- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2YT-2192-514/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00445-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, R. G.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, R. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po mamos M. J., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties ji priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti, šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas paveldėjimo liudijimui gauti.
Nurodė, kad po mamos mirties liko 31.89 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Rietave, įvairūs namų apyvokos daiktai: šaldytuvas, televizorius, virtuvinis komplektas, miegamojo baldų komplektas ir pan. M. J. mirties dienai įpėdinai buvo du: pareiškėja I. G. ir jos sesuo R. G. Palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis nustatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šiuos veiksmus įpėdinis turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Po M. J. mirties niekas į notaro biurą nesikreipė. Po mamos mirties atsiradusį palikimą iš karto priėmė I. G., pradėdama turtą faktiškai valdyti, t. y. ėmė naudotis butu, jame likusiais namų apyvokos daiktais. Tačiau bėgant laikui I. G. sveikata ėmė prastėti, todėl ji persikraustė gyventi pas sūnų į Vilnių, o į mamos butą ji įleido gyventi nuomininkus, iš kurių nuomos mokesčio neėmė, tik susitarė, kad nuomininkai už butą mokės komunalinius mokesčius. Kad I. G. po savo mamos mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti, patvirtina akcinės bendrovės „Ignitis“ pažyma, kad nėra įsiskolinimo už elektrą. Teismui kilus abejonių dėl to, kad I. G. priėmė po mamos mirties atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškime nurodytas aplinkybes dėl faktinio palikimo priėmimo galės patvirtinti liudytojai, kuriuos į teismo posėdį I. G. iškvies savo iniciatyva. Kadangi po M. J. mirties niekas per šešis mėnesius nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo, o palikimą priėmė I. G. pradėdama turtą faktiškai valdyti, jai negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl teismine tvarka reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. G. po M. J. mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, teismas vadovaujasi įrodymais, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina M. J. mirė (duomenys neskelbtini) Po palikėjos mirties liko 31.89 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Rietave, šio likusio nekilnojamojo turto daiktinės teisės yra įregistruotos valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre M. J. vardu.
Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog testamentų registre nėra registruotų palikėjos testamentų ir palikimo priėmimo faktų.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1996 metais, mirus jos motinai, priėmimo faktą, todėl, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikomos 1964 metų CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Pagal 1964 metų CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pagal CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą – pareiškėja po mamos mirties ėmė naudotis butu, be šio nekilnojamojo turto priėmė ir kitą likusį palikimą – bute buvusius namų apyvokos daiktus, jais naudojosi, o dėl pašlijusios sveikatos persikėlusi gyventi pas sūnų, leido po mamos mirties likusiu butu naudotis, jį prižiūrėti ir išlaikyti nuomininkams.
Kad pareiškėja I. G. pradėjo valdyti po mamos mirties likusį turtą, iš dalies patvirtina ir į bylą pateiktas suinteresuoto asmens R. G. sutikimas, kuriame suinteresuotas asmuo nurodė, jog atsisako paveldimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Rietave, sesers I. G. naudai, pareiškėjos faktiniam palikimo priėmimui neprieštaravo. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prieštaravimų dėl pareiškimo taip pat nereiškė.
Teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai po mamos M. J. mirties valdant likusį turtą, naudojantis ir rūpinantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad ji su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtą saugojo ir juo rūpinosi, bei įrodo, kad pareiškėja nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, o nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja po mamos mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti
Kadangi pareiškėja nesikreipė su prašymu įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, o palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdama turtą faktiškai valdyti, ir negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjai gauti paveldėjimo liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos I. G. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiniu valdymu priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.