- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-2025-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Arvydas Žibas, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijos
- Ieškovas
- I. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo ir Albino Čeplinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijos apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-202-878/2011 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 3-13) prašė pripažinti 2006 m. rugsėjo 5 d. darbo sutarties Nr. 296 nutraukimą neteisėtu, grąžinti ieškovę į ankstesnį darbą - Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijos lietuvių bei anglų kalbos mokytojos pareigas, priteisti jai iš atsakovės Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir 4 800 litų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. iki 2010 m. lapkričio 28 d. dirbo Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijoje lietuvių kalbos bei anglų kalbos mokytoja pagal darbo sutartį Nr. 296. 2009/2010 mokslo metais ieškovė turėjo 13 lietuvių kalbos pamokų ir 2 anglų kalbos pamokas. Iš viso su papildomomis valandomis už vadovavimą klasei, papildomais darbais ieškovės darbo krūvis sudarė 26,85 pedagogines darbo valandas. 2010 m. gegužės 28 d. atsakovės pranešimu „Apie darbo sąlygų pakeitimą“ ieškovė buvo informuota, jog, vadovaujantis Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2711, ir 2009-2011 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1027, ieškovei nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. bus mažinamas darbo krūvis iki 5 val. lietuvių kalbos pamokų per savaitę 7a klasėje ir 3 val. už vadovavimą klasei, todėl proporcingai mažės jos darbo užmokestis. 2010 m. birželio 2 d. Gimnazijos direktorės D. B. įspėjimu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ ieškovei nurodyta, kad jai nesutikus dirbti pasikeitusiomis darbo sąlygomis, vadovaujantis Darbo kodekso 129 str., 130 str., 2010 m. rugsėjo 6 d. bus nutraukta su ja sudaryta darbo sutartis ir jai išmokėta trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 2010 birželio 10 d. pranešimu „Dėl darbo krūvio“ ieškovė informuota, kad 2010/2011 mokslo metais jos darbo krūvis sumažės iki 5 val. per savaitę lietuvių kalbos pamokų ir 3 val. už vadovavimą klasei. Atitinkamai dėl to mažės ir jos darbo užmokestis. Ieškovė buvo prašoma sutikimą dirbti siūlomu krūviu patvirtinti raštu, tačiau ji nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Atsakovė ieškovės darbo apmokėjimo sąlygas pakeitė be jos išankstinio raštiško sutikimo, ieškovė nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iš viso turėjo 9,93 pedagoginių darbo val. per savaitę: 5 val. lietuvių kalbos per savaitę ir 3 val. už vadovavimą klasei. Atsakovė ieškovei mokėjo iki krūvio sumažinimo buvusį atlyginimą. 2010 m. rugsėjo 27 d. pranešimu „Apie darbo sutarties nutraukimą“ ieškovė buvo įspėta, kad jai nesutikus dirbti pasikeitusiomis darbo sąlygomis bei atsisakius pasirašyti tarifinį sąrašą, kuriame nurodytas jos darbo krūvis ir darbo užmokesčio dydis 2010/2011 mokslo metais, nuo 2010 m. lapkričio 27 d. su ja bus nutraukta darbo sutartis. 2010 m. lapkričio 29 d. atsakovo direktorės D. B. įsakymu „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ ieškovė 2010 m. lapkričio 29 d. atleista iš darbo pagal DK 129 str.
Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu (t. 3, b. l. 43-56) nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: pripažinti 2010 m. lapkričio 29 d. darbo sutarties Nr. 296, sudarytos 2006 m. rugsėjo 5 d., nutraukimą bei Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijos direktorės 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 36P dėl I. S. atleidimo iš darbo neteisėtu ir grąžinti I. S. į pirmesnį darbą – Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnaziją, lietuvių kalbos mokytojos pareigas; priteisti iš atsakovės ieškovei 5 036,59 Lt vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2010 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos įskaitytinai; po 84,79 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovei 3 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą, valstybei - 159,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog ieškovė atleista iš darbo, jai nesutikus dirbti darbdavio pakeistomis darbo sąlygomis (DK 120 str. 1 d.), t.y. sumažintu darbo krūviu – iš viso 8 valandų per savaitę, proporcingai sumažėjant ieškovės darbo užmokesčiui. Remiantis 2009 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ĮSAK-2711 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarko aprašo 24 p., mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę, t.y. mokytojams būtinoji darbo sutarties sąlyga, numatyta DK 95 str. 3 d., faktiškai yra garantuojama dirbant per savaitę ne mažiau kaip 18 pedagoginio darbo valandų. Papildomai yra mokama už didesnį pamokų skaičių (darbo krūvį), vadovavimą klasei, taip pat mokyklos vadovas gali nustatyti priedus ir pan. Taigi, norint mokytojui skirti mažesnį darbo valandų skaičių nei minėtasis, reikia keisti sudarytą su darbuotoju darbo sutartį. Teismas darė išvadą, jog mažesnio darbo krūvio nustatymas, o kartu ir tai sąlygojančio darbo užmokesčio sumažėjimas (mažesnis jo mokėjimas) prilygsta darbo sutarties sąlygų pakeitimui. Vadovaujantis DK 120 str. 3 d., keičiant darbuotojos darbo užmokestį, darbdavė turėjo gauti raštišką darbuotojos sutikimą. Nors atsakovė teigė, jog ieškovė išreiškė sutikimą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, raštiško ieškovės sutikimo keisti darbo sutarties sąlygas byloje nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nesutiko su sumažintu darbo krūviu ir tuo pagrindu mažinamu darbo užmokesčiu. Nors ieškovė 2010 m. birželio 4 d. raštu prašė anuliuoti jos ankstesnį nesutikimą su darbo sutarties sąlygų pakeitimu, ji atsisakė pasirašyti 2010 m. rugsėjo 1 d. mokytojų tarifikacijos sąraše, taip išreikšdama nesutikimą su šiame sąraše nurodytu pakeistu jos darbo krūviu ir darbo užmokesčio dydžiu. Ieškovė jau po nesutikimo anuliavimo gimnazijos prašoma, savo sutikimo dėl darbo krūvio pakeitimo raštu nepatvirtino. Gimnazija dėl ieškovės tikrosios valios dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo nežinojo ir nebuvo įsitikinusi, jog ieškovė su pakeitimu sutinka. Ieškovė 2010 m. birželio 14 d. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyrių dėl jos manymu neteisėto darbo krūvio ir darbo užmokesčio sumažinimo (1 t., b.l. 22-24). Tai rodo, kad jau buvo prasidėjęs šalių darbo ginčas dėl vienašališko darbo užmokesčio ieškovei sumažinimo. Kartu ir bylos teisminio proceso metu ieškovė nurodė, kad ji nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t.y. sumažintu darbo krūviu. Šie duomenys yra pagrindas išvadai, kad ieškovė 2010 m. rugsėjo mėnesį faktiškai dirbo darbdavio vienašališkai, be darbuotojo raštiško sutikimo, sumažintu darbo krūviu. Atsakovė, grįsdama ieškovės atleidimą iš darbo, nurodė, jog vykdė darbo organizavimo pakeitimus dėl darbo krūvio mažėjimo, o tam įtakos turėjo klasių komplektų ir mokinių skaičiaus mažėjimas, netinkama ieškovės kvalifikacija, gimnazijos finansinės padėties pasikeitimas. teismas laikė, jog atsakovė neįrodė reikšmingo gimnazijos finansinės padėties pablogėjimo laikotarpiu nuo 2009/2010 iki 2010/2011 mokslo metų, iš esmės galėjusio sąlygoti darbo sutarties sąlygų ieškovei pakeitimą. Atsakovė taip pat nurodė, jog mažinti ieškovės darbo krūvį teko ir dėl mokinių skaičiaus sumažėjimo. Gimnazijos atstovai paaiškino, kad per 2010/2011 mokslo metus mokinių skaičius gimnazijoje sumažėjo dešimčia, tačiau negalėjo nurodyti, kuriose klasėse sumažėjo mokinių, paaiškino, kad tai bendras skaičius per visas gimnazijos 12 klasių ir priešmokyklinę klasę. Kaip nurodė atstovai, gimnazijoje mokslo metų pradžioje buvo iš viso 346 mokiniai, taigi, mokinių skaičius sumažėjo tik 2,11 procento. Toks mokinių skaičiaus sumažėjimas, teismo nuomone, negali būti laikomas esmingai įtakojančiu gimnazijos mokytojų darbo krūvio mažėjimą, juolab, kad atsakovė neįrodė, jog sumažėjo mokinių skaičius būtent tose klasėse, kuriose mokė ieškovė. Teismas pastebėjo, jog atsakovė, remdamasi šia aplinkybe, 2010 m. gegužės mėnesį siekė sumažinti ieškovės darbo krūvį, kai tuo metu rengtame tarifiniame sąraše ji planavo beveik tokį patį mokinių skaičių, kaip ir praėjusiais, t.y. 2009/2010 mokslo metais: 2009 m. rugsėjo 1 d. ir 2010 m. vasario 1 d. tarifikacijos sąrašuose (2 t., b.l. 117, 136) nurodytas mokinių skaičius 347, o 2010 m. rugsėjo 1 d. (2 t., b.l. 148) ir netgi 2010 m. gruodžio 13 d. tarifikacijoje (2 t., b.l. 169) nurodytas mokinių skaičius 345, t.y. skirtumas vos 2 mokiniai. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog darbo krūvį ieškovei sumažino atsižvelgdama į mažėjantį klasių komplektų skaičių. Gimnazijos klasių komplektų skaičius mažėjo nuo 21 iki 20 arba 4,76 %. Teismas laikė, jog klasių komplektų skaičiui sumažėjus vos vienu, t.y. 4,76 procento, negalima laikyti, jog buvo pagrindas esminiam darbo organizavimo pakeitimui. 2009/2010 mokslo metais ieškovei buvo skirta 15 valandų pedagoginio darbo valandų, iš jų 13 lietuvių kalbos pamokų bei 2 anglų kalbos pamokos bei 7 papildomos valandos, iš jų 3 valandos už vadovavimą klasei bei 4 valandos šokių pamokų. Ieškovė šokių pamokų atsisakė 2010 m. sausio 19 d. savo noru (1 t., b.l. 158). Tokiu atveju jai liko 18 pedagoginio darbo valandų, t,.y. vienas pedagogo etatas. Iš teismui pateiktų tarifikacijų sąrašų (2 t., b.l. 116-123, 135-142, 147-155, 169-175) ir pamokų tvarkaraščių (1 t., b.l. 195-196, 2 t., b.l. 4-5, 9-10, 12-13, 15-16) matyti, jog 2010/2011 mokslo metais palyginus su 2009/2010 mokslo metais, lietuvių kalbos pamokų sumažėjo nuo 77 iki 68, o jau atleidus ieškovę iš darbo, papildomai nuo 2010 m. lapkričio 29 d. atsirado dar dvi pamokos, t.y. buvo 70 lietuvių kalbos pamokų. Anglų kalbos pamokų pagal tarifikacijų sąrašus atitinkamai sumažėjo nuo 63 iki 61 pamokos per savaitę. Papildomų pamokų modulių pagal tarifikacijų sąrašų duomenis gimnazija atsisakė tik nuo 2010 m. gruodžio 13 d. Tiek iki ieškovės atleidimo, tiek po jo lietuvių ir anglų kalbų mokytojos dirbo darbo krūviu, gerokai viršijančiu 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę krūvį. Po tariamų gimnazijos darbo organizavimo pakeitimų lietuvių kalbos mokytojos Kuliešienės darbo krūvis 2010/2011 mokslo metų II pusmetį sudarė net 37,98 pedagoginio darbo valandų per savaitę, t.y., viršijo netgi mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo mokyklose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1195 patvirtintos Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos 2 p. nustatytą ne ilgesnę kaip 36 valandų darbo savaitę. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog gimnazijoje 2010/2011 mokslo metais darbo krūvis tik ieškovei buvo sumažintas tiek, jog jos pedagoginio darbo valandos nesiekė 18 pedagoginio darbo per savaitę normos. Iš esmės visiems kitiems šios mokymo įstaigos pedagogams, dėstantiems tuos pačius dalykus, kaip ir ieškovė, t.y. lietuvių ir anglų kalbas, darbo krūvis nebuvo mažinamas arba mažinamas nežymiai, o jų turimas darbo krūvis visą laiką viršijo daugiau nei 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę normą. Šios aplinkybės iš esmės paneigia atsakovės teiginius, jog ieškovės darbo sutarties sąlygas teko pakeisti dėl pamokų skaičiaus sumažėjimo – akivaizdu, jog pamokų skaičius mažėjo nežymiai, o po ieškovės atleidimo iš darbo tais mokslo metais šešiomis pamokomis (per visus 5 lietuvių kalbos mokytojus) sumažintas lietuvių kalbos pamokų skaičius padidėjo dviem pamokomis. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas darė išvadą, kad darbo organizavimo pakeitimai gimnazijoje realiai nebuvo vykdomi ir gimnazijos direktorė visiškai nepagrįstai I. S. siūlė dirbti 8 darbo valandas per savaitę, o šiai atsisakius, be pagrindo, atleido ją iš darbo. Atsakovė kaip vieną pagrindinių ieškovės darbo krūvio mažinimo priežasčių savo pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė ieškovės nepakankamą kvalifikaciją, t.y. neatitikimą Švietimo įstatymo 48 str. 1 d. reikalavimams ir Kvalifikacinių reikalavimų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, aprašo, patvirtinto Švietimo ir mokslo ministro 2005-03-29 įsakymu Nr. ISAK-506, 3 p. nuostatoms, nurodė, jog ieškovė ir po pranešimo apie darbo sąlygų pakeitimą gavimo per septynių mėnesių laikotarpį nieko nepadarė, kad pedagogo kvalifikaciją įgytų ar bent būtų siekusi įgyti. Teismas nustatė, jog ieškovė I. S. 2007 metais įgijo Humanitarinių mokslų lietuvių filologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį (1 t., b.l. 151), o 2009 m. įgijo filologijos magistro kvalifikacinį laipsnį (1 t., b.l. 152). Ieškovė pripažino, kad pedagogo kvalifikacijos ji neturi, paaiškino, kad yra užsiregistravusi į Vilniaus pedagoginio universiteto kvalifikacijos kėlimo įskaitą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų oficialiai ieškovę įspėjusi, jog darbo sutarties sąlygos jai keičiamos dėl netinkamos kvalifikacijos. 2009 m. liepos 15 d. Švietimo įstatymo 2, 48 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-346, įsigaliojusio nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., 4 str. 2 d. numatė, jog mokytojai, šio įstatymo įsigaliojimo metu ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir neturintys pedagogo kvalifikacijos, ją privalo įgyti per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, o 4 d. numatė, kad mokytojai per šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą laikotarpį neįgiję pedagogo kvalifikacijos ir aukštojo išsilavinimo, atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka. Vadinasi, ieškovė pedagogo kvalifikaciją turi įgyti iki 2011 m. rugsėjo 1 d., tik po šio termino, neįgijus pedagogo kvalifikacijos, ieškovė būtų atleidžiama iš darbo dėl neatitikimo mokytojo pareigoms keliamiems reikalavimams. Atsakovės atstovai pripažino, jog jokių nusiskundimų iš mokinių tėvų dėl ieškovės kvalifikacijos nebuvo, gimnazija taip pat specialiai netikrino ieškovės darbo kokybės, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės kvalifikacija būtų buvusi reikšminga DK 129 str. taikymui. Teismas laikė, jog atsakovė neįrodė, kad gimnazijoje egzistavo objektyvi būtinybė atleisti I. S. iš darbo. Teismas vertino, kad atsakovė visiškai neįrodė svarbių priežasčių, kuriomis ji grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimo. Atsakovė 2010 m. rugsėjo 27 d. pranešime apie darbo sutarties nutraukimą nurodė, jog ieškovė 2010 m. gegužės 28 d. pranešimu buvo labai formaliai ir abstrakčiai įspėta, kad jos darbo sąlygos keisis, mažėjant mokinių, klasių komplektų, pamokų skaičiui. Nebuvo nurodyta, kiek gimnazijoje mažėja mokinių, klasių komplektų (ir kurių klasių), pamokų. Tačiau netgi tokia pranešimo formuluotė neatitinka minimo 2010 m. gegužės 28 d. pranešimo turinio – jame nebuvo nurodyta nė viena iš šių priežasčių, tebuvo apsiribota išvardijimu teisės aktų, kuriais gimnazija remiasi, mažindama ieškovės darbo krūvį. Priežastys nebuvo nurodytos ir 2010 m. birželio 10 d. gimnazijos rašte dėl ieškovės darbo krūvio. Todėl teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog gimnazija nesilaikė įstatymų imperatyvo darbuotojai paaiškinti, kokios darbo sutarties pakeitimo priežastys, kokie darbo organizavimo pakeitimai gimnazijoje atliekami ir kodėl, taigi, nevykdė pareigos tinkamai informuoti darbuotoją apie konkrečias svarbias priežastis, įgalinančias nutraukti darbo sutartį, todėl ieškovė nesuprato ir nežinojo, dėl kokios priežasties darbdavys keičia jos darbo sutarties sąlygas ir ketina nutraukti darbo sutartį. Teismas pripažino, kad atsakovė išsamių duomenų dėl atleidimo iš darbo priežasčių ieškovei nesuteikė, todėl laikė, jog atsakovė I. S. įspėjo, nesilaikydama DK 130 str. 2 d. reikalavimų.
Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 59) prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas pilnai ir ieškinį tenkinti iš dalies – negrąžinti I. S. į pirmesnį darbą – Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijos lietuvių kalbos mokytojo pareigas; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; priteisti ieškovės turėtas išlaidas žyminiam mokesčiui ir 500 Lt už advokato pagalbą.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
nors teismas nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, tačiau nepatenkino ieškovės reikalavimo grąžinti ją į anglų kalbos mokytojo pareigas. Šioje dalyje teismas pažeidė CPK 263 str., 265 str. ir 270 str. 4 d. 1 ir 2 p. ir 5 d. 1 p. nuostatas, kadangi teismo sprendimo rezoliucinė dalis nesutampa su teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais. Tokia teismo išvada turi įtakos ne tik skirtingam teismo sprendimo vertinimui, bet ir skirtingam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui CPK 93 str. tvarka, kadangi nepatenkintas ieškovės reikalavimas sudaro apie 25 proc. visų ieškovės reikalavimų. Tokiu atveju ir 3 800 Lt ieškovės išlaidų advokato pagalbai mažintina atitinkama dalimi iki 2 850 Lt;teismas nepagrįstai grąžino ieškovę į darbą ir taip pažeidė DK 297 str. 4 d. nuostatas. Ieškovė pati pripažino, jog pedagogo kvalifikacijos neturi. Teismas įvertino jos paaiškinimą, kad ji yra užsiregistravusi į VPU kvalifikacijos kėlimo įskaitą kaip pakankamą, tačiau visiškai neįvertino aplinkybių, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė turi galimybę iki LR švietimo įstatymo 2, 48 ir 69 str. pakeitimo įstatymo Nr. XI-346 4 str. 2 d. nustatyto termino įgyti reikiamą kvalifikaciją.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 65-69) prašo apeliacinį skundą atmesti; pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nustatant, kad ieškovė I. S. grąžintina į pirmesnį darbą - Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnaziją, lietuvių ir anglų kalbos mokytojos pareigas; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog jis pripažįsta 2010 m. lapkričio 29 d. darbo sutarties Nr. 296, sudarytos 2006 m. rugsėjo 5 d., nutraukimą bei Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijos direktorės 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 36P dėl I. S. atleidimo iš darbo neteisėtu. Vadovaujantis DK 297 str. 3 d., nustačius, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnę darbą. Ieškovė dirbo pas atsakovę lietuvių kalbos ir anglų kalbos mokytojo pareigose, nors darbo sutartyje Nr.256 dėl anglų kalbos mokytojo pareigų sulygta nebuvo, tai pripažino ir atsakovė, tai nurodyta ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Teismas, pripažindamas ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžino ieškovę į pirmesnį darbą, t.y. ieškovės iki tol faktiškai dirbtą darbą - lietuvių kalbos ir angių kalbos mokytojos pareigas. Tuo labiau, kad panaikinus atsakovės įsakymą ir darbo sutarties nutraukimą, nėra jokio pagrindo, kuriuo vadovaujantis ieškovei būtų panaikintos iki atleidimo ieškovės vykdytos anglų kalbos mokytojos pareigos. Be to, panaikintame įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo yra nurodyta, kad darbo sutartis yra nutraukiama „su lietuvių kalbos mokytoja“ Tai, kad sprendime paminėtos tik lietuvių kalbos mokytojo pareigos, vertintina kaip rašymo apsirikimas, kuris, dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, nekeičia sprendimo esmės ir atsižvelgiant, į CPK 328 str. nuostatas negali būti pagrindu jį panaikinti;
DK 297 str. 4 d. numato, jog jeigu teismas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priteisia šio kodekso 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbe užmokestį, už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki įsigaliojimo dienos. Teismas, tirdamas ieškovės atleidimo iš darbo aplinkybes, patikrino bei nenustatė jokių priežasčių dėl kurių ieškovė negalėtų būti grąžinama į pirmesnį darbą. Kvalifikacijos klausimą teismas išsamiai aptarė sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kur nurodė, kad atsižvelgiant į 2009 m. liepos 15 d. LR Švietimo įstatyme, 2, 48 ir 69 str. pakeitimo įstatymo Nr. XI-346 4 str. 2 d., mokytojai, neturintys pedagogo kvalifikacijos, ją privalo įgyti per 2 metus nuo įstatyme įsigaliojimo, t. y. iki 2011 m., rugsėjo i d. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame 2011 m, kovo 17 d, LR Švietimo įstatymo 2 str. - įstatymo įgyvendinime, kur numatytas terminas kvalifikacijai įgyti - 2011 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė iš darbo buvo atleistas ne dėl to, kad neturi reikiamos kvalifikacijos, nes tokia priežastis nebuvo nurodyta panaikintame įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2011-05-16 Prienų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai. 2010-11-29 darbo sutarties Nr. 296, sudarytos 2006-09-05 nutraukimas ir Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijos direktorės 2010-11-29 įsakymas Nr. 36P dėl I. S. atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtais ir I. S. grąžinta į pirmesnį darbą – Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnaziją, lietuvių kalbos mokytojos pareigas.
Priteista iš atsakovės Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijos 5036,59 Lt vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos ( 2010-11-29 ) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos įskaitytinai; po 84,79 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio nuo 2011-05-17 iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos, 3800 Lt išlaidų už advokato pagalbą ieškovei I. S. bei 159,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ( t. 3, b. l. 43-56 ).
Apeliantė ( atsakovė ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas pilnai pakeisti ir nuspręsti, kad ieškinys patenkintas iš dalies. Taip pat prašo sprendimo dalį, kuria I. S. buvo grąžinta į pirmesnį darbą – Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnaziją, lietuvių kalbos mokytojos pareigas, pakeisti ir nuspręsti negrąžinti I. S. į pirmesnį darbą – Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnaziją, lietuvių kalbos mokytojos pareigas. Taip pat prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. S. nuo 2006-09-05 pagal tos pačios dienos darbo sutartį Nr. 296 dirbo Jiezno gimnazijoje lietuvių kalbos mokytoja ( t. 1, b. l. 44 ). Taip pat nustatyta, kad ji dirbo ir šia darbo sutartimi nesulygtą darbą – anglų kalbos mokytoja. Darbo sutartis su ja buvo nutraukta 2010-11-27 pagal DK 120 str. 1 d., 129 str. 1 d., 130 str. 2 d., direktoriaus 2010-11-25 įsakymu Nr. 36P ( t. 1, b. l. 44a ). Kaip matyti, ieškovė kreipdamasi į teismą prašė pripažinti 2006-09-05 darbo sutarties Nr. 296 nutraukimą neteisėtu, grąžinti ją į ankstesnį darbą – Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijos lietuvių ir anglų kalbos mokytojos pareigas bei priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ( t. 1, b. l. 3-13 ). To paties ji prašė ir nagrinėjant bylą teisme. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą savo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas visiškai, tačiau ją grąžino tik į lietuvių kalbos mokytojos pareigas. Teismas savo sprendimo motyvuojančioje dalyje nurodė, kad „ ieškovės prašymas dalyje grąžinti ir į anglų kalbos mokytojos pareigas netenkintinas, nes darbdavio neteisėtai nutraukta darbo sutartimi Nr. 296 ieškovė buvo priimta tik į lietuvių kalbos mokytojos pareigas, be to, kaip pripažino pati ieškovė, ji netgi neturi dalykinės anglų kalbos mokytojo kvalifikacijos. Nežiūrint to, sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra konstatuota, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškinys dalyje dėl jos grąžinimo į anglų kalbos mokytojos pareigas yra atmestas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ( CPK 263 str., 265 str., 270 str. 4 d. 1 ir 2 p., 5 d. 1 p. ), nes teismo sprendimo rezoliucinės dalies išvada nesutampa su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais Esant tokioms aplinkybėms šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir jos ieškinys dalyje dėl grąžinimo į pirmesnį darbą – Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijos anglų kalbos mokytojos pareigas, atmestas.
Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grąžino ieškovę į darbą, kadangi ji neturi reikiamos pedagogo kvalifikacijos, pati ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad ji yra užsiregistravusi į Vilniaus pedagoginio universiteto kvalifikacijos kėlimo įskaitą bei nevertino jos galimybių iki LR Švietimo įstatymo 2, 48 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-364 4 str. 2 d. nustatyto termino įgyti reikiamą kvalifikaciją. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
LR Švietimo įstatymo 2 straipsnio 20 punktas numato, kad pedagogo kvalifikacija yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų mokiniams ugdyti, visuma. Šio įstatymo 48 straipsnio 2 dalis numato, kad kvalifikacijų, priskiriamų pedagogo kvalifikacijai, aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Atvejus, kada asmenys laikomi turinčiais pedagogo kvalifikaciją, nustato švietimo ir mokslo ministras. 2011 m. liepos 29 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr. V-1485 „ Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. ISAK-506 „ Dėl kvalifikacinių reikalavimų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“( įsigaliojo 2011-08-05 ) 1.2.7 punktas buvo papildytas 16 punktu, kuris numato, kad „ dirbti mokytoju pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas gali asmuo, įgijęs aukštąjį ( aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų ) išsilavinimą, turintis pedagogo kvalifikaciją ( neturintis jos privalo įgyti per 2 metus nuo darbo mokytoju pradžios ) ir baigęs mokomąjį dalyką/sritį atitinkančias programas“. Taip pat nustatyta, kad šio įsakymo 1.2.7 punktas įsigalioja nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Kaip matyti, ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ji 2007-06-28 Vytauto Didžiojo universitete įgijo lietuvių filologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, 2009-06-26 Vytauto Didžiojo universitete įgijo filologijos magistro laipsnį, yra išklausiusi 470 akademinių valandų pedagogikos, psichologijos bei dalyko didaktikos kursų ( t. 3, b. l. 83-114 ). Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė I. S. gali dirbti lietuvių kalbos mokytoja. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ją pagrįstai grąžino į pirmesnį darbą – lietuvių kalbos mokytojos pareigas.
Be to, apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad .pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliantės argumentais. Pagal bendrąsias taisykles, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ( CPK 93 straipsnio 2 dalis ).
Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepatenkino ieškovės reikalavimo grąžinti ją į ankstesnį darbą, t. y. į anglų kalbos mokytojos pareigas ( nors to savo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir nenurodė ). Tokiu būdu darytina išvada, kad nepatenkintas ieškovės reikalavimas sudaro 25 % visų ieškovės reikalavimų vertinant reikalavimų teisinio turinio prasme. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį iš atsakovės priteisė jai 3800 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes šioje dalyje teismo sprendimas taip pat pakeistinas ir priteistos išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 2850 Lt.
Be to, apeliantė , pateikdama savo apeliacinį skundą apmokėjo jį 137 Lt žyminiu mokesčiu bei turėjo išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme – 500 Lt ( t. 3, b. l. 58, 75 ). Savo apeliaciniame skunde ji kėlė tris reikalavimus, t. y. pakeisti sprendimo dalį nurodant, kad ieškinys tenkintinas iš dalis ir ieškovės reikalavimas grąžinti ją į ankstesnį darbą – anglų kalbos mokytojos pareigas netenkintinas, negrąžinti ieškovės į ankstesnį darbą – lietuvių kalbos mokytojos pareigas bei perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas tenkindamas apeliantės apeliacinį skundą iš dalies, tenkino tik du jos reikalavimus, t. y. patenkino 2/3 apeliantės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai jai priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis paduodant apeliacinį skundą ir išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme taip pat sumažintini 2/3, t. y. žyminis mokestis iki 91 Lt, o išlaidos už advokato pagalbą iki 333 Lt.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą padarė anksčiau paminėtus procesinės teisės pažeidimus, dėl to buvo priimtas iš dalies neteisėtas sprendimas.
Esant tokioms aplinkybėms apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ( CPK 326 str. 1 d., 3 p. ).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti nurodant jo rezoliucinėje dalyje, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir jos ieškinys dalyje dėl grąžinimo į ankstesnį darbą – Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnaziją anglų kalbos mokytojos pareigas, atmestas.
Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu priteistą iš atsakovės Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijos ( į. k. 190881450 ) ieškovei I. S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) .3800 Lt už advokato pagalbą sumažinti iki 2850 Lt ( dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties litų ).
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) 91 Lt ( devyniasdešimt vieną litą ) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 333 Lt ( tris šimtus trisdešimt tris litus ) už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme Prienų rajono savivaldybės Jiezno gimnazijos naudai.