Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-517-227/2014

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-569-531/2014 pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui K. S. dėl santuokos nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimą perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Visagino miesto apylinkės teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio tesės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo būtinųjų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Jeigu priėmus ieškinį teisme paaiškėja, kad byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, ši byla pagal CPK 34 str. 4 d. turi būti perduota nagrinėti teismui, kuriam ji yra teisminga.

CPK 29 str. įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, o taip pat ir fizinio asmens gyvenamoji vieta apibrėžiama materialinės teisės normomis. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str. 1, 2 d.). Todėl ieškovė turi teisę pareikšti atsakovui ieškinį teisme pagal jo paskutinę iš viešų registrų ir kitų duomenų žinomą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (CPK 30 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), K. S. išvyko 2008 m. pavasarį, galimai į savo gimtinę (Libaną), atsakovas savo gyvenamosios vietos Lietuvoje nebuvo deklaravęs, todėl sužinoti jo dabartinės gyvenamosios vietos negali. Ieškovė, prašydama pratęsti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi, kuria ji įpareigota pateikti teismui duomenis iš Gyventojų registro tarnybos apie atsakovo K. S. gyvenamąją vietą, nurodant: kada, kur ir kiek jis laiko gyveno, nustatytą trūkumų šalinimo terminą, nurodė, kad ji su atsakovu susipažino Jurbarke 2007 m. liepos mėnesį, šalių santuoka buvo registruota 2007 m. rugpjūčio 1 d. Jurbarko raj. savivaldybės administracijos CMS, iki 2008 m. sausio mėn. jie gyveno Jurbarke nuomojamame bute, po to persikėlė į Visaginą, kur gyveno iki K. S. išvykimo 2008 m. pavasarį. Nurodė, kad dokumentų originalai, kuriais ieškovė grindžia ieškinį yra civilinėje byloje Nr. 2-175-724/2014, taip pat ir pažyma apie atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimą ir pažyma apie jo įdarbinimą. Iš Liteko informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-175-724/2014, kurioje ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu, teismo 2014-02-19 nutartimi buvo pripažinta, jog atsakovas neturi asmens kodo, todėl teismas negali patikrinti jo gyvenamosios vietos Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, o patikrinus VSDFV duomenų bazės duomenis nustatyta, kad atsakovas nedirba. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovė neturi galimybės pateikti įrodymų teismui apie dabartinę atsakovo gyvenamąją vietą. Taigi atsakovo gyvenamoji vieta nagrinėjamu atveju nėra žinoma.

Minėta, kad jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra žinoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str. 2 d.), šiuo atveju – (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad šalys iki 2008 metų sausio mėnesio apie 6 mėnesius gyveno Jurbarke nuomojamame bute, nesudaro prielaidos spręsti, kad atsakovo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo Jurbarke, nes ieškovė ieškinyje aiškiai nurodo, jog šalys nuo 2008 metų sausio persikėlė gyventi į Visaginą, kur gyveno, iki kol 2008 metų pavasarį atsakovas išvyko. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, tačiau nagrinėjamu atveju spręsti, kad 4-5 mėnesių laiko tarpas, kai atsakovas su ieškove gyveno Visagine, nėra pakankamas pripažinti, jog jo gyvenamoji vieta buvo ne Visagine, nėra pagrindo. 1998 m. liepos 2 d. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą vietą savo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta; jeigu asmuo gyvena keliose vietose, jo gyvenamąja vieta yra laikoma ta vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar pagrindinė turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai ir kt.). Įvertinant aplinkybę, kad atsakovas su ieškove, būdami santuokoje, kartu nusprendė išvykti gyventi į kitą miestą, Jurbarke jie gyveno ne nuosavame, o nuomojamame bute, todėl spręsti, kad atsakovas gyvenamąją vietą Jurbarke būtų laikęs savo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta, nėra pagrindo. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų deklaravęs savo gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose ar kad būtų išreiškęs nuomonę apie savo gyvenamąją vietą, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės (atsakovo sutuoktinės, su kuria atsakovas gyveno) nurodyta paskutinė jai žinoma atsakovo gyvenamoji vieta yra ne ta, kurią ji nurodo.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys paduotas nepažeidžiant CPK 29 straipsnio. Pirmosios instancijos teismui formaliai atsisakius priimti ieškinį vien tuo pagrindu, kad ieškovė negalėjo tiksliai nurodyti faktinės atsakovo gyvenamosios vietos, buvo iš esmės užkirstas kelias ieškovui pasinaudoti galimai jo pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų teismine gynyba. CPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad tais atvejais, kai atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, atsakovas gali ieškinį pareikšti pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai užkirstas kelias asmenims pasinaudoti teise į teisminę gynybą priešingai bylos šaliai piktnaudžiaujant neišviešinant savo faktinės gyvenamosios vietos adreso kaip tai numatyta CK 2.17 str. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo įstatyminės pareigos tinkamai pranešti apie savo pasikeitusią gyvenamąją vietą, ieškovė remdamasi CPK 30 str. 1 d. įgijo teisę įgijo teisę kreiptis į teismą pagal paskutinę jam žinomą atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, procesiniai dokumentai jam įteikiami per kuratorių arba viešo paskelbimo būdu (CPK 124 str. 4 d., 39, 129, 130 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Visagino miesto apylinkės teismui ir ieškinys su priedais grąžintas ieškovei, naikintina ir ieškinio priėmimo klausimą perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.