Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-04324-22 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012 m. lapkričio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį - 6 MGL (780 litų) dydžio bauda;

2. 2020 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintai kiekvieną mėnesį dirbti 15 val. visuomenės labui (viso 90 val.) ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2021 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista kita bausme - 28 d. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (2021 m. birželio 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. vasario 6 d., apie 22.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimu giminaičiu - kartu su juo gyvenančiu broliu A. D. metu, tyčia rankomis suėmęs už A. D. marškinėlių, jį pargriovė ant grindų, ir užsėdęs jį gulintį rankomis jam sudavė ne mažiau keturių smūgių jam į įvairias kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajam A. D. kraujosruvą kairio skruosto srityje, kraujosruvą veido kairėje tarp nosies ir viršutinės lūpos raudonio, kraujosruvą su pažeidimu viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės viduryje, kraujosruvą veido kairėje apatinėje dalyje nuo apatinės lūpos iki ribos su kaklu, kraujosruvą kaklo priekyje apatinėje dalyje abipus bei ties raktikauliais, kraujosruvą krūtinės dešinėje, kraujosruvą krūtinės kairėje, kraujosruvas ir nubrozdinimą nugaroje, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam A. D. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. D. kaltę pripažino visiškai ir parodė, A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jo brolis, jie kartu gyvena jų mirusios motinos bute (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių, viename kambaryje gyvena jis, o kitame - brolis. Kadangi brolis Algirdas yra dirbantis, tai brolis moka už komunalines paslaugas. Jis pats nedirba, todėl finansiškai neprisideda prie buto išlaikymo ir būtent dėl to tarp jo ir brolio dažnai vyksta konfliktai. 2022 m. vasario 6 d. vakare jis grįžo namo neblaivus ir tik jam įėjus į butą brolis A. jam liepė nusiplauti rankas. Jis brolio neklausė ir nuėjo į savo kambarį. Brolis pradėjo jam priekaištauti dėl netvarkos, todėl jis brolį A. iš savo kambario išstūmė ir brolis nuo pastūmimo nukrito ant grindų. Jis gulinčiam ant grindų broliui rankomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, kiek sudavė smūgių pasakyti negali. Sudavęs smūgius, nuėjo į savo kambarį, bet girdėjo kad brolis paskambino į policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Konflikto metus brolis A. jam smūgių nesudavė. Gailisi dėl savo elgesio (b. l. 103-106; 112-115).

Nukentėjusysis A. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jo brolis, jie kartu gyvena bute (duomenys neskelbtini), šis butas jiems su broliu atiteko po jų motinos mirties. Kadangi jis vienas moka už buto išlaikymą, dėl to tarp jo ir brolio J. vyksta konfliktai, nes brolis visiškai finansiškai neprisideda prie buto išlaikymo. 2022 m. vasario 6 d., vakare, galimai apie 22.00 val., jis buvo namuose kai namo grįžo neblaivus brolis J. (jis pats įvykio vakarą taip pat buvo neblaivus). Kadangi brolis grįžo neblaivus, nuo jo sklido nemalonus nešvaros kvapas, jis liepė broliui eiti nusiprausti. Brolis nereaguodamas į jo išsakytus žodžius, nuėjo tiesiai į savo kambarį, o jis nuėjo paskui jį. Jis liepė broliui susitvarkyti savo kambarį, pasakė jam, kad jis visiškai neprisideda prie buto išlaikymo, tačiau šie žodžiai labai nepatiko jo broliui ir tarp jų prasidėjo konfliktas, kurio metu brolis J. suėmė jį už marškinėlių ir parvertė ant grindų, po to jį gulintį užsėdo ir rankomis pradėjo sudavinėti smūgius, pataikydamas į veidą. Kiek kartų J. jam sudavė smūgių pasakyti negali, taip pat negali nurodyti ar delnais, ar kumščiais Juozas jam sudavinėjo smūgius. Kažkokiu būdu jam pavyko brolį nustumti nuo savęs ir išlaisvinęs jis apie įvykį pranešė pagalbos numeriu 112. Nors brolis J. prieš jį smurtauja ne pirmą kartą, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 50-53; 54-57).

2022 m. vasario 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės K. K. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad pagal gautą pranešimą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, kad prieš jį smurtavo brolis J. D., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris jį pargriovė ant grindų ir rankomis sudavė smūgius į veidą. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai - sužalojimas lūpų srityje (b. l. 17-20).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2022 m. vasario 6 d. 22.28 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), namuose pranešėjui brolis ranka trenkė per veidą, kraujuoja. Pranešėjas A. D. (b. l. 13-16).

2022 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-32).

2022 m. vasario 8 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2022 m. vasario 6 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis („body“ kameros), kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro (A. D.), kuris pareigūnams nurodė, kad jį namuose sumušė brolis, kuris jam sudavė smūgius į veidą (matomi sužalojimai veido srityje), policijos pareigūnai sulaiko bute buvusį kitą vyrą (J. D.) (b. l. 36-38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 233/2022(02) nustatyta, kad A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta kraujosruva kairio skruosto srityje, kraujosruva veido kairėje tarp nosies ir viršutinės lūpos raudonio, kraujosruva su pažeidimu viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinės viduryje, kraujosruva veido kairėje apatinėje dalyje, nuo apatinės lūpos raudonio iki ribos su kaklu, kraujosruva kaklo priekyje apatinėje dalyje abipus bei ties raktikauliais, kraujosruva krūtinės dešinėje, kraujosruva krūtinės kairėje, kraujosruvos, nubrozdinimas nugaroje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 61-63).

Asmens neblaivumo nustatymo duomenimis nustatyta, kad 2022 m. vasario 6 d. 22.51 val. J. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,04 prom. neblaivumas, 2022 m. vasario 6 d. 23.08 val. A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,68 promilių neblaivumas (b. l. 64-66).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu; specialisto išvadą, kuri patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytos kraujosruvos kairio skruosto srityje, veido kairėje tarp nosies ir viršutinės lūpos raudonio, kraujosruvas su pažeidimu viršutinės lūpos gleivinės kairėje, apatinės lūpos gleivinės viduryje, veido kairėje apatinėje dalyje, nuo apatinės lūpos raudonio iki ribos su kaklu, kaklo priekyje apatinėje dalyje abipus bei ties raktikauliais, krūtinės dešinėje, krūtinės kairėje, nubrozdinimas nugaroje; tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, apžiūros protokoluose, BIR ataskaitų žiūryklėje, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išraše užfiksuotą informaciją sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis apie patirtą smurtą – suduotus smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, nėra pagrindo netikėti. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – broliu A. D. – metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis suėmęs už brolio A. D. marškinėlių, jį pargriovė ant grindų, užsėdo jį gulintį ant grindų ir rankomis sudavė ne mažiau keturių smūgių jam į įvairias kūno vietas.

Tokiais veiksmais J. D. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. D. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis J. D. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su bausmės dydžiu ir rūšimi (b. l. 144-147).

Nukentėjusysis informuotas apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 142-143).

Kaltinamojo J. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki nusikalstama veika, veika yra baigta. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę viena lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. J. D. teistas, teistumas neišnykęs, (b. l. 121-124), administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 136-138), bedarbis (b. l. 139). VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų ir dėl priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (b. l. 140-141). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus, prokurorės siūlomą, sankcijoje numatytą vidutinio sunkumo bausmę - areštą. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, jog kaltinamajam nustatytina arešto bausmės trukmė didesnė nei šios bausmės vidurkis – 75 paros arešto.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 6 d. 23 val. 15 min. iki 2022 m. vasario 8 d. 14 val. 15 min. (b. l.67-69, 77-78).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu - paliktinos nepakeistomis iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su 2022 m. vasario 6 d. vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis („body“ kameros), 1 vnt. – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. D. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. D. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 6 d. 23 val. 15 min. iki 2022 m. vasario 8 d. 14 val. 15 min., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs J. D. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio J. D. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti J. D., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kontaktai: L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, el. p. kaldep@kaldep.lt. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Elektroninę laikmeną (CD kompaktinį diską) su vaizdo - garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.