Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euro paštas“ ieškinį atsakovei J. L. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Euro paštas“ bankroto bylą ir valdymo organams nustatė 10 dienų terminą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus kitus įmonės dokumentus. Iki iškeliant įmonei bankroto bylą UAB „Euro paštas“ vadovė ir vienintelė akcininko buvo atsakovė J. L.. Atsakovė nevykdė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos ir esant įmonei nemokiai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vėliausiai VĮ Registrų centrui pateikti ieškovės balanso duomenys buvo už 2007 metus. Pagal šiuo duomenis, bendrovė turtas buvo apskaitytas 273 513 Lt (79 214,84 Eur) suma, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių įmonė neturėjo. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi BUAB „Euro paštas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Kadangi atsakovė nėra sudariusi UAB „Euro paštas“ finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2007 metų, taip pat nėra pateikusi dokumentų, įrodančių paskutiniame balanse esančio turto panaudojimą, laikytina, kad įmonės turtas yra iššvaistytas arba be pagrindo perduotas tretiesiems asmenims, pasisavintas ar kitaip prarastas, tuo padaryta žala įmonei, kurią sudaro paskutiniame balanse nurodyto turto vertė 79 214,84 Eur ir administravimo išlaidų suma 2100,00 Eur, kurią privalo atsakovė visiškai atlyginti.

Ieškovės ieškinys teisme priimtas 2017 m. rugsėjo 14 d., atsakovei J. L. nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti. Atsakovei išsiųstos ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2017 m. rugsėjo 23 d. Taigi atsakovė teismui atsiliepimą į ieškinį privalėjo pateikti iki 2017 m. spalio 13 d. įskaitytinai. Per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad ieškinys iš dalies pagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi UAB „Euro paštas“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas R. J.. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau –ABĮ) 19 straipsnį juridinio asmens valdymo organai yra jo vadovas ir valdyba. Prieš tai minėta nutartimi teismas valdymo organams nustatė 10 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį vadovas privalėjo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus kitus įmonės dokumentus (el. b. l. 9–10). Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad iki iškeliant įmonei bankroto bylą UAB „Euro paštas“ vadovė ir vienintelė akcininko buvo atsakovė J. L. (el. b. l. 4–6). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nustatytu terminu bankroto administratoriui perdavė UAB „Euro paštas“ dokumentus, turtą ir balansą. Bankroto administratorius VĮ Registrų centro duomenimis nustatė, kad UAB „Euro paštas“ vėliausiai pateikti balanso duomenys buvo už 2007 metus. Iš 2007 metų balanso duomenų nustatyta, kad bendrovė turėjo turto iš viso už 273 513 Lt (79 214,84 Eur), kurį sudarė ilgalaikis turtas – 131 563 Lt (38 112,47 Eur), susidedantis iš materialaus turto 61 393 Lt (17 784,93 Eur) vertės, ir kito ilgalaikio turto, kurio vertė 70 170 Lt (20 327,54 Eur). Bendrovės trumpalaikį turtą, kurio vertė 141 278 Lt (40 926,81 Eur), sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas, pinigai ir jų ekvivalentas (e. b. l. 8).

Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi BUAB „Euro paštas“ taikyta supaprastinta bankroto procedūra (el. b. l. 11–12). Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi BUAB „Euro paštas“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti prieš tai minėtą teismo nutartį (el. b. l. 13–19). Teismai minėtose nutartyse padarė išvadą, kad UAB „Euro paštas“ vadovė netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, įmonės apskaita buvo tvarkoma netinkamai, dėl ko bankroto administratorius neteko galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismas taip pat sutiko su administratoriaus argumentais, jog yra tikimybė, kad įmonės turtas galimai iššvaistytas. Taigi, bankroto administratorius savo ieškinį grindžia remdamasis būtent 2007 metų balanso duomenimis, o prašomos priteisti žalos dydį –79 214,84 Eur dydžio neperduoto turto verte. Kadangi šio turto atsakovė neišsaugojo, todėl būtent ji ir yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti įmonei padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo pareiga ne tik rūpintis duomenų registrui teikimu, bet ir elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu, taip pat apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė šių pareigų tinkamai nevykdė – neužtikrino privalomos įmonės turto ir dokumentų apsaugos, kas konstatuota įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, kuria BUAB „Euro paštas“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Byloje taip pat nustatyta, kad už įmonės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą bei jų perdavimą buvo atsakinga UAB „Euro paštas“ vadovė J. L., kuri turėjo pareigą pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą, jo vertę. Tačiau atsakovė teismui nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei įrodymų, patvirtinančių, jog perdavė bankroto administratoriui turtą, jo vertę patvirtinančius įrodymus, todėl darytina išvada, kad atsakovė turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojo. Taip pat nepateikti teismui įrodymai apie teisėtą turto perleidimą tretiesiems asmenims, kitokį jo realizavimą ir turto struktūrą. Remiantis nurodytu, spręstina, kad atsakovė pažeidė savo pareigą išsaugoti ieškovės turtą ir dokumentus, kas sudaro pagrindą konstatuoti šioje byloje atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas žalos dydį grindžia 2007 m. balanso duomenimis, kadangi būtent įmonės vadovė yra atsakinga už įmonės turto bei su jo apskaita susijusių finansinių dokumentų išsaugojimą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013). Toks žalos dydžio nustatymas gali būti taikomas tuo atveju, kai ją lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

Teismo vertinimu, remtis vien 2007 metų balanso duomenimis šiuo atveju teismas negali. Turto ir jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovei J. L. nepateikus įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jis realiai buvo, lemia, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista. Šioje byloje nustatyta, kad administratoriui nebuvo perduotas joks turtas, todėl laikytina, kad nelikus turto, nurodyto įmonės balanse, ir nesant įrodymų, kurie paneigtų turto realų buvimą ar patvirtintų, jog jis visas buvo teisėtai kam nors perleistas, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju yra padaryta žala įmonei, ir kaip išvestinė – žala kreditoriams.

Ieškovas nurodo, kad 2007 metų balanso duomenimis atsakovė įmonei neperdavė turto 79 214,84 Eur vertės ir tai yra kreditoriams padaryta žala. Pažymėtina, kad CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad BUAB „Euro paštas“ bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimis iš viso patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra 46 480,08 Eur (CPK 179 str. 3 d.), t. y. įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma yra ženkliai mažesnė nei bankroto administratoriui neperduoto turto 2007 metų balansinė vertė. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant neabejotinai balanso duomenų atitikčiai realiai turto vertei įmonės veiklos nutraukimo dieną, atlygintinos žalos dydis mažintinas iki teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos – iki 46 480,08 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo žalos dydį padidinti administravimo išlaidų suma 2100 Eur.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį (būtent šiuo teisiniu pagrindu ieškinyje ir yra grindžiamas reikalavimas dėl administravimo išlaidų) kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš kreditorių, įmokėjusį pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą – šis turi teisę reikalauti jo įmokėtos sumos, ir prisiėmusį riziką administratorių – šio turėtų administravimo išlaidų apimtyje, t. y. tokius reikalavimus reiškiantys subjektai yra kreditorius ar administratorius (o ne bankrutuojanti įmonė). Šiuo atveju aptariamą reikalavimą yra pareiškusi įmonė, todėl teismas sprendžia, kad toks ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas. Tokią praktiką yra suformavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017.

Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją tenka pačiai atsakovei. Teismas šioje byloje nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus, dėl kurių susidarė žala ieškovės kreditoriams, o atsakovė savo kaltės nepaneigė.

Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje UAB „Euro paštas“ valdymo organai – atsakovė J. L. pažeidė jai teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, neišsaugojo įmonės turto ir dokumentų bei jų neperdavė bankroto administratoriui, dėl ko iškėlus įmonei bankroto bylą, nebuvo tenkinti ieškovės kreditorių reikalavimai, o tai reiškia, jog susidarė sąlygos žalai atsirasti, kurią atsakovė turi atlyginti ir kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis – 46 480,08 Eur (CK 6.245–6.249 straipsniai), todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 46 480,08 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas nustatė, kad atsakovė yra ieškovės skolininkas, prievolė kreditoriui nėra įvykdyta, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Todėl ieškovės prašymas šioje dalyje taip pat yra tenkintinas, priteisiant jai iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už ieškinį turėjo mokėti 1445,00 Eur dydžio žyminį mokestį, ieškinys patenkintas 57 proc., todėl iš atsakovės valstybei priteistina 823,65 Eur (1445,00 Eur x 57 proc./100 proc. (CPK 80 str. 7 d., 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 1,39 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), tačiau, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Euro paštas“ (j. a. k. 300855575) iš atsakovės J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 46 480,08 Eur (keturiasdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 8 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 823,65 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus 65 ct) žyminio mokesčio valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant atitinkamai mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė J. L. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji per 20 dienų nuo šio sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė BUAB „Euro paštas“ per 30 dienų nuo šio sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.