konstatuota, kad jie nebuvo šiurkštūs ir tyčiniai, todėl kaip drausminė nuobauda buvo taikoma tik papeikimas, o ne atleidimas iš tarnybos. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjo pirmą kartą per visą ilgametį tarnybos laiką padarytas nešiurkštus ir netyčinis tarnybinis nusižengimas negali patvirtinti jo nesąžiningumo ir neatsakingumo vykdant pareigas, nes tai atsitiktinis, pavienis, mažareikšmis faktas. Kitų faktų, kurie galėtų tai patvirtinti, per paskutinius 3 metus nenustatyta, o netgi nustatyti faktai, tai paneigiantys, nes per paskutinius 3 metus pareiškėjas netgi buvo skatintas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą (2012 m. rugsėjo 27 d.). Čia vėl aktualu, kas komisijos nariams, kurie balsavo už siūlymą pareiškėjui panaikinti teismo leidimą, buvo pagrindu konstatuoti tokias savybes. Komisijos protokole nurodyta, kad tai sąlygojo ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pareiškėjo elgesys ikiteisminio tyrimo metu, atsisakant tirtis poligrafu. Tas pačias priežastis jie nurodė ir apklausiami teisme, o kai kurie iš jų netgi kategoriškai nurodė, kad nesant ikiteisminio tyrimo medžiagos, nebūtų buvę pakankamo pagrindo konstatuoti tokioms pareiškėjo savybėms. Todėl net už balsavę komisijos nariai patys patvirtino, kad kiti tarnybiniai nusižengimai, išskyrus tie, už kuriuos pareiškėjas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog pareiškėjas yra nesąžiningas ir neatsakingas. Pirmosios instancijos teismas, net esant tokiems pripažinimas ir įrodymams, vis tiek daro priešingą išvadą, tačiau net nemotyvuoja ir nenurodo, kokios konkrečios aplinkybės ir faktai tai patvirtina, tik apsiriboja abstrakčia fraze, kad byloje surinktų įrodymų visuma. Tokia nurodoma pareiškėjo savybė kaip galimas polinkis nesilaikyti teisės aktų, yra tik prielaida, nes pati formuluotė tai atskleidžia, kadangi nurodoma, kad nustatytas ne polinkis nesilaikyti teisės aktų, bet nustatyta, jog jis tik galimas. Tokios prielaidos negali patvirtinti netinkamų darbui su įslaptinta medžiaga savybių egzistavimo.Leidimas dirbti su įslaptinta medžiaga gali būti panaikintas nustačius ne bet kokias savybes, o tik tokias, kurios kelia grėsmę tokios informacijos saugumui. Pažymėtina, kad grėsmė patikėtos informacijos saugumui kyla tada, kai nustatomas asmens nelojalumas ir nepatikimumas. Tik nelojalus ir nepatikimas asmuo gali sudaryti grėsmę patikėtos informacijos saugumui. Iš to seka, kad, priešingai negu teigia pirmosios instancijos teismas, būtina nustatyti konkrečius faktus, asmens savybes ir kita, neginčijamai patvirtinančius nelojalumą ir nepatikimumą. Tačiau komisija tokių savybių net nenustatė, o nustatė tokias savybes, kurios nekelia grėsmės patikėtos informacijos saugumui. Jau net šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad tik asmens nelojalumas ir nepatikimumas gali sudaryti grėsmę patikėtos informacijos saugumui ir būti pagrindu panaikinti leidimą dirbti su tokia informacija. Nesąžiningumas ir neatsakingumas nėra tos savybės, kurios keltų grėsmę slaptos informacijos saugumui, net jei jos ir būtų nustatytos pagrįstai, ko šiuo atveju nėra. Teismas net nenurodė ir nemotyvavo, kaip nesąžiningumas ir neatsakingumas gali kelti grėsmę patikėtos informacijos saugumui, kas leidžia daryti išvadą, kad šios savybės nekelia tokios grėsmės. Net jei ir nustatytos tokios savybės, kurios nekelia grėsmės patikėtos informacijos saugumui, arba neįrodoma, kad jos gali tokią grėsmę kelti, laikytina, kad nėra pagrindo panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas net neįrodinėjo, kad nesąžiningumas ir neatsakingumas kelia grėsmę patikėtos informacijos saugumui, kaip kelia, kaip tai pasireiškia, kokio pobūdžio tai grėsmė ir pan., kas leidžia daryti išvadą, kad pats atsakovas pripažįsta, kad šios savybės nekelia grėsmės.Paslapčių subjektas privalo pakankamai greitai ir per protingą terminą spręsti klausimą dėl valstybės tarnautojo teisės dirbti ir susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kai kyla įtarimas, kad atsirado Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, tam, kad būtų užkirstas kelias grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu – grėsmėms valstybės interesams, ir nebūtų pažeidžiami valstybės tarnautojo teisės ir teisėti interesai. Byloje yra nustatyta, kad atsakovas nepagrįstai delsė priimti 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-188 dėl leidimo panaikinimo. Ši aplinkybė taip pat patvirtina tai, kad pareiškėjo savybės nekėlė grėsmės jam patikėtos informacijos saugumui. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad tai neturi reikšmės, nes dėl to, kad pareiškėjas buvo nušalintas nuo tarnybos, grėsmė buvo minimali, tačiau įstatymas neišskiria grėsmės laipsnio, o konkrečiai nurodo, kad leidimas turi būti panaikinamas nedelsiant, paaiškėjus aplinkybėms, kurios kelia grėsmę, todėl grėsmės minimalumas negali pateisinti atsakovo neveikimo šiuo klausimu ir tik dar kartą patvirtina, kad tuo momentu, kai pasireiškė nurodytos pareiškėjo savybės, grėsmės nebuvo. Baudžiamąją bylą nagrinėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja nusprendė nuo 2014 m. vasario 14 d. nepratęsti pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų. Tai suponuoja išvadą, kad nebuvo jokių objektyvių kliūčių jam toliau sąžiningai vykdyti patikėtas pareigas ar pagrįstų abejonių dėl jo galimybių užtikrinti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymą, tarp jų ir pareigą užtikrinti įslaptintos informacijos saugumą. Ta aplinkybė, kad atsakovas nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. vasario 26 d., t. y. beveik metus, nesvarstė klausimo, ar pareiškėjas gali dirbti su įslaptintą informacija, liudija tik apie tai, kad, atsakovo įsitikinimu, tokiam svarstymui net nebuvo pagrindo, nes pareiškėjas nekėlė jokios grėsmės įslaptintai informacijai.