Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.4; 2.6.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.4; 3.2.6.6.1

2016 m. balandžio 18 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui L. P.L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – 2015-12-10 išvadoje nurodė, kad ieškovė N. P. ir nepilnametis vaikas D. P. gyvena ieškovės tėvui priklausančiame dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvui. Nepilnamečiam vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis ir mokytis. Nepilnametis D. P. mokosi (duomenys neskelbtini) 8 klasėje, lanko baseiną Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, papildomai mokosi anglų kalbos. Skyriaus specialistė bendravo su vaiku. Nepilnametis D. P. sakė, kad su tėvu visai nebendrauja ir nesusitinka. Ieškovė dirba kinezioterapeute (duomenys neskelbtini), gauna 500 Eur darbo užmokestį. Skyriaus nuomone, nepilnamečio vaiko poreikiai nuo teismo sprendimo priėmimo (per 13 metų) padidėjo, šiuo metu jam 14 metų, mokosi progimnazijoje, yra papildomai ugdomas. Nepilnamečio vaiko tėvas L. P. L. yra nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo, neteikia priteisto išlaikymo, be to, priteistas išlaikymas yra nepakankamas nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui (b.l. 30-32).

Teismo posėdžio metu ieškovė N. P. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad prašo iš atsakovo mažiau nei pusę šiuo metu nustatytos minimalios algos. Atsakovas sprendimo dėl išlaikymo priteisimo nevykdė. Nepilnametis vaikas specialiųjų poreikių neturi, šiuo metu jam kiek padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Sūnus lanko baseiną, kuris kainuoja 51 Eur, ir anglų kalbos pamokas, kurios kainuoja 10 Eur per savaitę. Ieškovė teigia, kad dirba papildomai, norėdama patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius. Nepilnametis vaikas matė tėvo nuotraukas http://www.facebook.com. Tėvas atostogavo Kuboje. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu papildė, kad ieškovė rūbus nepilnamečiam vaikui perka padėvėtų rūbų parduotuvėje. Atsakovas nepateikė teismui jo turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų, nepateikė dokumentų apie jo gaunamas pajamas, išlaikytinius. Skyrius mano, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma yra pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis D. P., gim. 2001-06-17, yra ieškovės N. P. ir atsakovo L. P. Laukio sūnus (b.l. 7-10). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-08-12 sprendimu buvo nutraukta ieškovės N. P. ir atsakovo L. P. Laukio santuoka, nepilnamečio D. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o iš skyrium gyvenančio tėvo priteistas išlaikymas sūnui po 36,20 Eur (125 Lt) iki jo pilnametystės (b.l. 11-12).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Remiantis antstolio V. K. 2015-10-21 pažyma nuo 2002-01-16 iki 2010-09-20 nepilnametis vaikas iš atsakovo gavo 0 Lt išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimo suma už nurodytą periodą susidarė 3 807,30 Eur (b.l. 13-14). Remiantis Vaikų išlaikymo fondo 2015-10-20 pažyma, ieškovei buvo mokamos 36,20 Eur išmokos nepilnamečiam vaikui išlaikyti (b.l. 15-16).

Į bylą pateikta VŠĮ Antakalnio poliklinikos pažyma, jog ieškovė N. P. dirba kinezioterapeuto pareigose ir gauna vidutiniškai apie 800 Eur darbo užmokestį (b.l. 17, 68-71). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 18, 65-66). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – keleivinis automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19, 63).

VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo L. P. Laukio vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – keleivinis automobilis Mercedes Benz 190, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai yra draudžiama dalyvauti viešajame eisme (b.l. 62). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (b.l. 64). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas niekur nedirba (b.l. 67).

Išanalizavus byloje pateiktus ir teismo iniciatyva surinktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra prastesnė nei ieškovės, kadangi jis neturi nekilnojamojo turto ir niekur nedirba. Tačiau tai negali būti priežastimi apskritai nepadidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys (CK 3.201 str.). Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovui būtų apribotas darbingumo lygis. Be to, atsakovas nevykdė įstatymo numatytos pareigos pateikti į bylą visus įrodymus, susijusius su jo sveikatos būkle, gaunamomis pajamomis, turtine padėtimni. Nesant duomenų apie atsakovui apribotą darbingumą, manytina, kad atsakovas yra pajėgus tekti ieškovės prašomą išlaikymą.

Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, situacija iš esmės pasikeitė – šalių sūnui šiuo metu yra 15 metų. Nepilnametis vaikas mokosi (duomenys neskelbtini). Lanko baseiną Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, papildomai mokosi anglų kalbos (b.l. 30). Po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka praėjo beveik penkiolika metų. Pasikeitė ne tik Lietuvos ekonominė ir finansinė padėtis, tačiau padidėjo ir nepilnamečio vaiko poreikiai, nors nepilnametis vaikas ir neturi specialiųjų poreikių. Todėl, teismas laiko, kad ieškovės prašomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-01-01 yra 350 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. P., gim. 2001-06-17, naudai priteistinas po 150 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2015-11-09, iki jo pilnametystės (CK 3.201 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovo priteisiamas 41 Eur (150 EUR – 36,20 Eur = 113,80 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patyrė 150 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys tenkintas pilna apimtimi, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-08-12 sprendimu iš L. P. Laukio, a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. P., gim. 2001-06-17, dydį ir priteisti iš L. P. Laukio, a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikio D. P., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2015-11-09, iki D. P., gim. 2001-06-17, pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės motinai N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš L. P. Laukio, a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš L. P. Laukio, a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.