Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-21 · Administracinė byla Nr. I-3659-426/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Apeliacija2020-06-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
I-3659-426/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02212-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3659-426/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02212-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,dalyvaujant pareiškėjui V. K.,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. liepos 3 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, (toliau – ir Vilniaus pataisos namai) 3 000 (tris tūkstančius eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).

Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN jam nebuvo užtikrinta saugi gyvenamoji aplinka, neišnaikinus parazitų – blakių kameroje. Pažymi, kad 2018 m. birželio 1 d. kamerose Nr. 405, 406 ir 413 buvo aptikta blakių. Nurodo, kad 2018 m. birželio 30 d. rytą jis kreipėsi į medicinos darbuotoją dėl sukandžiojimų. Nurodo, kad su prašymais dezinfekuoti kameras kreipėsi ir žodžiu, ir raštu. Naktimis negalėjo išsimiegoti dėl nuolatinio parazitų kandžiojimo.

Pažymi, kad patyrė diskomfortą, garbės ir orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. neužtikrintos saugios sveikatai aplinkos, jis patyrė žalą, kurią vertina 3 000 Eur.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir pažymėjo, kad niekas nenaikino blakių ir nereagavo į jo prašymus.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–17).

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti žalą grindžia abstrakčiais argumentais. Nurodo, kad Vilniaus PN 2018 m. birželio mėnesį buvo atlikti trys kenkėjų naikinimo darbai, t. y. 2018 m. birželio 7 d. deratizacija Vilniaus PN I-ojo korpuso bendrabučio tipo patalpose Nr. 203 ir 405; 2018 m. birželio 12 d. – Vilniaus PN I-ojo korpuso 4 aukšte ir 2018 m. birželio 27 d. Vilniaus PN I-ojo korpuso bendrabučio tipo patalpose Nr. 406 ir Nr. 203. Pažymi, kad pareiškėjas su prašymais naikinti parazitus nesikreipė. Be to, asmens ligos istorijoje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į šeimos gydytoją dėl sukandžiojimų, nėra. Pareiškėjo kreipimąsi vertino kaip siekį turtinės naudos iš valstybės.

Atsakovo atstovas prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Vilniaus PN, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, pareiškėjo nuomone, kilo dėl neužtikrintos saugios sveikatai aplinkos, t. y. blakių sukandžiojimo.

Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-413-03 (b. l. 22).

Pareiškėjas skunde nurodo keletą kamerų, kuriose, jo teigimu, veisėsi blakės, tačiau šiuo atveju vertintina tik kamera, kurioje jis buvo laikomas, t. y. 413.

Remiantis Kenkėjų naikinimo darbų atlikimo žurnale pateikta informacija, 2018 m. liepos 23 d. patalpoje Nr. 413 (b. l. 24) buvo atlikti dezinsekcijos darbai.

Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. birželio 1 d. jis pastebėjo, jog kamerose veisiasi blakės ir jį kandžiodavo naktimis. Nurodė aplinkybes, kad kreipėsi dėl pažymos apie įkandimus išdavimo (b. l. 14), tačiau, pastarojo teigimu, tokie duomenys nebuvo pateikti. Vilniaus PN jokių argumentų dėl šių aplinkybių nenurodė. Aplinkybė, kokiu būdu (žodžiu ar raštu) jis prašė naikinti blakes, nėra svarbi. Šiuo atveju Vilniaus PN turėjo užtikrinti pareiškėjo sveikatai saugią aplinką.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013 ir Nr. A858-977/2013).

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr. LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015).

Kaip minėta, pareiškėjas teigia, kad buvo sukandžiotas blakių ir, negalėdamas patvirtinti įrodymais įkandimų, plastikiniame skaidriame įpakavime teismui pateikė jį sukandžiojusius negyvus (sudžiuvusius) parazitus (b. l. 14). Vilniaus PN jokių argumentų dėl pateiktų parazitų nenurodė. Duomenų, kad į pareiškėjo prašymą dėl sukandžiojimų būtų pateikta prašoma informacija, taip pat nenurodė. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai pripažįstami pagrįstais. Pažymėtina, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN atlieka nuo 2015 m. balandžio 17 d. (b. l. 15). Taigi, nesant duomenų, kad jis ginčui aktualiu laikotarpiu iš minėtos įstaigos buvo išvykęs, konstatuotina, jog jis buvo sukandžiotas Vilniaus PN.

Atsakovui nepaneigus skunde nurodytų argumentų, konstatuotina, jog pareiškėjui nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 23 d., kai buvo atlikta dezinsekcija patalpoje Nr. 413, nebuvo užtikrinta sveikatai saugi aplinka, t. y. pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatytas reikalavimas, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo asmens ligos istorijoje nėra įrašų apie kreipimąsi į gydytojus, nepaneigia pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų. Vilniaus PN nepateikė duomenų, kad kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, iki 2018 m. birželio 1 d. buvo atlikti kenkėjų naikinimo darbai.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A-756-122/2010, A-438-121/2009, A-502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (žr. pvz., Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, konstatuotina, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė žalą. Pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, jog ją būtų galima vertinti pareiškėjo prašoma priteisti suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kad Vilniaus PN sąmoningai būtų siekę pažeisti pareiškėjo teises ir jo laikymo sąlygas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė