Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-09 · Administracinė byla Nr. I-4497-423/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-09
Bylos Nr.
I-4497-423/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00969-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
K. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr.1-4497-423/2018Proceso Nr. 3-62-3-00969-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 9 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjui K. Š. (K. Š.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. Š. skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 3-4).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu patikslino, kad laikotarpiu nuo 2017-09-21 iki 2018-05-14 atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) kamerų tipo patalpose Nr. 1 ir Nr. 3, kuriose buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma 3,6 kv. m. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi minėtose kamerose visiškai nebuvo natūralaus apšvietimo. Maži kamerų langeliai išeina į nišą, ant langų įrengtos grotos, dėl to nebuvo galima nei skaityti, nei rašyti, akys nusilpo, nuotaika buvo prislėgta. Dėl ploto trūkumo ir natūralaus apšvietimo nebuvimo pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, garbės ir orumo pažeminimą. Tokiais veiksmais atsakovas padarė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis vertina 3 000 Eur suma ir prašo ją priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime (b.l. 13-17) nurodė, kad teisės aktai nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose ir ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, kalinamam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Atsakovas nurodo, kad visą pareiškėjo buvimo Alytaus PN kamerų tipo patalpose Nr. 1 ir Nr. 3 laiką, t. y. nuo 2017-09-21 iki 2017-09-26, nuo 2017-09-29 iki 2017-11-17, nuo 2018-02-26 iki 2018-03-22, nuo 2018-03-23 iki 2018-04-20 šios normos buvo laikomasi, t.y. ploto norma pažeista nebuvo. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose 2009-2010 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo pakeisti langai, apšvietimas, todėl kameros atitinka Higienos normos reikalavimus. Atsakovo nuomone, Alytaus PN pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017-09-21 iki 2018-05-14 (ginčo laikotarpį pareiškėjas patikslino teismo posėdžio metu).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu neužtikrino minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose.

Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotą teisminę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumą bei sutrikdė sveikatą neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. ir 11¹.2. punktai nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o kamerų tipo patalpose - ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę kamerų tipo patalpoje Nr. 1 nuo 2017-09-21 iki 2017-09-26, nuo 2018-02-26 iki 2018-03-22, nuo 2018-03-23 iki 2018-04-20, kurios plotas yra 28,77 kv. m., joje įrengtos 7 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,11 kv. m. ploto; nuo 2017-09-29 iki 2017-11-17 – kamerų tipo patalpoje Nr. 3, kurios plotas 29,36 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,67 kv. m. ploto (b.l. 13-14, 20-21). Taigi, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto buvo užtikrintas ir pareiškėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto kamerų tipo patalpose pažeista nebuvo. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pataisos namuose kamerų tipo patalpose visiškai nebuvo natūralaus apšvietimo, kadangi maži kamerų langeliai išeina į nišą, ant langų įrengtos grotos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) (įsigaliojusios nuo 2015-11-01) 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Nurodytoje normoje reikalavimų natūraliai apšvietai nėra nustatyta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl nepakankamos natūralios apšvietos atmestinos, kaip nepagrįstos.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

Įvertinęs, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Alytaus PN, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė