Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R.Valentinienė Teisėja A.Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A–149-106/2007 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1, 1.2.23.1, 2.1.6.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2007 m. kovo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-10 nuosprendžio, kuriuo J. P. (J. P.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu:

pagal BK 259 str. 1 d. - vieneriems metams;

pagal BK 284 str. 1 d. - vieneriems metams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta laisvės atėmimo bausmė - vieneri metai ir šeši mėnesiai.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., pastaroji bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2004-03-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. liepos 16 d., apie 24 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės „Skandalas“, būdamas neblaivus, kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, garsiai necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo A. H., sudavė vieną smūgį kumščiu A. H. į veidą, padarydamas veido sumušimą su minkštųjų audinių patinimu lūpų kairiajame kampe, muštinę žaizdą, kraujosruvą viršutines lupos gleivinėje ir taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, J. P. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. liepos 17 d., tikslesnis laikas nenustatytas, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo kelnių kišenėje 0,993g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,488g narkotinės medžiagos - heroino, kol šią narkotinę medžiagą 2006 m. liepos 17 d., apie 1 val., pas J. P., pristačius jį į Klaipėdos m. 2-ąjį policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), asmens daiktų apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai J. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 259 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Apelianto teiginiai, kuriais jis ginčija savo kaltę dėl narkotinių medžiagų laikymo, nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad policijos komisariate pareigūnai pas apeliantą rado narkotines medžiagas. Šio fakto J. P. neneigia.

Apylinkės teismas J. P. pripažino kaltu dėl narkotinių medžiagų laikymo, remdamasis narkotinių medžiagų tyrimo išvada, liudytojų parodymais, iš dalies ir paties kaltininko parodymais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo įrodymų vertinti kitaip.

Kolegija atmeta nuteistojo parodymus, kad narkotines medžiagas jis galėjo įsidėti į kišenę netyčia. Kaip matosi iš asmens daiktų apžiūros akto, daiktų pateikimo protokolo, specialisto išvados ( b. l. 61, 62, 65-66), narkotinės medžiagos buvo suvyniotos į popieriaus lapą, išplėštą iš spaudos leidinio. Toks lankstinukas niekaip nepanašus į kokį nors vertingą daiktą, kurį, nežinant jo turinio, reikėtų nešiotis kišenėje. Nors nuteistasis teigia, kad narkotines medžiagas galėjo per klaidą įsidėti į kišenę kartu su cigaretėmis, cigarečių, kaip matosi iš asmens daiktų apžiūros protokolo, pas jį nebuvo. J. P. parodė, kad jo namuose buvo vartojami narkotikai ( Teismo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 51 ), tai taip pat patvirtina, kad jis žinojo kaip narkotinės medžiagos atrodo ir kaip jos supakuojamos. Be to, kaip teisingai nuosprendyje pabrėžė pirmosios instancijos teismas, liudytojas A. K. parodė, kad komisariate po asmens daiktų apžiūros dėl rastų narkotinių medžiagų J. P. jam paaiškino, kad tai yra sutrintos analgino tabletės (t. 2, b. l. 56, Teismo posėdžio protokolas ) ir neaiškino, kad nežino, kaip paketas su narkotinėmis medžiagomis atsidūrė jo kišenėje. Tai rodo, kad J. P., nors sulaikymo metu ir buvo labai girtas, suvokė, kad pas jį rastos narkotinės medžiagos ir bandė suklaidinti pareigūnus. Kaip žinoma iš teisminės praktikos, narkotinės medžiagos, ypač heroinas, kainuoja brangiai, rastas nemažas jo kiekis, heroinas yra apyvartoje visiškai uždrausta medžiaga, nenaudojama net medicinos tikslais, todėl, be abejo, įstatymui nusižengiantys asmenys jo saugojimui bei laikymui skiria ypatingą dėmesį. Neįtikėtina, kad supakuotas heroinas galėtų būti mėtomos, kad atsitiktinai kas nors jį galėtų įsidėti į kišenę. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis sulaikytas pareigūnų narkotinių medžiagų neišmetė ir pats jų nevartoja, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jis nežinojo apie kišenėje turimas narkotines medžiagas.

Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai dėl bausmės.

Pirmosios instancijos teismas bausmės rūšį parinko teisingai. J. P. teistumas nėra išnykęs, jis laikytinas recidyvistu, todėl laisvės atėmimo bausmė parinkta tinkamai (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenurodė, tačiau skirdamas bausmę atsižvelgė, kad J. P. savo kaltę dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė, gailisi, atlygino padarytą žalą. Kolegija šias aplinkybes pripažįsta lengvinančiomis baudžiamąją atsakomybę, tačiau bausmės nešvelnina, nes paskiriant bausmes J. P. į tai buvo atsižvelgta ir teismas laikėsi BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes teisingai nustatė baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos viešosios tvarkos pažeidimo padarymui. Be to, pagrįstai atsižvelgta, kad padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, kad narkotinių medžiagų kiekis, kurį laikė J. P., žymiai viršija nustatytą nedidelio kiekio ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė ( nustatyta riba – 0,02 g, pas nuteistąjį rasta 0,488 g), nusikaltimus jis padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nesilaikė jam skirtų teismo įpareigojimų. Bet taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad J. P. dirbo, gerai charakterizuojamas.

Paskirtoji bausmė atitinka BK 61 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas. BK 259 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. sankcijos numato laisvės atėmimo bausmę nuo trijų mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki dvejų metų, todėl paskirtos bausmės už kiekvieną nusikaltimą yra nežymiai žemesnės už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį ( skunde neteisingai teigiama, kad paskirta didesnė nei vidutinė laisvės atėmimo bausmė).

Nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 64 str. 3 d., subendrintos tinkamai. Pažymėtina, kad teismas, nors pagal BK 63 str. ir 64 str., nuostatas bausmes galėjo subendrinti ir visiškai sudedant, taikė švelnesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį sudėjimą, neatliktos pagal ankstesnį nuosprendį 1 metų 4 mėnesių ir 7 dienų laisvės atėmimo bausmės prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik 10 mėnesių. Nustatyta galutinė bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Šioje byloje skiriant bausmę, kaip prašo nuteistasis, atsižvelgti į tai, kad 2001-12-19 nuosprendžiu J. P. buvo išteisintas, nors buvo išbuvęs kažkurį laiką kardomajame kalinime, įstatymai nenumato.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.