- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-01-08
- Bylos Nr.
- 1-33-672/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Kaltinamasis
- T. R.
- Kategorijos
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio dalį bei 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. R. 2012 m. lapkričio 6 d., apie 17 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), nematant nukentėjusiajam S. D. apkeitė savo AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninės bankininkystės identifikavimo kodų kortelę į S. D., užsirašė S. D. slaptažodį, ID numerį ir taip neteisėtai įgijo svetimus – S. D. priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
Be to, T. R. 2012 m. lapkričio 6 d., 20.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus S. D. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu, apgaudamas finansinę sistemą, pateikęs paraišką internetu UAB (duomenys neskelbtini) paskolai gauti, prisijungė prie banko AB (duomenys neskelbtini) S. D. internetinės bankininkystės ir atliko paskolos sutarties elektroninio pasirašymo funkciją, pateikė save kaip S. D., nurodydamas jo asmens tapatybės duomenis, ir taip S. D. vardu paėmė 1500 Lt paskolą, t. y. inicijavo finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 1500 Lt.
Be to, T. R. 2012 m. lapkričio 7 d., 13.07 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus S. D. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu, apgaudamas finansinę sistemą, iš kompiuterinės sistemos IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie banko (duomenys neskelbtini) S. D. internetinės bankininkystės, pateikė save kaip S. D., nurodydamas jo asmens tapatybės duomenis ir pateikė internetu paraišką UAB (duomenys neskelbtini) 750 Lt paskolai gauti, taip pasikėsino S. D. vardu paimti 750 Lt paskolą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įmonė UAB (duomenys neskelbtini) paraiškos netenkino, t. y. neteisėtai atliko finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 750 Lt.
Be to, T. R. 2012 m. lapkričio 7 d., 13.57 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus S. D. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu, apgaudamas finansinę sistemą, iš kompiuterinės sistemos IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie banko AB (duomenys neskelbtini) S. D. internetinės bankininkystės, pateikė save kaip S. D., nurodydamas jo asmens tapatybės duomenis ir pateikė internetu paraišką UAB (duomenys neskelbtini) 500 Lt paskolai gauti, taip pasikėsino S. D. vardu paimti 500 Lt paskolą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įmonė UAB (duomenys neskelbtini) paraiškos netenkino, t. y. neteisėtai atliko finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 500 Lt.
Be to, T. R. 2012 m. lapkričio 7 d., 14.17 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus S. D. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu, apgaudamas finansinę sistemą, iš kompiuterinės sistemos IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie banko AB (duomenys neskelbtini) S. D. internetinės bankininkystės, pateikė save kaip S. D., nurodydamas jo asmens tapatybės duomenis ir pateikė internetu paraišką UAB (duomenys neskelbtini) 500 Lt paskolai gauti, taip pasikėsino S. D. vardu paimti 500 Lt paskolą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įmonė UAB (duomenys neskelbtini) paraiškos netenkino, t. y. neteisėtai atliko finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą - UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 500 Lt.
Apklaustas kaip įtariamasis T. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. lapkričio 6 d., apie 16 val., pas jį atėjo M. M. ir dar vienas vyriškis, kaip vėliau sužinojo tai buvo S. D.. S. D. paprašė jo vardu paimti 1000 Lt paskolą iš greito vartojimo kreditus teikiančios įmonės. Iš buto išsinešė į laiptinę savo nešiojamą kompiuterį. S. D. davė visus savo AB (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, t. y. slaptažodį, ID numerį ir kortelę su identifikavimo kodais. Jis internete surado kredito įmonės tinklalapį „SMS credit.lt“, suvedė S. D. duomenis. Kredito įmonei reikėjo pervesti 1 Lt, buvo reikalingi pinigai sąskaitoje. Jis S. D. pasakė, kad negalima paimti paskolos, nes jo sąskaitoje nėra pinigų ir pasiūlė jam, kad gali surasti žmogų, kas pervestų į jo sąskaitą 1 Lt. Jis paskambino pažįstamai V. G. ir paprašė, kad ji į S. D. sąskaitą pervestų 1 Lt. V. G. į nurodytą sąskaitą pervedė 1 Lt. ir jis S. D. vardu paėmė 1000 Lt paskolą. Jis S. D. pasakė, kad pinigai pervesti į sąskaitą ir jis gali juos nusiimti. Tuo metu ir kilo mintis, kad reikia sukeisti savo elektroninės bankininkystės kortelę su S. D. ir paimti dar vieną paskolą S. D. vardu šiam nežinant. S. D. jam pasirodė kaip asocialus žmogus, todėl galvojo, kad nieko nesupras. Jis pats yra bedarbis, pinigų neturi, o norėjo nusipirkti naujų rūbų, todėl taip ir sugalvojo pasinaudoti S. D. elektronine bankininkyste. Atiduodamas S. D. elektroninės bankininkystės dokumentus, įdavė ne jo, o savo kortelę su identifikavimo numeriais. S. D. nieko nesuprato ir su M. M. išėjo. Po 30 minučių grįžo M. M. ir pasakė, kad iš S. D. gavo 200 Lt ir klausė, kiek duoti jam. Atsakė, kad užteks 20 Lt. Negali paaiškinti, kodėl tuomet paprašė tokios mažos sumos. Gal galvojo, kad turi S. D. elektroninės bankininkystės duomenis, tai pasiims paskolą didesnę ir turės pinigų. Apie 20.30 val., būdamas namuose vienas, prisijungė prie S. D. elektroninės bankininkystės ir jo vardu suvedęs visus duomenis iš UAB (duomenys neskelbtini) paėmė 1500 Lt paskolą. Kadangi jo paties bankomato kortelė buvo užblokuota, pinigų persivesti į savo sąskaitą negalėjo, todėl sugalvojo pinigus pervesti į R. G. sąskaitą. R. G. pas jį išgertuvių metu buvo palikęs savo elektroninės bankininkystės duomenis. Kadangi R. G. yra jo draugas, žinojo, kad nesupyks, todėl pinigus pervedė į jo sąskaitą. Po to nuėjo pas R. G. ir pasakė, kad į jo sąskaitą yra persivedęs pinigų ir reikia juos nusiimti, paprašė, kad šis duotų savo bankomato kortelę pinigams paimti. R. G. davė savo bankomato kortelę ir jis nusiėmė iš sąskaitos 1500 Lt. Kitą dieną sugalvojo S. D. vardu paimti paskolas iš kitų kredito įmonių. Trims įmonėms, kurių pavadinimų neatsimena, pateikė paraiškas 500 Lt ir 750 Lt kreditui paimti, tačiau paraiškos buvo atmestos. Pirmą paraišką internetu išsiuntė 2012 m. lapkričio 7 d., apie 13 val. Sulaukęs atsakymo, jog paskolos paraiška atmesta, praėjus gal valandai išsiuntė antrą paraišką kitai kredito įmonei. Po to, sulaukęs atsakymo iš kredito įmonės, jog paskolos paraiška netenkinta, išsiuntė trečiai kredito įmonei, iš kurios taip pat gavo neigiamą atsakymą. S. D. kortelę kažkur išmetė ir jos nebeturi. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi (79-81, 94-95 b. l.).
Papildomos apklausos metu T. R. paaiškino, kad 2012 m. gruodžio mėnesį savo nešiojamą kompiuterį „Dell“ pardavė nepažįstamai moteriškei už 300 Lt. Kompiuteris buvo pirktas nenaujas, jis jį buvo apipylęs alumi, todėl pardavė. Namuose neturi jokios internetinės linijos, internetu gali naudotis visame name, kur gyvena, tiek bute, tiek laiptinėje nemokamai. Paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 6 d. ryte prie laiptinės susitiko M. M.. Su juo galvojo, kaip užsidirbti pinigų. Tuomet jiems kilo mintis, kad reikia surasti žmogų, kuris norėtų savo vardu paimti paskolą internetu ir nemokėtų to padaryti ir jiems kaip už paslaugą kažkiek sumokėtų (90 b. l.).
Nukentėjusysis S. D. parodė, kad 2012 m. lapkričio 6 d. pas jį į namus atėjo draugas A. D. ir paprašė pasiimti savo banko duomenis ir nueiti su juo iki (duomenys neskelbtini). Sakė, kad jo sąskaita yra užblokuota, o jam kažkas turi pervesti pinigus už atliktus darbus. A. D. sakė, kad reikės palaukti, nes žmogus išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir yra pakeliui į (duomenys neskelbtini). Būnant prie (duomenys neskelbtini), A. D. paskambino vyras, kurio pravardė (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad eitų prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančios aikštelės, kur netrukus jis atvažiuos. Jis su A. D. aikštelėje susitiko (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo dar vienas jaunuolis. (duomenys neskelbtini) paprašė jo parodyti banko kortelę, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ta kortelė netinka ir reikia nueiti į banką ir pasiimti internetinės bankininkystės kortelę. Tada jis nuėjo į AB (duomenys neskelbtini) ir savo vardu sudarė sutartį dėl internetinės bankininkystės. Susitvarkęs visus reikalingus dokumentus grįžo į aikštelę ir su (duomenys neskelbtini) ir jo draugu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo. Pirmoje laiptinėje penktame aukšte ant laiptų sėdėjo labai stambaus kūno sudėjimo jaunuolis, ant kelių laikė nešiojamą kompiuterį. Prieš tai jis su (duomenys neskelbtini) ir jo draugu buvo susitaręs, kad jo vardu jie paims vieną greitąjį 1000 Lt kreditą, o jiems jis už paslaugą duos 200 Lt. Vaikinui padavė savo internetinės bankininkystės duomenis, jis viską sutvarkė, t. y. jo leidimu jo vardu paėmė 1000 Lt kreditą, kurį kredito bendrovė pervedė į jo banko sąskaitą, iš kurios jis, pasinaudodamas savo bankine kortele iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), nusiėmė pinigus. Po to jaunuolis grąžino jam visus internetinės bankininkystės duomenis ir pasakė, kad visus duomenis ištrynė iš savo kompiuterio ir niekas jais nepasinaudos. Jis nieko neįtarė, nusiėmęs pinigus, grįžo namo. 2012 m. lapkričio 13 d. banke išsiėmęs savo banko sąskaitos išrašą pamatė, kad jo vardu yra paimta dar viena 1500 Lt paskola iš bendrovės UAB (duomenys neskelbtini). Tada suprato, kad yra apgautas ir kad niekas kitas, o tik tas jaunuolis, kuriam trumpam buvo davęs savo internetinės bankininkystės duomenis, galėjo duomenimis pasinaudoti. Tyrimo metu sužinojo, kad jaunuolis, kuriam buvo įdavęs savo internetinės bankininkystės duomenis, yra T. R., o jaunuolis, pravardė (duomenys neskelbtini), yra M. M.. Jis iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino draugui A. D., kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o kartu su M. M. buvęs draugas yra R. G. (13-15 b. l.).
Liudytojas A. D. parodė, kad 2012 m. lapkričio 6 d. apie 15 val., paskambino pažįstamas (duomenys neskelbtini), paklausė „ar nenori pinigų?“. Jis paklausė, apie kokius pinigus šis kalba. Pasakė, kad atvažiuos į (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) ir susitars. Jis M. M. pasakė, kad yra paėmęs paskolą ir į jo sąskaitą pinigų pervesti negalima. Kadangi jis visiškai nesinaudoja banko paslaugomis, todėl nesuprato, ką (duomenys neskelbtini) jam siūlė. Nuėjo pas kaimyną S. D. ir paklausė, ar šis nenori užsidirbti pinigų. Jis nuėjo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), kur atvažiavo (duomenys neskelbtini) ir dar vienas jaunuolis, kuris paprašė parodyti bankomato kortelę. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad reikalinga elektroninės bankininkystės kortelė. Tada jis nuėjo į banką išsiimti elektroninės bankininkystės kortelės. Išėjus iš banko, (duomenys neskelbtini) ir jaunuolis pasakė, kad dabar reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini). Ten S. D. nuėjo iki bankomato ir nusiėmė 1000 Lt. Vaikinai iš jo pareikalavo už paslaugą 200 Lt ir 40 Lt vaikinui, kuris suvedė duomenis. Jis davė prašytus pinigus. Kaip suprato, jis vieną paskolą jaunuoliams savo vardu leido sudaryti. Po keleto dienų S. D. atėjo į svečius ir pasakė, kad banke sužinojo, kad jo vardu yra paimta dar viena 1500 Lt paskola. Paskolos S. D. neėmė ir vaikinams neleido imti, iš jo mobilaus ryšio telefono paskambino (duomenys neskelbtini) ir paklausė, ką jie pridirbo. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad nieko nežino, o vėliau telefonu nebeatsiliepė (46-47 b. l.).
Liudytojas R. G. parodė, kad 2012 m. lapkričio 6 d. ryte susitiko M. M., kuris pasiūlė važiuoti iki (duomenys neskelbtini) pas bendradarbį. (duomenys neskelbtini) M. M. automobilių stovėjimo aikštelėje susitiko su dviem vyriškiais, o juos atvežęs D. išvažiavo savo reikalais. M. M. vienam iš vyriškių liepė nueiti į banką ir išsiimti elektroninės bankininkystės duomenis. Jis tik vaikščiojo kartu, neklausė, ką jie kalba. Banke vyriškis išsiėmė internetinius duomenis ir jie grįžo į (duomenys neskelbtini), nuėjo pas T. R.. (duomenys neskelbtini) paprašė T. R. išsinešti kompiuterį ir paprašė paimti to žmogaus vardu paskolą. Vyriškis buvo kartu su jais, suprato, kad jau buvo su (duomenys neskelbtini) susitaręs dėl paskolos paėmimo. T. R. išsinešė kompiuterį į laiptinę, sudarė to žmogaus vardu paskolą, pasakė, kad pinigai jau pervesti ir galima juos nusiimti. Jis, (duomenys neskelbtini) ir vyriškis nuėjo iki bankomato, vyriškis nusiėmė pinigus, (duomenys neskelbtini) vyriškio už paslaugą paprašė 200 Lt. Vyriškis autobusų stotelėje pasiliko laukti autobuso, o jie grįžo į kiemą. (duomenys neskelbtini) minėjo, kad gavo pinigus už darbą, t. y., kad surado žmogų, kuris padėjo paimti paskolą. Jis pats pinigų negavo, (duomenys neskelbtini) pavaišino jį alumi (51-52 b. l.).
Liudytojas M. M. parodė, kad 2012 m. lapkričio 6 d. ryte kieme susitiko T. R.. T. R. turėjo nešiojamą kompiuterį, jis pasiūlė, kad reikia surasti žmonių, kurie nori savo vardu paimti paskolą iš greito vartojimo kreditų ir nemoka to padaryti bei už paslaugą jie iš žmonių paimtų pinigų. Jis prisiminė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena pažįstamas, buvęs bendradarbis pravarde (duomenys neskelbtini), kuriam ir paskambino. Nežino (duomenys neskelbtini) nei vardo, nei pavardės. Kalbėjo telefonu, (duomenys neskelbtini) pasiteiravo, kokiu būdu pinigus gali gauti. Paaiškino, kad paimtų paskolą, ir kad jis jau yra paėmęs paskolą ir nesumokėjęs bankui, todėl jo sąskaitoje yra minusas. Po to paprašė surasti žmogų, galintį paimti paskolą. Surado pažįstamą, kuris sutiko jį ir G. nuvežti iki (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) ir jo draugu susitiko (duomenys neskelbtini) miesto centre prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro. Vyriškis elektroninės bankininkystės paslaugų neturėjo, todėl jie visi nuėjo iki (duomenys neskelbtini) ir vyriškis išsiėmė elektroninės bankininkystės paslaugą. (duomenys neskelbtini) pasiliko (duomenys neskelbtini), o jie (duomenys neskelbtini) nuėjo prie T. R. buto, jis išsinešė į laiptinę kompiuterį. Žmogaus paprašė elektroninės bankininkystės duomenų ir paklausė, kokio dydžio paskolą nori paimti. Vyriškis nustebo ir paklausė „ar čia paskolą mes imsime“. Tuomet suprato, kad (duomenys neskelbtini) tam žmogui buvo ne taip paaiškinęs, kad vyriškis nežinojo, kad jo vardu ims paskolą. Vyriškis paklausė T. R., kiek per mėnesį reikės mokėti ir sutiko paimti 1000 Lt paskolą. T. R. internetu pradėjo pildyti paraišką paskolai gauti, tačiau vyriškio sąskaitoje nebuvo pinigų. T. R. susiskambino su pažįstama G., ji į sąskaitą pervedė keletą litų. Po 20 minučių T. R. pasakė, kad pinigai sąskaitoje yra. Jis, R. G. ir vyriškis nuėjo iki bankomato ir vyriškis nusiėmė visus pinigus, jiems davė 200 Lt. T. R. pasakė, kad už paslaugą prašo 20 Lt. Pinigus išleido savo reikmėms. Kitą dieną telefonu paskambino (duomenys neskelbtini), klausė, ką jie pridirbo, pasakė, kad jo vardu paimtas dar 1500 Lt kreditas. Tada jis skambino T. R. ir R. G., tačiau jie ragelio nekėlė, jų ieškojo dvi dienas. Vėliau T. R. pasakė, kad jis apkeitė elektroninės bankininkystės korteles ir to žmogaus vardu paėmė dar vieną paskolą. Jis T. R. pasakė, kad šis skambintų vyriškiui ir tartųsi, jog nerašytų pareiškimo policijai, kad viską sutvarkytų. T. R. prižadėjo viską sutvarkyti, tačiau nieko nepadarė. Jis nenorėjo vyriškio apgauti, jei būtų žinojęs, kad T. R. buvo taip sugalvojęs, nebūtų vežęs to žmogaus į (duomenys neskelbtini) (48-49 b. l.).
2012 m. lapkričio 1 d. - 2012 m. lapkričio 13 d. S. D. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB banke (duomenys neskelbtini) išraše nurodoma, kad 2012 m. lapkričio 6 d. į minėtą sąskaitą 1 Lt pervedė V. G., UAB (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt (kredito sutartis Nr. 7790510 01) bei 1500 Lt (kredito sutarties Nr. 9913070001). Iš minėtos sąskaitos taip pat 2012 m. lapkričio 6 d. pervesta 1498 Lt suma gavėjui R. G., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. lapkričio 7 d. pervesta po 0,01 Lt įmonėms UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) (17 b. l.).
UAB (duomenys neskelbtini) informavo, jog 2012 m. lapkričio 7 d. 13.07 val. internetu iš kompiuterinės sistemos IP adreso (duomenys neskelbtini) buvo gautas prašymas suteikti S. D. vardu 750 Lt paskolą. Kreditas suteiktas nebuvo, nes S. D. yra nedirbantis asmuo. Turtinės žalos įmonė nepatyrė (39 b. l.).
UAB (duomenys neskelbtini) informavo, kad 2012 m. lapkričio 7 d., 13.57 val., iš kompiuterinės sistemos IP adreso (duomenys neskelbtini) pateikta paraiška S. D. vardu 500 Lt paskolai gauti. Paskola suteikta nebuvo, turtinės žalos įmonė nepatyrė (41 b. l.).
UAB (duomenys neskelbtini) informavo, jog 2012 m. lapkričio 7 d., 14.17 val., iš kompiuterinės sistemos IP adreso (duomenys neskelbtini) S. D. vardu pateikta paraiška 500 Lt paskolai gauti. Paskola suteikta nebuvo, turtinės žalos įmonė nepatyrė (43-45 b. l.)
UAB (duomenys neskelbtini) informavo, jog 2012 m. gruodžio 6 d. su T. R. buvo pasirašytas paprastasis vekselis Nr. 9913070001, baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškia (19-23 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyta kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių rūšių nusikalstamas veikas: 1) gaminimą, įgijimą, laikymą ar realizavimą netikro ar suklastoto mokėjimo instrumento arba jo panaudojimą finansinei operacijai inicijuoti; 2) gaminimą, įgijimą, laikymą ar realizavimą įrangos, kompiuterinės programos ar kitokios priemonės, tiesiogiai skirtos ar pritaikytos netikriems mokėjimo instrumentams ar jų dalims gaminti ar tikriems mokėjimo instrumentams klastoti; 3) pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą, laikymą, realizavimą ar panaudojimą svetimo mokėjimo instrumento finansinei operacijai inicijuoti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra mokėjimo instrumentų naudojimo tvarka. Šio nusikaltimo dalykas yra netikri ar suklastoti mokėjimo instrumentai, tikri arba žinomai netikri mokėjimo instrumento identifikavimo duomenys. Baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia tik neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, kuris baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Svetimo mokėjimo instrumento panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti - tai mokėjimo instrumento pateikimas institucijai (darbuotojui), turinčiai teisę atlikti finansines operacijas (pvz., bankui, parduotuvėje kasininkui, banko mokėjimo kortelės įdėjimas į bankomatą ir kt.).
Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Kaltinamojo parodymus dėl nusikalstamų veikų. Kaltinamasis pripažino nustatytas aplinkybes, neneigė kaltės. Paaiškino, kad be S. D. leidimo ir jo žinios pasiėmė jam priklausančią internetinės bankininkystės kortelę su kodais, užsirašė ID kodą ir prisijungimo slaptažodį. Po to S. D. vardu paėmė paskolą 1500 Lt paskolą iš UAB (duomenys neskelbtini), bei pateikė tris paraiškas įmonėms UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) atitinkamai 750 Lt, 500 Lt ir 500 lt paskoloms gauti, tačiau paraiškos buvo atmestos ir paskolos nesuteiktos, t. y. nusikalstamų veikų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo parodymai, liudytojų A. D., M. M., R. G. parodymai, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) suteikta informacija, S. D. ir R. G. banko sąskaitų išrašai, kiti rašytiniai įrodymai. Surinktų ir ištirtų įrodymų visetas rodo, kad kaltinimai T. R. pareikšti pagrįstai. Jo kaltė įrodyta, veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio dalį bei 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį, kvalifikuotos teisingai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Kaltinamojo T. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl savo poelgių gailisi.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis neteistas (54 b. l.), administracine tvarka baustas (61-68 b. l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro registre nėra (70 b. l.), nevedęs (71 b. l.), nedirbantis (74 b. l.), registruojasi darbo biržoje (75 b. l.).
Kaltinamasis sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo skirti mažesnę baudą (96 b. l.). Atsižvelgus į visumą aplinkybių ir konkrečiai padarytų nusikaltimų sunkumą, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis įsipareigojo atlyginti padarytą žalą (19 b. l.), darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo išvadai, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso naudojamas rodiklis pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra tapatus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 yra 130 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pripažinti T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje - 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje - 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje - 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:
už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėtai įgytos svetimos mokėjimo kortelės) 5 MGL - 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda;
už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaule įgyto svetimo turto, atliekant finansinę operaciją 2012-11-06 20.18 val.) 5 MGL - 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda;
už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėtai įgytos mokėjimo kortelės panaudojimo 2012-11-06 20.18 val.) 6 MGL, 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) bauda;
už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dėl pasikėsinimo 2012-11-07 13.07 val. apgaule įgyti svetimą turtą) 5 MGL - 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda;
už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėtai įgytos mokėjimo kortelės panaudojimo 2012-11-07 13.07 val.) 5 MGL, t. y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda;
už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dėl pasikėsinimo 2012-11-07 13.57 val. apgaule įgyti svetimą turtą) 5 MGL - 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda;
už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėtai įgytos mokėjimo kortelės panaudojimo 2012-11-07 13.57 val.) 5 MGL, t. y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda;
už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dėl pasikėsinimo 2012-11-07 14.17 val. apgaule įgyti svetimą turtą) 5 MGL - 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda; ;
už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėtai įgytos mokėjimo kortelės panaudojimo 2012-11-07 14.17 val.) 5 MGL, t. y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.
Bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (trijuose epizoduose), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę 5 MGL - 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, visas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti T. R. galutinę subendrintą bausmę 20 MGL - 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) baudą.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti 2012 m. lapkričio 28 d. T. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Nuteistasis per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti duomenis teismui apie sumokėjimą.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas paskirtą baudą gali pakeisti areštu.