Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. (M.) B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-191 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį 6 metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. birželio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2018 m. gegužės 4 d.

Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. birželio 11 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. birželio 11 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/2 bausmės, 2020 m. birželio 11 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo 2 metai 8 mėnesiai 18 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. skundas atmestinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o aukštai rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 123 balai), todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo pažanga ją mažinant, t. y. vertinama nuteistojo asmenybė, nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laiką, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, požiūris į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, socialiniai ryšiai ir kitos aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ar ši pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės nesutinka su Komisijos nutarimu ir nurodo, kad dėjo pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, laisvės atėmimo vietoj iš karto pradėjo dirbti pienininku, išeiginių neturi, dirba kiekvieną dieną nuo 5 iki 18 val.; nėra padaręs pažeidimų ir yra tris kartus skatintas; pataisos namuose įgijo staliaus specialybę; išklausė alkoholizmo ir narkomanijos kursus bei praėjo komisiją; laisvėje turi gyvenamąją vietą, o po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo laisvėje išbuvo 13 metų. Nuteistojo teigimu jis dvi savaites atidirbo po 2 valandas nemokamai, tačiau tai niekur nebuvo užfiksuota, taip pat nurodo, jog pats moka antstoliams, nors jie ir taip atskaičiuoja. Be to yra priskirtas lengvai grupei, tačiau jo žiniomis į lengvą grupę nepatenka asmenys, kurie gauna daugiau nei 100 balų, nors jam psichologas yra priskyręs 123 balus. Mano, jog Komisija jį tyčia verčia pakartotinai išklausyti jau praeitus kursus ir komisijas, o aukšti balai jam užkerta kelią ne tik būti lygtinai paleistam, bet ir į galimybę būti neprižiūrimam sargybos ar patekti į pusiaukelės namus. Teigia, jog padarė jau viską, ką galėjo ir neturi vilties, jog ateityje bus sumažinti jam skiriami komisijos balai.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo M. B. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, sutinka su Komisijos argumentais, kad šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, jog M. B. padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų daryti išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis M. B. Komisijai pristatomas 1 kartą, jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo rezultatas 123 balai: iš jų statiniai veiksniai sudaro 45 balus (nusikalstamas elgesys (teistas 6 kartus); nusikalstamo elgesio modelis (dominuoja agresyvi, smurtinė, kitus kontroliuoti siekianti elgsena); dinaminiai – 78 (nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; problemų identifikavimo bei problemų sprendimų įgūdžių stoka, požiūris ir nuostatos dėl alkoholio vartojimo; artimų ryšių deficitas; finansiniai įsipareigojimas, skolos); apsauginiai (turi pakankamą motyvaciją darbiniam užimtumui, galės gyventi pasirinktoje vietoje, deklaruoja tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius ateities planus).

Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą rašytinę medžiagą, sutiktina su skundo argumentu, jog iš tiesų galima įžvelgti tam tikrus teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau jie nėra pakankami. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri privalo patvirtinti akivaizdžią, o ne formalią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Kaip savo skunde nurodo ir pats M. B., būdamas pataisos namuose jis mokėsi ir įgijo staliaus specialybę, dirba, dalyvavo ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, skirtoje psichiką veikiančias medžiagas vartojantiems (ar priklausomiems) asmenims, taip pat dalyvavo psichoedukacinėje programoje „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, bausmės atlikimo metu buvo tris kartus skatintas, dėl ko 2020 m. gegužės 7 d. perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. 2020 m. gegužės 29 d. Vilniaus pataisos namuose buvo atliktas pirmas M. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio metu nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (125 taškai, iš jų 45 taškai – statiniai ir 80 – dinaminiai). 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo atlikta nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūra, kadangi M. B. įgijo specialybę, jo dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma sumažėjo iki 78 balų. Dinaminius taškus, priešingai nei savo skunde teigia nuteistasis, galima ženkliai sumažinti savo elgesiu. Šių balų sumažėjimas nuo 80 iki 78 balų per kiek daugiau nei tris mėnesius leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tam padaryti, t. y. jis formaliai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau stokoja motyvacijos bei iniciatyvų, nukreiptų į nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, neįžvelgia paties kriminogeninių veiksnių, tokių kaip alkoholio vartojimas, problemų atpažinimas bei jų sprendimo įgūdžiai, nuostatos bei požiūris į nusikalstamą elgesį bei visuomenės gerovę, aktualumo ateities gyvenimo būdui bei nusikalstamo elgesio rizikos valdymui.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad vis dar išskiriami M. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys veiksniai – nepakankamai vertina savo veiksmų pasekmes, yra linkęs jas minimizuoti, kaltinti kitus kartu veikusius asmenis ar susiklosčiusias aplinkybes (jo teigimu praeityje įvykdytos vagystės ir plėšimai buvo padaryti netyčia), neugdo problemų identifikavimo bei problemų sprendimų įgūdžių (jo būdo bruožams būdinga savivertės stoka, yra pagrindas manyti, jog jam sunku atsispirti tam tikram aplinkos poveikiui ar kitų asmenų pasiūlymams, yra linkęs veikti impulsyviai ir kartoja paties patyrimo klaidas, kurias identifikuoja tik atsiradus pasekmėms). Jam itin būdinga agresyvi bei kontroliuojanti kitus (ypač partneres) elgsena, jis negeba įsivertinti elgesio pasekmių, stokoja įgūdžių jas spręsti (kartais imasi tam tikrų veiksmų esant kontroliuojančiam aplinkos poveikiui: teismo įpareigojimams, rekomendacijoms ar kitiems asmenims paprašius), nepripažįsta problemų dėl alkoholio vartojimo, nėra adekvačiai kritiškas ar nuovokus savo alkoholio vartojimo įpročiams (praeityje 5 iš 6 nusikalstamų veikų padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, remiantis teismo nuosprendžiu, iki suėmimo kasdien vartojo alkoholinius gėrimus), be to, socialiniame reabilitacijos plane nurodoma, kad jis dalyvavo ir baigė ikireabilitacinę programą „Įžanginė grupė“, tačiau pokalbio metu net negalėjo įvardinti ar dalyvavo tikslinėse, į jo kriminogeninių rizikos veiksnių valdymą orientuotose programose ar priemonėse bei neišreiškė noro dalyvauti tęstinėje ilgalaikėje reabilitacijos programoje, skirtoje priklausomybių ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turtintiems nuteistiesiems.

M. B. taip pat turi daug finansinių įsipareigojimų (2020 m. rugsėjo 14 d. jo skola buvo 10 932,81 Eur), kurios savarankiškai nemoka (net ir būdamas laisvėje bene visą laiką dirbo neoficialiai, kad nereiktų mokėti įsiskolinimų), neturi pakankamai artimų socialinių ryšių (nuteistojo asmens byloje nėra nurodyta artimų giminaičių, jis nėra lankomas ilgalaikių pasimatymų metu, trumpalaikių pasimatymų metu buvo lankomas buvusių sugyventinių, tačiau pastarųjų metų laikotarpiu priklausantys trumpalaikiai pasimatymai buvo keičiami į telefoninius skambučius, turi du suaugusius biologinius vaikus, tačiau iki jų pilnametystės tėvo pareigų nevykdė), išreiškia diskriminacinį požiūrį į priešingos lyties asmenis (bylos duomenimis M. B. savo sugyventinę „parduodavo“ teikti intymias paslaugas). Taip pat pažymėtina, kad nors ir nurodoma, kad M. B. paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turėtų gyvenamąją vietą, tačiau jis grįžtų į tą pačią asocialią aplinką, kas galimai destabilizuotų jo resocializacijos proceso tikimybę. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, užkerta nuteistajam kelią į jam įprastą gyvenimo būdą – nusikalstamumą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad M. B. yra teistas 6 kartus, daugiausiai už atviras vagystes ir plėšimus. Pirmą kartą buvo nuteistas 17-iolikos metų, praeityje jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Nepaisant to, jis reikiamų išvadų nepadarė ir įvykdė naują, sunkių nusikaltinamų kategorijai priskirtiną nusikaltimą, susijusį su jo artimo žmogaus – sugyventinės, sunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, nuteistasis kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, stokoja empatijos nukentėjusiosios atžvilgiu, kas rodo, jog jis kritiškai savo nusikalstamo elgesio nevertina. Taip pat pažymėtina, jog nors M. B. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo skatintas tris kartus, tačiau, priešingai nei nurodo savo skunde, taip pat buvo vieną kartą baustas už pavestų funkcijų nevykdymą (nuobauda negaliojanti).

Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, kurių išties byloje yra, bet jie nepakankami atsverti neigiamus aspektus, ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo siekį keisti gyvenimo būdą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma pakankama, pakartotiniams nusikalstamam elgesiui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo M. B. paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl asmens lygtinis paleidimas šiai dienai nėra galimas. Teismo vertinimu, byloje nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad M. B. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl jo skundas dėl Komisijos nutarimo panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. (M.) B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-191 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam M. B..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.