Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimo, kuriuo A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams su automobilio VW Passat, valst. Nr. HGZ 945, konfiskavimu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 14 d., apie 05.45 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtariama būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d. Savo veika jis pažeidė KET 14 p. reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. J. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta netiksli informacija apie pažeidimą. Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. reglamentuoja reikalavimus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad visi reikšmingi administracinio teisės pažeidimo protokolui reikalingi duomenys protokole yra nurodyti, todėl apelianto argumentas dėl šiame dokumente nurodytų netikslių duomenų yra atmestinas.

Nors apeliaciniame skunde A. J. nurodo, kad automobilį vairavo būdamas blaivus, o alkoholį vartojo po to, kai sustojo degalinėje, tačiau šią versiją paneigia nuoseklūs liudytojų policijos pareigūnų P. K., V. F. parodymai. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu šie liudytojai, būdami įspėti dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str., nurodė matę, kaip privažiuojant degalinę iš vairuotojo vietos išlipo A. J., nei vienas liudytojas nenurodė, jog pažeidėjas po išlipimo iš automobilio vartojo kokius nors gėrimus. Jokių duomenų apie šių liudytojų suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje nėra.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos R. J. parodymais, tačiau su tokius skundo argumentu apygardos teismas nesutinka. Skundžiamame nutarime pagrįstai nurodoma, kad R. J. parodymai prieštarauja objektyviems, turintiems reikšmės veikai nagrinėti duomenims ir yra paneigti bylos duomenų visuma, be to, ši liudytoja gali būti suinteresuota padėti išvengti atsakomybės A. J., kadangi ji yra jo žmona.

Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai nebuvo aktyvus, siekdamas nustatyti tiesą šioje byloje, sužinodamas iš pareiškėjo parodymų, kad į jį kreipėsi asmuo, atsiliepęs į skelbimą internete kaip įvykio liudytojas, tačiau, kaip matyti iš pirmos instancijos teismo posėdžio protokolo, minimo asmens apeliantas nepažįsta, jokių pastarojo duomenų nenurodė, todėl toks apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu buvo išsamiai ištirtos apelianto padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, todėl tenkinti A. J. prašymą panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.