Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2026 m. sausio 17 d., apie 13.42 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį O. Z., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, o būtent mažiausiai 2,89 promilių neblaivumas, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad galėjo būti 2026 m. sausio 17 d., po pietų, su jam priklausančiu O. Z. automobiliu važiavo į autoservisą nusipirkti automobilio detalės. Tą dieną ryte, apie 10.00 val., išgėrė apie 7 laipsnių stiprumo vieną alaus skardinę. Iš vakaro buvo gėręs degtinės. Atsikėlęs ryte jautėsi gerai, „pagirių“ nebuvo. Važiavo po pietų, jautėsi normaliai. Nuvažiavus į servisą, ten automobiliui detalės neturėjo, todėl nuvažiavo į K. M. gatvėje esantį autoservisą. Važiuojant (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 3 promilių neblaivumas, antru – 2,89 promilių neblaivumas. Buvo keista, kad tiek „įpūtė“. Neturi teisės vairuoti, nes ją buvo praradęs taip pat dėl vairavimo esant neblaiviam ir neišlaikius teorijos egzamino, teisės vairuoti nebeįgijo. Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi dėl padarytos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame

posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be paties kaltinamojo R. B. prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto A. K. 2026 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. sausio 17 d. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Vykstant į eismo įvykį ta pačia kryptimi važiavęs automobilis O. Z., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nereagavo į garso bei šviesos signalus bei įtartinai manevravo, dėl ko iš K. M. g. pasukus į (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas. Transporto priemonę vairavo R. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Jis paaiškino, kad vakar ir šiandien ryte vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus alkotesteriu pirmu pūtimu 13.45 val. jam nustatytas 3,04 promilių, antru 14.05 val. – 2,89 promilių girtumas (1 t., b. l. 27).

2026 m. sausio 17 d. apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), stovintis automobilis O. Z., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galinėje dalyje, kairėje pusėje, ant žemės guli 5 vnt. 0,2 l talpos tušti alkoholio buteliai „Malūninikų Millers“ bei tuščias 0,35 l talpos butelis „Malūninikų Millers“, dešinėje pusėje, priekinės sėdynės kišenėje yra 0,2 l talpos tuščias butelis „Starka“. Protokole užfiksuoti ir alkotesterio rodmenys (1 t., b. l. 15-26).

2026 m. sausio 17 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. B. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. R. B. alkoholio kiekio matuokliu 13.45 val. nustatytas 3,04 promilių neblaivumas, 14.05 val. – 2,89 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 28).

2026 m. sausio 17 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu automobilis O. Z., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę, esančią Telšių r., Gaudikaičių k., Šiaulių pl. 23 (1 t., b. l. 30).????

2026 m. sausio 19 d. akcinės bendrovės „Regitra“ duomenimis automobilio O. Z., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra R. B. (1 t., b. l. 33).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. B. 2026 m. sausio 17 d., apie 13.42 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį O. Z., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,89 promilių neblaivumas. Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymu aktu, apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis R. B. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje gautas K. B. prašymas atleisti kaltinamąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jos atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodė, kad laiduotoja sutinka tapti jo dukra K. B., su kuria sieja artimas ryšys, jie gerai sutaria, palaiko vienas kitą. Dukra jam daro tik teigiamą įtaką. Išklausius pretenduojančios tapti laiduotoja K. B. paaiškinimus, nustatyta, kad R. B. yra jos tėvas, jie puikiai sutaria, kasdien susiskambina. Pažymėjo, kad po šio įvykio kalbėjosi su tėčiu, ji neigiamai vertina tokį elgesį, mano, kad R. B. padarė išvadas ir tai buvo tik atsitiktinis įvykis. Supranta savo, kaip galimos laiduotojos, atsakomybę. K. B. neteista, nebausta administracine tvarka, šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje, jai mokamos nedarbo išmokos (1 t., b. l. 94, 95, 97). Visuma nustatytų aplinkybių rodo, kad K. B. yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam R. B..

Dėl kitų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su R. B., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose numatytos sąlygos, t. y. R. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šia nusikalstama veika nei turtinė, nei neturtinė žala nebuvo padaryta.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą. Teismas nustatė, kad kaltinamasis R. B. neteistas, per paskutinius 5 metus nebaustas administracine tvarka, nedirba (1 t., b. l. 40-41, 42-43, 44-46). Viso proceso metu R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet labiau spontaniškai, atsitiktinai, neapgalvotai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė, kuri betarpiškai dalyvavo bylos nagrinėjime, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorė nurodė teismui, kad R. B. galima skirti laidavimą ir išreiškė nuomonę, kad K. B. yra tinkama būti laiduotoja.

Esant paminėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra visi pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, taikyti laidavimo institutą, todėl R. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojos K. B. atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad tiek laiduotoja, tiek pats kaltinamasis šiuo metu nedirba (1 t., b. l. 44-46, 97), skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 1-2, 4-6 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad vairavimo neįgijus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). R. B., būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį, tuo šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukeldamas realų pavojų aplinkiniams. Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnis).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021; 2K-208-511/2024). Byloje nustatyta, kad automobilis O. Z., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam R. B. (1 t., b. l. 33), todėl transporto priemonė konfiskuotina (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3 dalys).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutartimi kaltinamajam R. B. paskirtas gynėjas ir išaiškinta nurodyta BPK 106 straipsnio 2 dalis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už R. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 253,49 Eur (1 t., b. l. 98-107). Gynėjas kaltinamajam R. B. buvo paskirtas, kaip to reikalauja BPK normos, nes byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, o esant būtinumui, šiuo nuosprendžiu nuspręsta konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę, kaltinamasis nedirba, darytina išvada, kad jo turtinė padėtis yra sunki, todėl iš R. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios R. B. paliktinos galioti kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmena su vaizdo ir garso įrašu (1 vnt.) (vokas prie baudžiamosios bylos), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

R. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (dvejiems) metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės O. Z., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kol nuosprendis įsiteisės, R. B. palikti galioti kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

R. B. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

K. B. išaiškinti, kad laiduotojas gali atsisakyti laidavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.