Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjams G. V. ir V. Ž., atsakovės atstovei Neringai Aleksonytei, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų G. V. ir V. Ž. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo G. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-04-18 sprendimą Nr. A63-328(41450)(3.2.1-BR4). Skunde paaiškina, kad prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją panaikinti prekybos vietą, uždrausti išduoti leidimą prekybinei-ūkinei veiklai, vykstančiai ant žalios vejos šalia pareiškėjo namo (duomenys neskelbtini). Skundą pasirašė kaip asmuo palaikantis skundą V. Ž. (vardas pagal Gyventojų registro duomenis teismų informacinėje sistemoje LITEKO). Teismo posėdyje ji prašė įtraukti ją pareiškėja. Teismas protokoline 2011 08 31 nutartimi įtraukia į bylą pareiškėja ir V. Ž. (toliau – pareiškėja ar pareiškėjai).

Skunde paaiškinama, kad į prašymą savivaldybės administracija atsakė 2011 04 18 raštu Nr. A63-328, nurodydama, kad panaikinti prekybos vietą šalia namo (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo. Toks atsakymas prieštarauja Vyriausybės nuostatoms, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 07 15 sprendimui Nr. 1-1141-41.8. Paaiškinama, kad du kartus administracijai pristatyti sąrašai 34 butų savininkų, kurie savo parašais patvirtino, kad pardavėjai gadina gyventojų žalią veją, šiukšlina aplinką, kelia triukšmą, net puola mušti gyventojus. Žirmūnų seniūnijos seniūnė, į kurios kompetenciją įeina leidimų prekiauti viešose vietose išdavimas ir tų vietų nustatymas, Vilniaus miesto savivaldybės 2010 07 18 susirinkime siūlė prekybos vietą perkelti šalia pastato (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apie tai yra žinoma savivaldybės administracijai, tai patvirtina raštai. Savivaldybės administracija neatsižvelgė į seniūnės pasiūlymą. Mano, kad turi būti uždrausta organizuoti prekybinę veiklą ant žalios vejos šalia namo, to reikalauja 34 namo butų savininkai.

Teismo posėdyje pareiškėjai G. V. ir V. Ž. palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir aplinkybes. Aiškino, kad apskritai, dėl to, kad šalia yra turgavietė, aplink jų namą pastoviai renkasi įvairių maisto produktų pardavėjai. Gyventojai yra daugumoje pensijinio amžiaus ir jiems tas pastovus triukšmas labai apsunkina gyvenimo sąlygas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 33-38), kuriame paaiškina, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.

Teikia savo argumentus dėl skundžiamo rašto teisinės prigimties. Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. A63-328(41450)(3.2.1-BR4) „Dėl skundo tyrimo rezultatų“, visų pirma, konstatuojamas faktas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nagrinėjo pareiškėjo pateiktus dokumentus (t. y. 2011 m. kovo 11 d. prašymą), antra, remiantis teisės aktų nuostatomis, pateikiamas paaiškinimas, kodėl pareiškėjo prašymo uždrausti prekybinę-ūkinę veiklą prie namo (duomenys neskelbtini) tenkinti nėra pagrindo. Šiame rašte nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos tam tikros teisės ar pareigos. Jis yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, pareiškėjui nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko. O tai reiškia, kad administracinė byla dėl aptariamo reikalavimo turi būti nutraukta, kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ir ABTĮ, 101 straipsnio 1 punktas).

Teismui pripažinus skundžiamą raštą individualiu administraciniu aktu ir nusprendus jį panaikinti, negalėtų būti atkurta iki ginčijamo rašto buvusi padėtis, kadangi jokios teisinės pasekmės šio rašto pagrindu pareiškėjui G. V. neatsirado ir jokios jo teisės ar teisėti interesai šiuo raštu pažeisti nebuvo, o šis raštas yra tik informacinis pranešimas, kuriuo pareiškėjas buvo tik informuotas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento Verslo ir paslaugų skyrius, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 30-1431 patvirtintu Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), nusprendė, kad panaikinti prekybos vietą šalia namo (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo. Teismui nusprendus, kad skundžiamas raštas nėra tik informacinio pobūdžio pranešimas, minėtas aktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo UAB G. V. skundas yra atmestinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir dėl teisės aktų, reglamentuojančių prekybą viešosiose vietose, taikymo paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2011 m. kovo 14 d. buvo gautas 2011 m. kovo 11 d. (duomenys neskelbtini)-iojo namo 34-ių butų gyventojų, V. Ž. bei G. V. prašymas dėl prekybinės-ūkinės veiklos (prekybos gėlėmis) šalia (duomenys neskelbtini)-iojo namo uždraudimo. Prašyme buvo teigiama, jog prekiautojai gadina šalia namo esančią žaliąją veją, šiukšlina aplinką, baigę darbą pila dvokiantį vandenį po gyventojų langais, kelia triukšmą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi 2011 m. kovo 11 d. gyventojų prašymą, pateikė atsakymą (skundžiamą 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą A63-328(41450)(3.2.1-BR4) „Dėl skundo tyrimo rezultatų“), kuriuo informavo gyventojus, jog panaikinti prekybos vietą šalia namo (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo.

Remiasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-1161 patvirtintomis Prekybos viešosiose vietose taisyklėmis (toliau - Taisyklės), Taisyklių 41 ir 44 punktais, Aprašu. Pagal Aprašo 23 punktą, leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu asmuo pateikia prašymą dėl leidimo galiojimo panaikinimo; paaiškėja, jog asmuo leidimui gauti pateikė neteisingus duomenis arba suklastotus dokumentus; asmuo du kartus per kalendorinius metus pažeidė Prekybos viešosiose vietose taisykles ar Tvarkymo ir švaros taisykles (asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda); du kartus per kalendorinius metus buvo nustatyta, kad asmuo faktiškai užėmė daugiau prekybos ploto negu jam leista, nesilaikė nustatyto asortimento, nustatytos prekybos (paslaugų teikimo) vietos; leidimo galiojimo metu buvo gauta pagrįstų skundų (pagrįstais laikomi tokie skundai, kuriuos ištyrus, paskirtos administracinės nuobaudos už viešosios tvarkos, Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus); yra Prekybos ir paslaugų verslo viešosiose vietose koordinavimo darbo grupės teikimas.

Nagrinėjamu atveju leidimas prekiauti (teikti paslaugas) viešojoje vietoje (šalia namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje) buvo išduotas G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) Kaip matyti iš pridedamo leidimo, prekiautoja G. T. buvo supažindinta su Prekybos viešosiose vietose taisyklėmis ir įsipareigojo laikytis taisyklių reikalavimų pasirašytinai. Atsižvelgiant į tai, jog G. T. turi verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnijos išduotą leidimą prekiauti (teikti paslaugas) viešoje vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat į tai, jog prekybos nuo sudedamųjų staliukų vietų schema prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo buvo patvirtinta 2001 m. balandžio 19 d. (schemos rengėjas - teritorijos vyr. architektas R. M.), prekyba gėlėmis prie namo (duomenys neskelbtini) vykdoma teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Visgi Žirmūnų seniūnija dar 2010 m. balandžio 8 d. buvo gavusi namo (duomenys neskelbtini) gyventojų skundą dėl gėlių prekiautojos G. T. savivalės, kuriame gyventojai nurodė, jog prekiaujama ne schemoje pažymėtoje ir su Miesto plėtros departamentu suderintoje prekybos vietoje. Tiriant skundą faktai buvo patvirtinti, prekiautoja G. T. buvo įspėta žodžiu ir įpareigota prekiauti tik nurodytoje vietoje. Tačiau pažymi, jog už ATPK 167 str. numatytą pažeidimą G. T. nė karto nebuvo paskirta bauda.

Daro išvadą, jog nėra pagrindų, nurodytų Aprašo 23 punkte, kurie suteiktų teisę panaikinti G. T. Leidimą prekiauti gėlėmis šalia namo (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento Verslo ir paslaugų skyrius, vadovaudamasis Aprašu, pagrįstai nusprendė, kad panaikinti prekybos vietą šalia namo (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo.

Atkreipia dėmesį ir į tai, jog namo (duomenys neskelbtini) gyventojų (V. Ž. ir G. V.) skundas dėl prekybos vietos 2010 metais buvo nagrinėjamas ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus institucijoje. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2010 m. gruodžio 27 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. Ž. ir G. V. skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybę“ konstatuota, jog „Savivaldybės pareigūnai pagrįstai nurodė, jog panaikinti G. T. išduotą leidimą prekiauti nėra teisinio pagrindo“ ir V. Ž. ir G. V. skundą dėl leidimo prekiauti gėlėmis panaikinimo atmetė. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pasiūlyta užtikrinti, kad Savivaldybės pareigūnai periodiškai tikrintų prekiautojų viešosiose vietose tvarką.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pasiūlymu, atliko patikrinimus dėl prekybos ant vejos šalia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (patikrinimai atlikti: 2011 m. kovo 22 d. nuo 14 val. iki 14.10 val., 2011 m. kovo 23 d. nuo 9.20 val. iki 9.40 val. ir 2011 m. kovo 24 d. nuo 14 val. iki 14.20 val.). Prekiautojų šalia daugiabučio namo ant vejos nebuvo pastebėta nei iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, nei iš kiemo pusės (2011 m. kovo 24 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktas).

Prekiautoja gėlėmis G. T. šiuo metu prekiauja Savivaldybės nustatyta tvarka patvirtintoje prekybos vietoje – viešojoje vietoje šalia namo (duomenys neskelbtini). Jos prekybos vieta nepatenka į (duomenys neskelbtini) namui priklausančias ribas. Vadovaujantis Aprašu, panaikinti prekybos vietą šalia namo (duomenys neskelbtini) bei leidimą prekiauti viešojoje vietoje G. T. nėra pagrindo, kaip gyventojai ir buvo informuoti apie tai 2011 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu.

Pažymi, jog minėtos aplinkybės tik patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ėmėsi veiksmų objektyviai ir visapusiškai ištirti pareiškėjo prašymą, reagavo į pateiktą informaciją ir atliko tyrimą dėl galimų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 167 str. (Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas), tačiau pažeidimų nenustatė (2011 m. kovo 24 d. Faktinių duomenų patikrinimo aktas). Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai tyrimą atliko, ėmėsi reikiamų priemonių galimam administracinių teisės pažeidimų padarymo nustatymui, tačiau atlikti patikrinimai pareiškėjo skunde nurodomos informacijos, t. y., kad prekiaujama ant žaliosios vejos, ne nustatytoje vietoje, nepatvirtino, dėl ko pareiškėjui 2011 m. balandžio 18 d. raštu buvo pateiktas atsakymas į jo 2011 m. kovo 11 d. prašymą, kuriame buvo pagrįstai nurodyta, jog naikinti G. T. išduoto leidimo prekiauti gėlėmis nėra pagrindo. Daro išvadą, kad pareiškėjo G. V. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. A63-328(41450)(3.2.1-BR4), nenurodo jokių šio akto neteisėtumo pagrindų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje, todėl daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendimas yra teisėtas, atitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, todėl pagrindo naikinti skundžiamą 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą nėra pagrindo.

Teismo prašo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. A63-328(41450)(3.2.1-BR4) „Dėl skundo tyrimo rezultatų“ panaikinimo nutraukti. Teismui nusprendus nagrinėti bylą, pareiškėjo G. V. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. A63-328(41450)(3.2.1-BR4) „Dėl skundo tyrimo rezultatų“ panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė visus atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. T. atsiliepime į skundą (b. l. 23) paaiškina, kad gėlėmis prekiauja nuo 2001 metų, turi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnijos išduotą leidimą prekiauti viešoje vietoje. Prekybos adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. G. T. darbo vieta yra gatvėje – ant plytelėmis grįsto šaligatvio. Į gatvės pusę laiptai yra tik verslo įmonių: dviejų odontologijos kabinetų, kirpyklos, suknelių nuomos, vertimų biuro ir gėlių parduotuvės. Leidimo prekybinei-ūkinei veiklai ant žalios vejos ji neturinti. Nurodo, kad pareiškėjo pristatytas 34 pasirašiusių asmenų sąrašas kelia abejonių, nes pasirašiusieji nenurodo net savo butų numerių. Iš 34 pasirašiusių nurodytame name gyvena tik apie 8 asmenis. Tris pasirašiusius G. T. pažįsta asmeniškai. Tai I. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini) g., dirbusi (duomenys neskelbtini) name esančioje gėlių parduotuvėje. L. B., gyvena (duomenys neskelbtini) g. ir J. S., gyvena (duomenys neskelbtini) name. Pastarosios turėjo leidimus prekiauti gėlėmis prie (duomenys neskelbtini) namo.

Paaiškina, kad skundo teiginiai, jog pardavėja gadina žalią veją, šiukšlina aplinką, pila dvokiantį vandenį ir kelia triukšmą, yra išgalvojimas. G. T. vandenį į darbo vietą atsiveža ir išsiveža. 2010 m. vasarą pagal G. V. ir gėlių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) name, savininkės skundus prekybos vietą tikrino savivaldybės viešosios tvarkos skyrius, bet ji negavo jokio rašto apie šį patikrinimą. Skundo teiginiai buvo paneigti ir apklausus (duomenys neskelbtini) name esančių verslo įmonių darbuotojus. Paaiškina, kad turi sergančią mamą, kuriai reikalinga pagalba, Darbo vieta prie (duomenys neskelbtini) namo jai yra pati tinkamiausia. Prašo palikti galioti savivaldybės išduotą leidimą prekiauti gėlėmis prie (duomenys neskelbtini) namo.

Teismo posėdyje G. T. papildomai paaiškino, kad vieną kartą buvo nustatyta, jog ji prekiauja ne toje vietoje dėl to, kad 2010 metais seniūno pavaduotojas jai liepė persikelti į tą prekybos vietą (šalia V. Ž. parduotuvės). Tačiau vėliau seniūno pavaduotojas atvažiavo, pasakė, kad yra V. Ž. skundas ir liepė jai grįžti į ankstesnę prekybos vietą.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjai nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 04 08 rašto Nr. A63-328(41450)(3.2.1-BR-4), skirto V. Ž. ir G. V., teiginiu, kad panaikinti prekybos vietą šalia namo (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo. Galima suprasti iš jų paaiškinimų, kad jie prašo prekybos vietą panaikinti.

Skundžiamas raštas yra atsakymas į pareiškėjų V. Ž. ir G. V. pasirašytą 2011 03 11 prašymą, kuris gautas savivaldybės administracijoje 2011 03 14 (b. l. 4-5). Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai du kartus (2010 06 18 ir 2010 06 29) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydami uždrausti išdavinėti leidimą prekybinei-ūkinei veiklai, vykstančiai šalia namo ant žalios vejos. Prašyme nurodyta, kad prekiautojai gadina gyventojų įrengtą žalią veją. Prašoma uždrausti šalia namo ant žalios vejos vykstančią prekybinę-ūkinę veiklą, nurodoma, kad kur besikreiptų, gyventojai gauna atsakymą, kad dėl leidimo neišdavimo turi kreiptis į Žirmūnų seniūniją.

Taigi šiame prašyme nieko nebuvo pasisakoma dėl Vilniaus mieste patvirtintos tokių prekybos vietų schemos, o prašymas buvo grindžiamas tuo, kad prekyba vyksta ant žalios vejos šalia namo, kurią įsirengė gyventojai, kad dėl to aplink namą šiukšlinama, keliamas triukšmas, netgi būna muštynių.

Vilniaus miesto savivaldybė 2011 04 18 rašte „Dėl skundo tyrimo rezultatų“, kuris yra skundžiamas teismui, nurodyta, kad buvo nustatytas atvejis, kai buvo prekiaujama ne schemoje nustatytoje vietoje, prekiautoja įspėta ir įpareigota prekiauti tik nurodytoje vietoje. Toliau rašte remiamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 08 19 įsakymu Nr. 30-1431 patvirtintu Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašu ir nurodoma, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti prekybos vietą šalia namo (duomenys neskelbtini). Taip pat remiamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2010 12 27 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad remdamiesi šia pažyma savivaldybės administracijos darbuotojai tikrino prekybos vietą, prekiautojų nepastebėjo.

Iš šios bei kitos bylos medžiagos daroma išvada, kad pareiškėjų prašymas išnagrinėtas tinkamai, pareiškėjams atsakyta, kad tenkinti jų prašymą nėra teisinio pagrindo, nurodyti tiek objektyviai nustatyti faktai, tiek teisės aktų nuostatos. Pareiškėjai prašė uždrausti prekybinę-ūkinę veiklą ant žalios vejos šalia pareiškėjų namo. Savivaldybės administracija atsakė, kad tokie faktai, kad prekyba vyktų ant žalios vejos, nebuvo nustatyti, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Antra vertus, atsakovas negali be jokio pagrindo imti ir uždrausti prekybinę-ūkinę veiklą ginčo vietoje (ji yra ne žalioje vejoje, o ant šaligatvio), nes ši vieta yra numatyta schemoje, kurią parengė 2001 04 19 teritorijos vyr. architektas ir pagal kurios duomenis išduodami leidimai prekybai, šios schemos ištrauką prekybininkas visada turi turėti kartu su leidimu prekybai ir kitais privalomais dokumentais. Konkrečiai uždrausti prekybą G. T. savivaldybės administracija taip pat neturėjo jokio teisėto pagrindo, kadangi iki šiol nėra nuginčytas jai išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnijos Leidimas prekiauti (teikti paslaugas) viešoje vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42, 71), kuris yra pratęstas iki 2011 09 30. Tik tokiu atveju, jeigu būtų panaikintas šis leidimas, savivaldybės administracija galėtų G. T. uždrausti prekybą. Tačiau tai vis tiek nereikštų, kad kiti prekiautojai negalėtų prašyti išduoti jiems leidimus prekiauti toje vietoje, kurioje išduotas leidimas prekiauti G. T.. Pareiškėjai nei skunde atsakovui, nei teismui nenurodė, kad prekiautojai ar konkrečiai prekiautoja G. T., prekiaudama vietoje, kur jai išduotas leidimas, prekiautų neturėdama leidimo, prekybos vietos plano (schemos), individualios veiklos vykdymo pažymos, verslo liudijimo, jeigu jis privalomas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prekių kokybę patvirtinančio dokumento, kaip to reikalauja Taisyklės. Reikalavimus pardavėjams nustato šių Taisyklių 41 punktas. Pareiškėjai remiasi šių Taisyklių 41.8. punktu, t. y. tuo, kad G. T. (kitų konkrečių prekeivių jie nenurodo) neužtikrina tvarkos ir švaros. Tačiau byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie šį faktą patvirtintų tinkamai, t. y. taip, kad tai būtų pagrindas panaikinti leidimą prekybai, nes tik tuo atveju galima būtų tenkinti pareiškėjų prašymą uždrausti prekybą prie jų namo (tačiau tik G. T.). Teisme apklausta liudytoja I. M., patvirtino, kad G. T. prekybos vietoje užtikrina tvarką ir švarą. Liudytoja dirba stomatologinėje klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini) name, kurios išėjimas yra į gatvę, kur prekiauja G. T., dirba jau 10 metų.

Antra vertus, nei liudytojų parodymai, nei gyventojų skundai teikiami savivaldybės administracijai ar Žirmūnų seniūnijai negali būti tinkamu pagrindu panaikinti leidimą prekybai ir tokiu būdu patenkinti pareiškėjų skundą, dėl kurio buvo priimtas ginčijamas savivaldybės administracijos sprendimas. Jau minėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 08 19 įsakymu Nr. 30-1431 patvirtintas Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (su šiuo Aprašu susipažinti galima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos internetiniame puslapyje www.vilnius.lt). Leidimai prekiauti viešosiose vietose gali būti panaikinti tik tuo atveju, jeigu juos išduodant pažeistos jų išdavimo taisyklės arba jeigu yra šio Aprašo 23 punkte nurodytos sąlygos, t. y. leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu asmuo du kartus per kalendorinius metus pažeidė Prekybos viešosiose vietose taisykles ar Tvarkymo ir švaros taisykles (asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda); du kartus per kalendorinius metus buvo nustatyta, kad asmuo faktiškai užėmė daugiau prekybos ploto negu jam leista, nesilaikė nustatyto asortimento, nustatytos prekybos (paslaugų teikimo) vietos; leidimo galiojimo metu buvo gauta pagrįstų skundų (pagrįstais laikomi tokie skundai, kuriuos ištyrus, paskirtos administracinės nuobaudos už viešosios tvarkos, Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus); yra Prekybos ir paslaugų verslo viešosiose vietose koordinavimo darbo grupės teikimas. Pareiškėjai nenurodė, kad yra nors viena šių aplinkybių, jie neginčija nei G. T. išduoto leidimo teisėtumo, nei prašo šį leidimą panaikinti, nurodydami Aprašo 23 punkte esančias jo panaikinimo sąlygas. Nustatyta, kad G. T. vieną kartą buvo įspėta dėl to, kad nesilaiko prekybos vietos, tačiau nenustatyta, kad ji būtų įspėta du kartus per kalendorinius metus. Gyventojų skundai, kuriuos nurodo pareiškėjai, negali būti leidimo panaikinimo pagrindu, nes jų pagrindu G. T. nebuvo iškeltos administracinių teisės pažeidimų bylos, nebuvo konstatuoti kiti pažeidimai, kurie suteiktų teisę atsakovui pradėti leidimo panaikinimo procedūrą. Jeigu pareiškėjai manė, kad jų nurodyti gyventojų skundai buvo išnagrinėti netinkamai, jie turėjo galimybę skųsti jų manymu nepagrįstus atsakymus ar neveikimą teismui. Nepanaikinus leidimo, savivaldybės administracija negali uždrausti prekybos, nes tokiu atveju pažeistų nustatytas prekybos taisykles, t. y. tokie veiksmai būtų neteisėti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad G. T. administracine tvarka būtų nubausta už pareiškėjų nurodomus pažeidimus, kad būtų du kartus per kalendorinius metus nustatyta, kad G. T. faktiškai užėmė daugiau prekybos ploto negu jai leista ar prekiavo ne schemoje nurodytoje vietoje.

Dėl to, kad kiti asmenys apie namą vykdo prekybą, pareiškėjai nenurodo, ar tie asmenys ten prekiauja teisėtai, ar ne. Jie dėl tokių faktų kiekvienu konkrečiu atveju turi galimybę kreiptis į policiją ar savivaldybės administraciją, kad šios institucijos nustatytų prekybos teisėtumą ar neteisėtumą ir imtųsi atitinkamų poveikio priemonių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėjų 2011 03 11 prašymas, paduotas savivaldybės merui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 04 18 raštu išnagrinėtas tinkamai. Pareiškėjai neskundžia tų faktų, kad jiems atsakymą pateikė ne meras, ar kad meras nepranešė, kad perduoda skundą nagrinėti administracijai, kad skundą išnagrinėjo savivaldybės administracija. Skundo (2011 03 11) pabaigoje jie nurodo, kad kreipiasi apskritai į savivaldybę. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis leidžia viešojo administravimo subjektui, kuris neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoti skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus. Šiuo atveju pareiškėjų skundo nagrinėjimo terminai nebuvo pažeisti, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant pareiškėjų skundą buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai, kurie nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad ginčijamas raštas tėra informacinio pobūdžio pranešimas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 ir 15 dalių nuostatas, pareiškėjai savivaldybei pateikė skundą, nes prašyme jie nurodė, kad yra pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Skundas paprastai išsprendžiamas ne informacinio pobūdžio raštu, bet individualiu administraciniu aktu, kuris turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Skundžiamas savivaldybės administracijos 2011 04 18 raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, juo pareiškėjų prašymas (o iš esmės skundas) buvo išnagrinėtas tinkamai, nurodytos tiek faktinės aplinkybės, tiek teisės aktų nuostatos, apskundimo tvarka.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjų skundas negali būti tenkinamas, skundas yra nepagrįstas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjų G. V. ir V. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.