- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- AN2-72-317/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00342-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Institucija
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyba
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 9.4.2Kasos aparatų naudojimo tvarkos pažeidimas (ANK 161 str.)
- 9.32Buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ar neteisingos finansinės atskaitomybės pateikimas (ANK 205 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.14.9Nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka (ANK 675 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimo A. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu A. Š. pripažintas padariusiu administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 161 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 6 dalyje, ir pagal ANK 161 straipsnio 1 dalį nubaustas 5 200 Eur bauda, pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį – 200 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta 5 200 Eur bauda. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas vieneriems metams, nustatant kas mėnesį sumokėti po 433,33 Eur.
1.1. A. Š. pagal ANK 161 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad pažeidė Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m, rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. VA-71 redakcija), 28.1. punktą, kadangi jo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 31 d. nebuvo vedamas kasos operacijų žurnalas, kuris buvo pradėtas vesti tik nuo 2020 m. liepos 1 d.
1.2. Pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį A. Š. nubaustas už tai, kad 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. rugpjūčio 17 d. laikotarpio užrašų knygutėje esančius įrašus apie apskaičiuotas maitinimo ir viešbučio paslaugų pajamas palyginus su kavinės „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato „Z“ ataskaitose fiksuota pajamų suma, rasta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitą nebuvo įtraukta iš viso ne mažiau kaip 16176,85 Eur pajamų, nuo kurių bendrovė turėjo apskaičiuoti 2775.71 Eur mokėtino į valstybės biudžetą PVM: 15826,85 Eur. (16176,85 – 350) Eur (tame skaičiuje 746,81 Eur PVM) už maitinimo paslaugas ir 350 Eur (tame skaičiuje 28,90 Eur PVM) už viešbučio paslaugas. Tokiu būdu, A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. lX-751) 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. lX-l960 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas; 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, tai yra, veikdamas kaip toks...“, 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ 1 dalimi, kuri nurodo „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“ ir 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau; 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama...“ 78 straipsnio „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“.
2. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai skundžiamame nutarime konstatavo, kad A. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus yra įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga.
2.1. Skirdamas pažeidėjui nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius administracinius nusižengimus, bei tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė –jis pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad, administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta A. Š. paskyrus ANK 161 straipsnio 1 dalies ir 205 straipsnio 6 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas.
2.2. Atsižvelgęs į skirtinos baudos dydį bei A. Š. turtą ir gaunamas pajamas (teismas nustatė, kad nubaustojo darbo užmokestis yra 670 Eur, jis turi butą (duomenys neskelbtini) mieste, 2005 m. automobilį „Audi A6“, žemės, iš kurios gauna išmokas, kurių dydis svyruoja nuo 3 000 iki 6 000 Eur per metus, taip pat gauna nedarbingumo išmoką, kurios dydis yra 126,77 Eur), teismas nutarė tenkinti A. Š. prašymą bei jam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti vieneriems metams.
3. A. Š. skundžia Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą, prašo jį pakeisti – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti jam paskirtą baudą bei jos mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui. Apeliantas nurodo, jog per mėnesį sumokėti po 433,33 Eur jam yra nepakeliama našta dėl gaunamų pajamų. Pažymi, jog teismo posėdyje klaidingai nurodė gaunamo atlyginimo sumą. Iš tiesų, 670 Eur darbo užmokestis jam yra priskaičiuojamas neatskaičiavus mokesčių, neto gaunamas atlyginimas per paskutinius 10 mėnesių sudarė maždaug po 408,67 Eur. Kas mėnesį sumokant po 433,33 Eur, jam neliktų pajamų pragyvenimui. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog pagal ANK 161 straipsnio 1 dalį jam skiriama 5 200 Eur bauda, o pagal 205 straipsnio 6 dalį – 200 Eur bauda, nors 5 200 Eur bauda turėjo būti paskirta už ANK 205 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, o už ANK 161 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – 200 Eur bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.
4. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 161 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 6 dalyje, padarymo nėra. A. Š. apeliaciniame skunde keliamas tik jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant sumažinti jam paskirtą baudą bei jos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, pagrindo abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
5. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
7. Apylinkės teismo nutarimu A. Š. buvo pripažintas kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 161 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 6 dalyje, padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasos aparato naudojimas be nustatyta tvarka įforminto kasos aparato kasos operacijų žurnalo, įregistruoto techninio paso ir teisės aktuose nustatyta tvarka neįregistruoto kasos aparato naudojimas užtraukia baudą naudoti kasos aparatus privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų. Tuo tarpu už ANK 205 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skiriama nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų bauda.
9. Skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje apylinkės teismas nurodė, kad administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekta paskyrus A. Š. ANK 161 straipsnio 1 dalies ir 205 straipsnio 6 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas. Būtent minimalaus dydžio baudos – 200 Eur ir 5 200 Eur, pažeidėjui buvo paskirtos ir rezoliucinėje nutarimo dalyje. Tačiau rezoliucinėje nutarimo dalyje apylinkės teismas suklydo nurodydamas už konkretų nusižengimą skiriamų baudų dydžius, juos sumaišydamas vietomis. Tai yra, žemesnės instancijos teismas nurodė, jog už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 161 straipsnio 1 dalyje, pažeidėjui skiria 5 200 Eur baudą, kai tokio dydžio nuobauda jam turėjo būti paskirta už nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 6 dalyje, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 6 dalyje, paskyrė 200 Eur baudą, kai tokio dydžio minimali bauda yra įtvirtinta ANK 161 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tai yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris nedaro paties nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu (su kuo sutinkama ir A. Š. apeliaciniame skunde), todėl ši klaida, vadovaujantis ANK 638 straipsnio 1 dalimi, ištaisytina apeliacinės instancijos teismo. Toks ištaisymas skundžiamo nutarimo esmės nekeičia.
10. Taigi, tenkintas apelianto prašymas už įvykdytus nusižengimus paskirti jam dar mažesnes baudas, iš esmės reikštų švelnesnės, negu numatyta įstatymo, nuobaudos skyrimą. Teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, yra įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Tačiau pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
11. Iš apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog A. Š. iš esmės charakterizuojamas teigiamai – jis dirba, yra neteistas, nors praeityje administracine tvarka baustas, tačiau duomenų apie tai, kad jis šioje administracinio nusižengimo byloje jam inkriminuotų pažeidimų padarymo metu būtų turėjęs galiojančių administracinių nuobaudų, nėra. Ši aplinkybė neabejotinai turi būti vertinama pažeidėjo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau, kaip jau minėta, aptariama teisės norma gali būti taikoma tik nustačius kompleksą faktinių duomenų, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o daugiau aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju galėtų ir turėtų būti vertinamos apelianto naudai, nenustatyta. Jų apeliaciniame skunde nenurodė ir pats A. Š.. Nagrinėjamu atveju pripažinta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padarytų administracinio nusižengimų mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju A. Š. pripažintas padaręs ne vieną, o du administracinius nusižengimus, susijusius su prekyba ir finansų sistema. Manytina, jog apeliaciniu skundu pažeidėjas sieka, jog būtent už ANK 205 straipsnio 6 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus) numatyto nusižengimo padarymą jam paskirta bauda būtų sumažinta apeliacinės instancijos teismo, kadangi už kito jam inkriminuoto nusižengimo padarymą skiriamos baudos dydis galutinės apėmimo būdu subendrintos jam skirtinos nuobaudos dydžiui jokios įtakos neturi.
13. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nubaustasis tvarkė apgaulingai, siekdamas nuslėpti į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius, kas patvirtina, jog jis taip elgėsi sąmoningai, turėdamas intensiją pasipelnyti svetimo turto sąskaita. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktas buvo išaiškintas ne pačio pažeidėjo iniciatyva, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai atlikus patikrinimą, po to, kai apie galimus pažeidimus buvo gautas anoniminis skundas. Jei to nebūtų įvykę, neaišku kiek pažeidimas būtų trukęs, ir kiek į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių A. Š. būtų pavykę nuslėpti. Nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog aptariamas pažeidėjui inkriminuotas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nepaisant to, jog už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą A. Š. anksčiau baustas nebuvo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog visas viešasis sektorius paremtas mokesčių perskirstymo principu – kiek sumokama mokesčių valstybei, tokias paslaugas gauna ir jos gyventojai, todėl dėl tokio pobūdžio nusižengimo žalą patiria ne tik valstybė, bet ir visa visuomenė. Dėl to juntamas medicinos, švietimo, transporto, socialinės rūpybos ir pan. paslaugų stygius ar nepakankama jų kokybė. Be to, tokiu nusižengimu ne tik daroma žala valstybės biudžetui, tačiau ir iškreipiama konkurencija tarp įmonių. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą vertina kaip pavojingą pažeidimą, ką atspindi ir už jo padarymą įtvirtinta pakankamai griežta atsakomybė. Todėl akivaizdu, jog šiuo atveju mažesnės, nei minimalios ANK 205 straipsnio 6 dalyje sankcijoje numatytos, baudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir padaryto pažeidimo pavojingumo ir teisingumo principo.
14. Prašydamas mažinti jam paskirtą baudą, pažeidėjas akcentuoja savo finansinę padėtį, pažymėdamas, jog jo vidutinis neto (t. y. atskaičius privalomus sumokėti mokesčius) gaunamas darbo užmokestis sudaro maždaug po 408,67 Eur per mėnesį. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog sušvelninus administracinę nuobaudą, atsižvelgiant tik į apelianto turtinę padėtį, nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, būtų sukuriama ydinga situacija, kai asmuo dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas pasipelnyti, padaręs įstatymų uždraustas veikas, sulauktų švelnesnės atsakomybės, nei kiti tokį patį pažeidimą padarę, tačiau geresnėje finansinėje situacijoje esantys asmenys. Be to, kaip matyti iš paties pažeidėjo pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų bei išrašo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos, A. Š. gauna ne tik darbo užmokestį, tačiau turi ir kitų pajamų – kas mėnesį jam išmokama 126,77 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, taip pat jis gauna išmokas už turimą žemės ūkio paskirties žemę, jų dydis svyruoja nuo 3 000 iki 6 000 Eur per metus. Be to, apeliantas turi ir realizuotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto – automobilį bei butą. Taigi, akivaizdu, jog A. Š. materialinė padėtis nėra tokia beviltiška, kad galėtų būti pagrindu skirti jam mažesnes, nei įstatymo sankcijoje numatytas minimalias, baudas. Be to, pažymėtina, jog aplinkybės, susijusios su pažeidėjo materialine padėtimi, nubaustajam buvo žinomos ir iki nusižengimų padarymo, todėl jis turėjo įvertinti galinčias kilti neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.
15. Atsižvelgiant į tas, kas paminėta, konstatuojama, kad nukrypti nuo ANK 32, 34 straipsniuose numatytų bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimą, baudos dydžio nustatymą reglamentuojančių normų ir A. Š. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą, apelianto poziciją dėl jų įvykdymo - kaltę pripažino, gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagrįstai paskyrė jam ANK 205 straipsnio 6 dalies ir 161 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas minimalaus dydžio baudas, kurių dar labiau mažinti nėra pagrindo. Nuobaudos taip pat pagrįstai buvo subendrintos apėmimo būdu ir galutinė (subendrinta) nuobauda paskirta sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.
16. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių terminui, kadangi kas mėnesį jam sumokant po 433,33 Eur, kaip nustatė apylinkės teismas, jam neliktų pajamų net būtiniausiems poreikiams tenkinti.
17. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.
18. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. Š. pateikė prašymą išdėstyti jam skirtinos baudos mokėjimą dalimis. Į tai apylinkės teismas atsižvelgė ir, taikydamas ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatas, išdėstė apeliantui paskirtos baudos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Kartu su skundu apygardos teismui pateikta pažyma apie A. Š. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina apelianto teiginį, kad vidutinis mėnesinis jo gaunamas atlyginimas už darbą, atskaičius privalomus sumokėti mokesčius, sudaro maždaug po 408,67 Eur, taigi, yra mažesnis, nei apylinkės teismo nustatyta kas mėnesį mokėtina baudos suma. Tačiau, kaip matyti iš ankstesnėje pastraipoje aptarto teisinio reglamentavimo, administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) ar teismas, spręsdami, ar yra pagrindas tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą išdėstyti jam skirtinos baudos mokėjimą, jei taip, atitinkamai kokiam terminui paskirta bauda turėtų būti išdėstyta, privalo įvertinti ne tik duomenis apie asmens gaunamą darbo užmokestį, tačiau ir duomenis apie kitas jo gaunamas pajamas bei turimą turtą. O nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 14 pastraipoje, A. Š. taip pat gauna netekto darbingumo pensiją, išmokas už turimą žemę, taip pat turi realizuotino turto. Taigi, apelianto galimybės kas mėnesį sumokėti atitinkamą jam paskirtos baudos dalį į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą nėra siejamos išimtinai tik su jo gaunamu darbo užmokesčiu. Todėl aukštesnysis teismas nemato pagrindo tenkinti ir šį A. Š. prašymą ir jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, nei, kad nustatė žemesnės instancijos teismas.
19. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo pagrindais ir motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu, o A. Š. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 638 straipsnio 1 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
A. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą – A. Š. pagal ANK 161 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos dydį pakeisti iš 5 200 Eur į 200 Eur, o pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį paskirtos baudos dydį pakeisti iš 200 Eur į 5 200 Eur.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.