Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro M. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1972 m. gruodžio 21 d., Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2011 m. vasario 4d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, paskirta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn., dirbant po 10 val. per mėnesį globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 164 straipsnį, paskirta bausmė – 1 metų laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 80 val. per 8 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- 2016 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant nemokamus darbus išdirbti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų; per 3 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamas pagal BK 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, t. y. turėdamas pareigą pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1081-214/2009 išlaikyti vaiką – sūnų T. B., gimusį 2006 m. rugpjūčio 3 d., kasmetinėmis periodinėmis išmokomis po 101,37 Eur iki sūnaus pilnametystės V. S. naudai, nemokėdamas lėšų vaikui išlaikyti, vengė šios pareigos, dėl ko nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. susidarė 8 589 eurų įsiskolinimas.

Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis žino, jog turi pareigą mokėti pinigus sūnaus T. B. išlaikymui. Apie tai, kad dėl išlaikymo sūnui susidariusios skolos vykdomas išieškojimas, jam yra žinoma. Žino, kad nuo turimos banko ,,Swedbank“ sąskaitos antstolis nuskaito pinigus sūnaus išlaikymui. Nuo 2013 m. dirbo keliose įmonėse. Dirbant įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“, sūnaus išlaikymui skirta suma buvo nuskaityta nuo jo banko sąskaitos. 2015 m. jis dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tuo metu išlaikymui skirta pinigų suma nebuvo nuskaityta nuo gaunamo atlyginimo. 2016 m. kelis mėnesius jis dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Įmonė bankrutavo, kad pinigai sūnaus išlaikymui buvo pervesti, žinojo, tačiau tikslios sumos negalėjo pasakyti. Vėliau dirbo neoficialiai, gaudavo pinigus ,,į rankas“, todėl banko sąskaitoje pinigų nebūdavo. 2017 m. dirbo įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir iš gaunamos algos buvo nuskaitomi pinigai sūnaus išlaikymui. Nuo 2017 m. niekur oficialiai įsidarbinęs nebuvo. 2019 m. gegužės mėnesį buvo įsidarbinęs įmonėje, kurios pavadinimo nepamena, dirbo apie 4 mėnesius pagalbiniu darbuotoju statybose. Sūnaus išlaikymui pinigų neskyrė. Prieš penkis mėnesius sūnui ar jo motinai davė grynais 50 eurų sūnaus išlaikymui. Retkarčiais duodavo grynųjų pinigų sūnui. Dažniausiai duodavo 50–60 eurų. Apie tai, kad šias pinigų sumas duodavo sūnui, antstoliams nepranešdavo. Visą laikotarpį nuo 2013 m. iki dabar jis dirbdavo pavienėse įmonėse ir neilgą laiko tarpą. Apie tai, kad nuskaičiuojami jo pinigai iš algos, žinojo, tačiau, kokiomis sumomis, jis nežino. Pats iniciatyvos mokėti pinigus antstoliui, sūnui ar jo motinai nerodė. Duodavo grynų pinigų tik tuomet, kai jų turėdavo. Periodiškai sūnaus išlaikymui pinigų neskiria. Apie tai, kokia yra susidariusi skola dėl jo išlaikymo, jam yra žinoma. Nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. yra registruotas darbo biržoje. Jis prisipažįsta kaltu, kad kiekvieną mėnesį neskiria atitinkamos pinigų sumos vaiko išlaikymui, dėl to gailisi (b. l. 89–90).

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su E. B. turi bendrą vaiką T. B.. Jiems nutraukus santykius, taikos sutartimi jie susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos ir jo materialinio išlaikymo. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi byloje Nr. 2-1081-214/2009 buvo nustatyta T. B. gyvenamoji vieta su nukentėjusiąja ir priteistas iš E. B. išlaikymas sūnui po 350 litų (102 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Dėl vengimo išlaikyti vaiką ji kreipėsi į policiją 2011 m. ir 2013 m., dėl ko E. B. buvo nuteistas. 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą, iš buvusio sugyventinio E. B. jokios piniginės įmokos ji negavo. Vienintelis kartas buvo 2016 m. vasario 23 d., kai E. B. buvo oficialiai įsidarbinęs, tuomet antstolis nuskaičiavo iš jo algos apie 167,78 Eur, ir 2016 m. vasario 26 d. – 141,98 Eur. Po to negavo jokios piniginės įmokos. Nuo 2009 metų Vaiko išlaikymo fondas jai kiekvieną mėnesį moka apie 68 Eur. Nuo 2013 m. E. B. savo noru piniginėmis lėšomis nepadėjo išlaikyti judviejų bendro vaiko, neprisideda prie jo auginimo, nepalaiko jokio ryšio. Jis vengia bet kokio kontakto su ja ir judviejų vaiku (b. l. 32–34, 50–51).

Gimimo liudijime AA Nr. 435722 matyti, kad T. B. tėvai – E. B. ir V. Ž. (b. l. 38).

2009 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės nutartimi buvo patvirtinta 2009 m. gegužės 14 d. sudaryta taikos sutartis tarp V. Ž. ir E. B., kuria nustatyta, kad E. B. sūnui T. B. teiks materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 litų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Sūnaus T. B. gyvenamoji vieta nustatyta su V. Ž. (b. l. 39–40).

2019 m. rugsėjo 9 d. antstolio M. P. rašte Nr. 0123/09-01818/ S-12018 nurodyta, kad antstolio kontoroje vykdomas 2009 m. liepos 30 d. Kauno rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1081-214/2009 dėl T. B. išlaikymo išieškojimo po 101,37 Eur (350,00 Lt) kas mėnesį iš E. B. išieškotojos V. S. (Ž) naudai. Pagal teismo sprendimą vaiko išlaikymas priteistas nuo 2009 m. gegužės 22 d. Nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. vaiko išlaikymo įsiskolinimas – 8 589 Eur (b. l. 60–62).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. (11.2)DV_S-59819 nurodyta, kad E. B. niekur nedirba, paskutinė E. B. darbovietė buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo iki 2017 m. lapkričio 21 d. (b. l. 65–68).

Išraše iš Darbo biržos sistemos nurodyta, kad E. B. nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. užsiregistravo darbo biržoje (b. l. 85).

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nuosprendžiu E. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje (vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti sūnų T. B.) (b. l. 42–44).

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje (vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti sūnų T. B.) (b. l. 45–47).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis E. B., žinodamas apie turimą pareigą, vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, t. y. turėdamas pareigą pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1081-214/2009 išlaikyti vaiką – sūnų T. B. kasmetinėmis periodinėmis išmokomis po 101,37 Eur iki sūnaus pilnametystės, nemokėdamas lėšų vaikui išlaikyti, vengė šios pareigos, dėl ko nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. susidarė 8 589,00 eurų įsiskolinimas. Tai reiškia, kad jis sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių, tyčia nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, tai yra vengė išlaikyti vaiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo E. B. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, jis kaltas ir baustinas.

Kaltinamasis E. B. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – viešaisiais darbais bei jų trukme sutiko (b. l. 97).

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo E. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 164 straipsnyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant E. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą (b. l. 76–79), baustas administracine tvarka (b. l. 69–72), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė (b. l. 83), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 82), nedirba.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 164 straipsnyje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Kadangi kaltinamasis E. B. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir skirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

E. B. išaiškinti, kad, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.