Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-08 · Byla Nr. N-438-132-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-08
Bylos Nr.
N-438-132-11
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00481-2009-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Advokatai
Gediminas Saudargas
Kategorijos
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N438-132/2011Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00481-2009-1Procesinio sprendimo kategorija 47.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. D. atstovo advokato Gedimino Saudargo apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimo E. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. D. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis, dirbdamas AB „Rokiškio sūris“ paruošų direktoriumi ir pagal AB „Rokiškio sūris“ direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymą būdamas atsakingu už savalaikį atsiskaitymą su žaliavinio pieno tiekėjais, neužtikrino, kad per 30 dienų nuo reguliariai parduodamo pieno įskaitinio tiekimo laikotarpio pabaigos būtų atsiskaityta su žaliavinio pieno tiekėjais J. Č., A. L. M., R. L., T. K. (T. K.), D. B., V. M., V. V., D. G., V. Š., E. P., I. B., V. Ž., S. R., ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko 2009 birželio 30 dienai susidarė 218 827,28 Lt įsiskolinimas. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio mėn. 6 d. nutarimo Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1329 redakcija; Žin., 2004, Nr. 158-5771; toliau – ir Nutarimas) 1.1., 2.5 punktų reikalavimai, įpareigojantys žemės ūkio produkcijos pirkėją laikytis žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyse numatytų terminų ir atsiskaityti su žemės ūkio produkcijos pardavėjais per terminą, kuris negali būti ilgesnis už supirktą pieną kaip 30 dienų nuo reguliariai parduodamo pieno tiekimo laikotarpio (savaitės, vieno ar dviejų dešimtadienių, pirmosios ir antrosios mėnesio pusės ar mėnesio) pabaigos. Šiais savo veiksmais pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172¹⁹ straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pareiškėją pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁹ straipsnio 3 dalyje, ir skyrė jam 5000 Lt baudą. Teismas nurodė, jog, nors pareiškėjas savo kaltės dėl nurodyto pažeidimo padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga. Teismas nurodė, jog iš bylos medžiagoje esančių D. G., V. V., V. M., T. K., D. B., R. L., V. Ž., V. Š., E. P., S. R., I. B. bei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. liepos 27 d. rašytų pareiškimų AB „Rokiškio sūris“ matyti, kad minėti asmenys patvirtino, jog pagal žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. birželio 12 d. pranešimą „Dėl parduoto pieno kainos“ ir pagal to paties kooperatyvo 2009 m. birželio 30 d. pranešimą „Dėl pieno pardavimo“ tipinės pieno pirkimo pardavimo sutartys su AB „Rokiškio sūris“ buvo nutrauktos tinkamai. Minėti asmenys tuose pačiuose pareiškimuose analogiškai prašė ne vėliau kaip kitą dieną nuo šio pranešimo gavimo dienos pervesti jiems priklausantį atlyginimą už AB „Rokiškio sūris“ parduotą pieną. Iš E. D. rašytinio paaiškinimo teismas nustatė, kad minėti pieno tiekėjų pareiškimai AB „Rokiškio sūris“ buvo gauti 2009 m. liepos 29 d. Teismas pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažino ir šios aplinkybės niekas neginčijo, kad, nesant žaliavinio pieno tiekimo sutrikimams ir pieno tiekėjams pieną tiekiant įprasta tvarka, pieno gamintojams už produkciją, pateiktą 2009 m. birželio mėnesį, turėjo būti atsiskaityta per 30 dienų nuo reguliariai parduodamo pieno įskaitinio tiekimo laikotarpio, t. y. iki 2009 m. liepos 30 d., ir tokią galimybę AB „Rokiškio sūris“ turėjo. Pareiškėjas taip pat patvirtino ir pagrindiniu argumentu, patvirtinančiu neatsiskaitymo su pieno pardavėjais 218 827,28 Lt sumai už 2009 m. birželio mėnesį parduotą pieną pagrįstumą, laikė tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.130 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo atliktas analogiškos sumos, paskaičiuotos kaip bauda už neteisėtą sutarties nutraukimą, įskaitymas. Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktu, draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme. Teismas nurodė, jog iš šios teisės normos esmės seka, kad viena šalis ginčija kitos šalies reikalavimą, jei jis šalies manymu nėra pagrįstas, aiškus ir pan. Iš bylos medžiagoje esančių pieno tiekėjų pareiškimų teismas nustatė, jog ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujantis protokole nurodytus pieno tiekėjus, 2009 m. birželio 12 d. pranešimu „Dėl parduoto pieno kainos“ ir 2009 m. birželio 30 d. pranešimu „Dėl pieno pardavimo“ kreipėsi į AB „Rokiškio sūris“. Pareiškėjas neigė, kad tokie pranešimai AB „Rokiškio sūris“ buvo gauti. Iš to seka, kad tarp pieno tiekėjų ir AB „Rokiškio sūris“ buvo kilęs ginčas dėl tiekiamo pieno. Tai, kad vyko ginčas su pieno tiekėjais matyti ir iš to, jog AB „Rokiškio sūris“ paruošų direktorius pareiškėjas, 2009 m. liepos 13 d. surašęs pretenzijas pieno pardavėjams ir jose nurodęs, kad jiems yra apskaičiuotos baudos dėl sutarčių nutraukimo ir jos bus išskaičiuotos iš birželio mėnesį priskaitytos sumos už parduotą pieną, 2009 m. liepos 29 d. gavo pieno tiekėjų pareiškimus, kuriuose buvo išdėstytas nesutikimas su paskaičiuotomis baudomis ir nurodytas reikalavimas pervesti jiems priklausantį atlygį už parduotą pieną. AB „Rokiškio sūris“ paruošų direktorius pareiškėjas, netenkindamas pieno tiekėjų reikalavimo pervesti nemažas pinigų sumas už parduotą pieną, privalėjo suprasti, kad ginčas teismine tvarka su pieno tiekėjais yra neišvengiamas. Teismas nurodė, jog suprantama, kad šalys kilusį ginčą iš pradžių bandė išspręsti abipusių derybų būdu (vyko susirašinėjimas) ir tik vėliau kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Teismas padarė išvadą, jog, esant ginčijamam reikalavimui, pareiškėjas negalėjo daryti ginčytino reikalavimo įskaitymo, o, vadovaudamasis Nutarimo 1.1., 2.5 punktais, privalėjo užtikrinti, kad būtų atsiskaityta su pieno pardavėjais ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reguliariai parduodamo pieno tiekimo laikotarpio pabaigos, t.y. iki 2009 m. liepos 30 d., ir, tik tai įvykdžius, spręsti kilusį ginčą dėl sutarties sąlygų pažeidimo ir baudos. Teismas padarė išvadą, kad, kadangi pareiškėjas pažeidė Nutarimo reikalavimus, t.y. pažeidė nustatytą atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarką, todėl jam taikytina administracinė atsakomybė pagal ATPK 179¹⁹ straipsnio 3 dalį. Teismas nurodė, jog pareiškėjas pateikė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. liepos 1 d. akto kopiją, kurio teksto apačioje neaišku kokio asmens yra padarytas įrašas su pažadu sumokėti netesybas 62 208 Lt sumoje (atkreiptinas dėmesys, kad šis įrašas nepatvirtintas parašu), tačiau šis dokumentas visiškai prieštarauja vėlesniam ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. liepos 27 d. pareiškimui, kuriuo prašoma AB „Rokiškio sūris“ pervesti beveik tokio paties dydžio priklausantį atlyginimą už parduotą pieną. Atsižvelgęs į tokį prieštaravimą, teismas šiuo pareiškėjo pateiktu dokumentu nesirėmė.

II.

E. D. atstovas advokatas Gediminas Saudargas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimą ir bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos medžiagoje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas pažeidė Nutarimo 2.5 punktą, nes mano, jog visos pieno pardavėjams priklausiančios mokėti sumos už supirktą pieną buvo sumokėtos, laikantis Nutarimo ir tarp šalių pasirašytų sutarčių sąlygų. Pažymi, kad, norint nutraukti tipinę pieno pirkimo – pardavimo sutartį, būtina įspėti šalį prieš tris mėnesius (31 p.) arba prieš 15 dienų raštu įspėti apie siūlomus pieno kainų pakeitimus (32 p.), tačiau tokių pranešimų AB „Rokiškio sūris“ iš pardavėjų nėra gavusi, todėl, vadovaujantis tipinės pieno pirkimo – pardavimo sutarties 24 punktu, iš pardavėjams už jau pateiktą pieną mokėtinų sumų išskaičiuotinos sutartinės netesybos. Pažymi, kad, kadangi AB „Rokiškio sūris“ nebuvo tinkamai įspėta apie galimą pieno pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimą, pardavėjai, pažeidę sutarčių 32 ir 35 punktų sąlygas, nutraukė šias sutartis, todėl pagal šių sutarčių 24 punktą pardavėjai privalo sumokėti AB „Rokiškio sūris“ 5 proc. neparduoto pieno vertės. Pažymi, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 d.), todėl tam, jog prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, įskaitymo teisinės pasekmės (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, AB „Rokiškio sūris“ 2009 m. liepos 13 d. pretenzijomis informavo pieno pardavėjus, kad bauda bus išskaičiuota iš birželį priskaitytų sumų už parduotą pieną. Pažymi, kad teismo išvada, jog įskaitymas šiuo atveju negalėjo būti taikomas, nes reikalavimai buvo ginčijami teisme (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.), yra nepagrįsta dėl to, kad įskaitymo metu reikalavimai teisme nebuvo ginčijami. Byloje nėra jokių duomenų, kad įskaitymo metu buvo iškelta atitinkama civilinė byla. Pažymi, kad, vadovaujantis vieninga teismų praktika, CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai taikyti visais atvejais būtina, kad ginčas būtų sprendžiamas teisme. Nurodo, kad, nors teismas pažymėjo, jog pieno pardavėjai nesutiko su įskaitymu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne. Mano, kad, CK nuostatom leidžiant, atliktas įskaitymas buvo teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad, net ir konstatavus pažeidimo faktą, pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip tyčiniai, nes jis buvo įsitikinęs, jog atsiskaitymo terminai nebuvo pažeisti ir baudos įskaitymas atitiko galiojančius teisės aktus, todėl teismo išvada, kad pareiškėjo veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172¹⁹ straipsnio 3 dalyje, sudėtį, yra neteisinga.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.), įrodymus vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-926/2010).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas nutarimą, aukščiau nurodytas proceso teisės normas pažeidė, nes nerinko visų bylai reikšmingų įrodymų. Įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bylai reikšmingas aplinkybes ir darydamas išvadas, rėmėsi netiesioginiais įrodymais arba įrodymais, kurių bylos medžiagoje nėra. Teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog iš bylos medžiagos žinoma, kad žemės ūkio kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujantis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pieno tiekėjus, 2009 m. birželio 12 d. pranešimu „Dėl parduoto pieno kainos“ ir 2009 m. birželio 30 d. pranešimu „Dėl pieno pardavimo“ kreipėsi į AB „Rokiškio sūris“ dėl tipinių pieno pirkimo - pardavimo sutarčių, sudarytų tarp pieno tiekėjų ir AB „Rokiškio sūris“, nutraukimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės yra nurodytos tik pieno tiekėjų D. G., V. V., V. M., T. K., D. B., R. L., V. Ž., V. Š., E. P., S. R., I. B. bei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. liepos 27 d. pareiškimuose, adresuotuose AB „Rokiškio sūris“ (b. l. 23-36), tačiau bylos medžiagoje nėra pačių žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. birželio 12 d. ir 2009 m. birželio 30 d. pranešimų, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šis kooperatyvas apskritai turėjo teisę atstovauti ir atstovavo minėtus pieno tiekėjus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas neigia, jog tokie pranešimai UAB „Rokiškio sūris“ apskritai buvo gauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatliko jokių procesinių veiksmų, bandydamas surinkti šiuos įrodymus, taip pat dėl paminėtų aplinkybių išsamaus ištyrimo ir įvertinimo į teismo posėdį nekvietė ir liudytojais neapklausė minėtų pieno tiekėjų. Teismas skundžiamame nutarime, vadovaudamasis CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taip pat padarė išvadą, kad, esant ginčijamam reikalavimui, pareiškėjas negalėjo daryti ginčytino reikalavimo įskaitymo CK 6.130 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, gi bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, ar įskaitymo metu šie reikalavimai buvo ginčijami teisme, ar jie apskritai buvo ginčijami teisme. Teismas taip pat padarė išvadą, jog pareiškėjas, netenkindamas pieno tiekėjų reikalavimų pervesti nemažas pinigų sumas už parduotą pieną, privalėjo suprasti, kad ginčas teismine tvarka su pieno tiekėjais yra neišvengiamas, šalys kilusį ginčą iš pradžių bandė išspręsti abipusių derybų būdu ir tik vėliau kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pieno tiekėjai kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra ir tipinių pieno pirkimo - pardavimo sutarčių, sudarytų tarp minėtų pieno tiekėjų ir AB „Rokiškio sūris“, kurių nutraukimo aplinkybės minimos skundžiamame teismo nutarime, analizuojamos pareiškėjo atstovo apeliaciniame skunde ir nurodomos Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą, remiantis konkrečiais šių sutarčių punktais. Kadangi pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikalingų įrodymų ir nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvios galimybės išnagrinėti bylą iš esmės.

Atsižvelgiant į visus anksčiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi juos visus apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

E. D. atstovo advokato Gedimino Saudargo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasVaida Urmonaitė-MaculevičienėVirgilijus Valančius