- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-719-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00123-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4664-1064/2021 pagal pareiškėjos V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, suinteresuoti asmenys antstolis R. K., AB ,,Mano bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėja V. R. pateikė skundą antstoliui R. K., prašydama: 1) pirmąsias skolininkės V. R. turto varžytynes vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177, paskelbtas 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt, varžytynių Nr. 201277 ir Nr. 201287, pripažinti neteisėtomis; 2) netvirtinti pirmųjų skolininkės V. R. turto varžytynių vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177, paskelbtų 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt, varžytynių Nr. 201277 ir Nr. 201287, turto pardavimo iš varžytynių aktų.
2. Skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų užtikrinimui pareiškėja V. R. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio R. K. vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177, įskaitant turto pardavimo iš varžytynių aktų surašymo sustabdymą varžytynėse, paskelbtose 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt, varžytynių Nr. 201277 ir Nr. 201287. Nurodė, kad antstolis R. K. 2020 m. lapkričio 20 d. paskelbė pareiškėjos turto pirmąsias varžytynes, kurių žemės sklypų, kaip vieno turtinio vieneto, pradinė kaina nustatyta 511 200 Eur, antrojo komplekso iš varžytynių parduodamų žemės sklypų kaina nustatyta 288 800 Eur. Nustatyta turto rinkos vertė (639 000 Eur ir 361 000 Eur) yra akivaizdžiai per maža. 2020 m. spalio 15 d. pareiškėja pareiškė prieštaravimus dėl turto įvertinimo ir prašė paskirti papildomą ir/ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis R. K. 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu nusprendė netenkinti skolininkės prieštaravimo dėl turto įkainojimo bei atsisakė skirti pakartotinę areštuoto turto ekspertizę. Varžytynės pripažintinos neteisėtomis, o turto pardavimo iš varžytynių aktai netvirtintini ne tik todėl, kad pareiškėjos turtas buvo netinkamai įvertintas, bet ir todėl, kad pareiškėjos nekilnojamieji daiktai (28 žemės sklypai) parduodami tik kaip du turtiniai vienetai (atitinkamai 11 ir 17 žemės sklypų), taip dėl didelės pradinės pardavimo kainos dirbtinai sumažinamas potencialių varžytynių dalyvių skaičius (CPK 144 str., 510 str., 512 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nurodė, kad į klausimą, ar pareiškėjos skundas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareiškėjos pareikšto skundo vertinimas, kuris nereiškia skundo nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Teismas, preliminariai įvertinęs pateiktą prašymą, padarė išvadą, jog pareiškėja nepateikė pagrįstų įrodymų, jog antstolis R. K. neteisėtai ir nepagrįstai paskelbė pareiškėjai priklausančio turto varžytynes bei dėl to turėtų būti stabdomi vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177, įskaitant turto pardavimo iš varžytynių aktų surašymo sustabdymą varžytynėse, paskelbtose 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt, varžytynių Nr. 201277 ir Nr. 201287.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo aplinkybėmis, jog antstolis nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, turto vertę nustatę neteisingai, turtas, parduodant jį sugrupavus, buvo parduotas už mažesnę kainą, nei pardavus kiekvieną žemės sklypą atskirai, tačiau šių teiginių neįrodė, todėl teismas juos laikė deklaratyviais.
6. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procese taikomos esant išskirtinėms aplinkybėms ir jos negali būti įrankiu nepagrįstai stabdyti vykdymo procesą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su įvertinto turto verte, nėra pakankama priežastis vykdymo veiksmų sustabdymui, todėl teismas nutarė atmesti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144–145 str., 178 str., 510 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėja V. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio R. K. vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177, įskaitant turto pardavimo iš varžytynių aktų surašymo sustabdymą varžytynėse, paskelbtose 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt, varžytynių Nr. 201277 ir Nr. 201287. Nurodė, kad antstolis 2020 m. lapkričio 20 d. paskelbė pareiškėjai priklausančio turto varžytynes, kurios turėjo baigtis 2020 m. gruodžio 21 d. Antstolio veiksmai yra neteisėti, nes antstolis turtą ketina parduoti už ženkliai mažesnę kainą nei tikroji turto vertė. Antstolis pažeidė Sprendimų vykdymo instrukciją, nes apie varžytynes nepranešė pareiškėjai prieš 20 dienų iki jų paskelbimo, todėl pareiškėja negalėjo pasinaudoti savo teisėmis. Antstolis ketina 28 pareiškėjai priklausančius žemės sklypus parduoti, kaip du turtinius vienetus, tačiau tokiu būdu dirbtinai sumažinamas potencialių varžytynių dalyvių skaičius, varžytynės gali iš viso neįvykti. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turtas gali būti parduotas už per mažą kainą. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, vieninteliam varžytynių dalyviui sumokėjus pasiūlytą kainą, galėtų būti surašytas turto pardavimo iš varžytynių ar turto perdavimo išieškotojui aktas, atsirastų sąžiningas įgijėjas ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjai liktų tik galimybė bylinėtis ginčo teisenos tvarka. Akivaizdu, kad egzistuoja visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau teismas į tai neatsižvelgė (CPK 144–145 str., 595 str., 694–695 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). CPK 510 str. 2 d. nurodyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 str. 8 d., nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
10. Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja reikalavimų pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas asmeniui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinai sureguliuoti santykius nagrinėjamos bylos laikotarpiu. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais.
11. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius, galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, tikėtinai asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis R. K. vykdomosiose bylose Nr. 0055/20/00176 ir Nr. 0055/20/00177 vykdo 2020 m. sausio 29 d. ir vasario 4 d. vykdomuosius įrašus dėl priverstinio 481 424 Eur negrąžinto kredito, 36 830,49 Eur palūkanų, 35 266,92 Eur delspinigių, 9,50 % metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito likučio nuo 2020 m. sausio 3 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, 11,50 % metinių palūkanų nuo viso įsiskolinimo sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo ir vykdomųjų įrašų atlikimo išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. R. išieškotojo AB „Mano bankas“ naudai. 2020 m. rugpjūčio 10 d. išieškotojas pateikė antstoliui prašymą nukreipti išieškojimą į pareiškėjai priklausančius 28 žemės sklypus, parduodant juos, kaip du turtinius vienetus (11 ir 17). 2020 m. rugpjūčio 12 d. antstolis nutarė areštuoti skolininkei priklausančius žemės sklypus. 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu antstolis paskyrė areštuoto turto ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Negrita“. 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. ekspertizės aktais UAB „Negrita“ nustatė, kad skolininkei priklausančių 11 žemės sklypų vidutinė rinkos kaina yra 639 000 Eur, o 17 žemės sklypų – 361 000 Eur. 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu antstolis nutarė patvirtinti turto vertintojo UAB „Negrita“ nustatytą skolininkei priklausančio turto kainą. 2020 m. lapkričio 3 d. pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio 2020 m. spalio 12 d. patvarkymo, nurodydama, jog turtas įvertintas neteisingai. 2020 m. lapkričio 10 d. patvarkymu antstolis nutarė netenkinti pareiškėjos skundo ir perduoti skundą nagrinėti teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-38487-960/2020 nutarė atmesti pareiškėjos V. R. skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-597-912/2021 nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentai dėl žemės sklypo kainos nustatymo, sklypų vertės, sklypų pardavimo, sugrupavus juos į kelias grupes, yra nepagrįsti (CPK 179 str. 3 d.).
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes pareiškėja preliminariai nepagrindė skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiški pareiškėjos argumentai dėl jai priklausančių žemės sklypų įvertinimo ir pardavimo būdo buvo įvertinti ir atmesti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-38487-960/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-597-912/2021. Nurodytose bylose teismai konstatavo, kad pareiškėjos argumentai dėl jai priklausančių žemės sklypų įvertinimo ir pardavimo būdo (sugrupavimo) yra nepagrįsti. Pareiškėja naujų argumentų, kurie nebūtų išnagrinėti įsiteisėjusia teismo nutartimi, nepateikė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad į klausimą, ar pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus. Darytina išvada, kad pareiškėjos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti argumentai nepatvirtina, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai pagrįstas.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas tais pačiais teismuose jau išnagrinėtais pagrindais negali patvirtinti būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nenustačius vienos iš įstatyme įtvirtintos laikinųjų apsaugos taikymo sąlygos, t. y. tikėtino skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, laikytina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti kitą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę dėl būsimo pareiškėjai galimai palankaus teismo procesinio spendimo vykdymo.
15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 144–145 str., 178 str., 330 str., 338 str., 510 str., 512 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį nepakeistą.