- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- e2S-1034-886/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00843-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- R. D.
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- V. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. D. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, atsakovas byloje V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. D. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) prašymu (2023-05-18 CBP-3767) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo – draudimą V. P. perleisti nuosavybės teisę į transporto priemonę – automobilį „Toyota Land Cruiser 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė), ją įkeisti ar kitaip įtakoti jos teisinį likimą (valdymą, naudojimą ir disponavimą); transporto priemonės administratoriumi-saugotoju paskirti ieškovą R. D., leidžiant ieškovui ir toliau naudoti transporto priemonę.
2. Prašyme nurodė, kad atsakovas V. P. (toliau – ir atsakovas) ieškovo prašymu/pavedimu 2016 m. įformino savo vardu transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, nes jo įforminime ieškovas asmeniškai negalėjo dalyvauti. Transporto priemonę savomis lėšomis įsigijo ieškovas, de facto visą laiką ji priklausė ieškovui, buvo jo valdoma, tačiau nuosavybės teisė į transporto priemonę ieškovo vardu liko neįforminta. Ieškovas siekia apginti savo nuosavybės teisę į transporto priemonę. Šiuo metu faktiškai transporto priemonę valdo ieškovas, tačiau atsakovas gali laisvai disponuoti transporto priemonės nuosavybės teise, sudaryti jos perleidimo sandorius ar kitaip juridiškai apsunkinti. Tokiu atveju ieškovo teisių gynimas pasunkėtų, nes reikėtų ginčyti transporto priemonės perleidimo sandorius, o teismo sprendimo realus įvykdymas gali tapti ir neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Pareiškėjo R. D. reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – draudimą V. P. parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į transporto priemonę – automobilį „Toyota Land Cruiser 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), ją įkeisti ar kitaip įtakoti jos teisinį likimą (valdymą, naudojimą ir disponavimą); transporto priemonės saugotoju paskyrė V. P., kuris yra registruotas transporto priemonės savininku; nustatyto draudimo terminas – iki teismo sprendimo civilinėje byloje pagal R. D. ieškinį dėl nuosavybės teisės į transporto priemonę gynimo priėmimo ir įsiteisėjimo.
4. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju materialiniai teisiniai santykiai tiesiogiai susiję su ginčo turto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl darė išvadą, kad pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pakankami spręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo (jei būtų palankus pareiškėjui) įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.
5. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo transporto priemonės administratoriumi-saugotoju paskirti ieškovą, leidžiant jam ir toliau naudoti transporto priemonę. Teismas vertino, kad šiai dienai nuosavybės teisė į transporto priemonę registruota V. P. vardu, be prokuroro nutarime pateikiamų vertinimų kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl transporto priemonės įgijimo pareiškėjo lėšomis ir kt., kartu su prašymu nėra pateikta. Todėl transporto priemonės saugotoju teismas paskyrė V. P., kuris yra registruotas transporto priemonės savininku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Ieškovas 2023 m. gegužės 25 d. atskiruoju skundu (DOK-23053) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties dalį, kuria atmesta apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dalis ir ginčo transporto priemonės saugotoju paskirtas V. P., ir išspręsti klausimą iš esmės – apelianto 2023 m. gegužės 18 d. prašymą tenkinti visa apimtimi. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1 Teismas peržengė prašymo nagrinėjimo ribas, nes proceso įstatymas nenumato, kad teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, modifikuoti ar taikyti visiškai kitokią laikinąją apsaugos priemonę, nei pareiškėjas prašo. Teismas, nenustatęs pagrindo tenkinti apelianto prašymo antrojo reikalavimo, susijusio su transporto priemonės administravimu - saugojimu, turėjo šią prašymo dalį tiesiog atmesti, o ne išspręsti proceso įstatyme nenustatyta tvarka - savo iniciatyva ir savo pasirinktu būdu, nesant tam jokio pagrindo transporto priemonės saugotoju paskirti atsakovą.
6.2 Atsakovo paskyrimas saugotoju prieštarauja pačiai nutartimi taikytai laikinąją apsaugos priemonei, nes ja uždrausta ginčo transporto priemonę valdyti, naudoti, disponuoti, todėl esant tokiems draudimams transporto priemonės priskyrimas saugoti atsakovui (kurio vardu registruota priemonė) yra neįmanomas. Tokia laikinoji apsaugos priemonė logiškai galima ir pagrįsta, kai saugotoju paskiriamas kitas asmuo, šiuo atveju apeliantas.
6.3 Apelianto 2023 m. gegužės 18 d. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo nurodytos aplinkybės, kad transporto priemonė eilę metų (7 metus) buvo ir tebėra apelianto žinioje ir jo faktiniame valdyme, yra pakankamas pagrindas esamą faktinę situaciją išlaikyti ar bent jau jos nekeisti, ką visiškai nepagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas.
6.4 Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė per didelę įrodinėjimo pareigą apeliantui, ypač, kai prašymu sprendžiamas ne ginčas iš esmės, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Tai, kad transporto priemonė visą laiką buvo pas apeliantą neginčijamai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai: nutarimai, nutartys, kuriais nustatyta, jog faktinis transporto priemonės valdytojas visada buvo ir yra apeliantas, o ne atsakovas.
6.5 Nesuprantama, kodėl teismas, konstatavęs, kad yra pagrindas išlaikyti esamą situaciją, pats sau prieštaraudamas sprendė, jog turto saugotoju turi būti paskirtas atsakovas, o ne apeliantas. Palikus galiojančią skundžiamą nutarties dalį status quo nebus išlaikytas, ilgus metus tarp šalių egzistavęs transporto priemonės valdymas iš esmės pasikeis, o dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.
6.6 Apeliantas nuo 2016 metų transporto priemonę išlaiko, ja rūpinasi, remontuoja (ką patvirtina teisėsaugos institucijų sprendimai). Tuo tarpu transporto priemonės faktinį valdymą perdavus atsakovui, kuris jos nevaldė, neprižiūrėjo, neremontavo, labai tikėtina ir yra reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo (jei būtų palankus apeliantui) įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, nes per bylinėjimosi laiką transporto priemonė atsakovo gali būti neprižiūrėta, sugadinta ir net patenkinus apelianto ieškinį, teismo sprendimas taps beprasmis, nes transporto priemonė taps bevertė.
Atsiliepimas
7. Atsakovas 2023 m. birželio 9 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-25583) prašo apelianto atskirojo skundo netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1 Vien tai, kad apeliantas tam tikrą laiką naudojasi transporto priemone, tai niekaip jam nesuteikia nuosavybės teisių į transporto priemonę, kadangi nuosavybė įgyjama tik įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. V. P. transporto priemonę yra įsigijęs ir ją kaip savo nuosavybę registravęs nuo 2016 m. lapkričio 16 d., t.y. beveik septynerius metus. Per visą šį laikotarpį nebuvo jokių objektyvių kliūčių, kurios objektyviai būtų kliudę apeliantui kreiptis į teismą ir įrodinėti savo teises. Tačiau to apeliantas per visą laiką nedarė, kas tik rodo, kad jis nebuvo ir nelaikė savęs transporto priemonės savininku.
7.2 Atsakovas, jei būtų siekęs, turėjo visas galimybes bet kuriuo momentu perleisti nuosavybės teises į transporto priemonę, tačiau to nepadarė, kas rodo, kad jokios grėsmės nėra ir nebuvo.
Šalies argumentai
7.3 Apeliantas teigia, kad nepaskyrus jo transporto priemonės saugotoju ir neleidus jam transporto priemone naudotis, kyla grėsme, kad transporto priemonė gali būti neprižiūrėta ar sugadinta. Tačiau vien tik deklaratyvus pasakymas, kad grėsmė egzistuoja, nesant ir nepateikus jokių su tuo susijusių įrodymų, nesudaro pagrindo vertinti dėl realios grėsmės. Atsakovas teikia teismui įrodymus, kad būtent apeliantas ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, kuomet vyko ginčas dėl transporto priemonės atsakovui grąžinimo, transporto priemone naudojosi netinkamai, ne tik kad pažeisdamas kelių eismo taisykles, tačiau ir važinėdamas be privalomos techninės apžiūros ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Atsakovas visuomet rūpinosi savo transporto priemone ir visuomet rūpinosi jos technine apžiūra. Iš pridedamų techninės apžiūros ataskaitų matyti, kad techninė apžiūra visuomet buvo atliekama Marijampolėje pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
7.4 Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti.
7.5 Apelianto, kaip ieškovo, galimi reikalavimai yra užtikrinti, nes apribotas nuosavybės teisės perleidimas, kas užtikrina, kad transporto priemonė nebus perleista jokiems tretiesiems asmenims, todėl nėra pagrindo dar labiau riboti atsakovo nuosavybės teisę ir leisti automobiliu naudotis apeliantui.
7.6 Apelianto prašymas, kad jis būtų paskirtas transporto priemonės saugotoju, ir kad jam būtų leista naudotis transporto priemone, nėra susijęs su reikalavimų užtikrinimu ir pareiškėjo keliamu ginču, o yra siekis pasitelkiant teismą, įgyti teisę naudotis daiktu, kuris jam nuosavybės teise nepriklauso.
7.7 Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepaskyrus apelianto transporto priemonės saugotoju, netektų prasmės ir neatliktų savo paskirties. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kadangi tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir dėl ginčo esmės bus pasisakyta išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą.
7.8 Transporto priemonės saugotoju paskyrus apeliantą ir jam leidus naudotis transporto priemone, susidarytų keista situacija, kai teismas neišnagrinėjęs ginčo iš esmės apeliantui leistų naudotis kito asmens nuosavybe, tokiu būdu paneigiant pačią atsakovo nuosavybę. Tokiu būdu apeliantas net nebūtų suinteresuotas greitu bylos nagrinėjimu, nes per visą bylos nagrinėjimą jis galėtų naudotis automobiliu, tuo tarpu atsakovas, priešingai, yra suinteresuotas kuo greitesniu bylos nagrinėjimu, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ribojančios jo nuosavybės teises, būtų panaikintos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022 m. birželio 11 d. 2023 m. vasario 22 d., 2023 m. kovo 30 d. pranešimus dėl užfiksuotų administracinių nusižengimų, 2022 m. birželio 11 d., 2022 m. gruodžio 29 d., 2023 m. vasario 1 d., 2023 m. vasario 22 d., 2023 m. kovo 30 d. administracinių nusižengimų protokolus, kurie atsakovo teigimu patvirtina, kad būtent apeliantas ikiteisminio tyrimo atlikimo metu, kuomet vyko ginčas dėl transporto priemonės atsakovui grąžinimo, transporto priemone naudojosi netinkamai, ne tik pažeisdamas kelių eismo taisykles, tačiau ir važinėdamas be privalomos techninės apžiūros ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
10. Atsakovas taip pat teikia Marijampolės techninės apžiūros centro Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros ataskaitas, kuriomis įrodinėja aplinkybę, kad atsakovas visuomet rūpinosi savo transporto priemone ir visuomet rūpinosi jos technine apžiūra. Iš pridedamų techninės apžiūros ataskaitų matyti, kad techninė apžiūra visuomet buvo atliekama Marijampolėje pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas priima atsakovo pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Dėl ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas transporto priemonės administratoriumi - saugotoju paskirti apeliantą, leidžiant jam ir toliau naudoti transporto priemonę ir transporto priemonės saugotoju paskirtas atsakovas, kuris yra registruotas transporto priemonės savininkas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinė teisė suinteresuotiems asmenims pateikti rašytinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Pareiškėjas, prašantis taikyti tokias priemones iki ieškinio pateikimo kartu su prašymu, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.
15. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pakankami spręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo (jei būtų palankus pareiškėjui) įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, todėl taikė laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į transporto priemonę, ją įkeisti ar kitaip įtakoti jos teisinį likimą (valdymą, naudojimą ir disponavimą). Apeliantas šios teismo nutarties dalies neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas jos plačiau nevertina ir nepasisako.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo transporto priemonės administratoriumi-saugotoju paskirti ieškovą, leidžiant jam ir toliau naudoti transporto priemonę. Teismas vertino, kad šiai dienai nuosavybės teisė į transporto priemonę registruota atsakovo vardu, be prokuroro nutarime pateikiamų vertinimų kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl transporto priemonės įgijimo pareiškėjo lėšomis ir kt., kartu su prašymu nėra pateikta. Todėl transporto priemonės saugotoju teismas paskyrė atsakovą, kuris yra registruotas transporto priemonės savininku.
17. Apeliantas teigia, kad teismas peržengė prašymo nagrinėjimo ribas, nes nenustatęs pagrindo tenkinti apelianto prašymo antrojo reikalavimo, susijusio su transporto priemonės administravimu - saugojimu, turėjo šią prašymo dalį atmesti, o ne išspręsti proceso įstatyme nenustatyta tvarka, t.y. savo iniciatyva ir savo pasirinktu būdu, nesant tam jokio pagrindo transporto priemonės saugotoju paskirti atsakovą. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus argumentus laiko nepagrįstais, kadangi vadovaujantis CPK 147 straipsnio 5 dalies 10 punktu, teismui yra suteikta teisė skirti turto saugotoją tais atvejais, kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu.
18. Iš ieškinio reikalavimų (2023-06-08 DOK-25583) matyti, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2016 m. spalio 4 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo V. P.) ir pripažinti, kad transporto priemonės pirkėjas yra ieškovas R. D.. Tiek iš prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ieškinyje, atsiliepime į ieškinį nurodomų argumentų, akivaizdu, kad tarp šalių kilo ginčas dėl transporto priemonės nuosavybės teisių.
19. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo transporto priemonės saugotoju paskirti ieškovą, transporto priemonės saugotoju paskyrė atsakovą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė prašymo nagrinėjimo ribas, kadangi teisę paskirti turto saugotoją teismui suteikia teisės normos.
20. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė per didelę įrodinėjimo pareigą apeliantui, ypač, kai prašymu sprendžiamas ne ginčas iš esmės, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Tai, kad transporto priemonė visą laiką buvo pas apeliantą, neginčijamai patvirtina rašytiniai įrodymai esantys byloje: nutarimai, nutartys, kuriais nustatyta, jog faktinis transporto priemonės valdytojas visada buvo ir yra apeliantas, o ne atsakovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, turto saugotojo paskyrimo nėra ir negali būti nagrinėjami, nes jie sudaro šio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio argumentų nagrinėjimas jau pradinėje bylos proceso stadijoje prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui bei neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019).
21. Apeliantas teigia, kad yra pakankamas pagrindas esamą faktinę situaciją išlaikyti ar bent jau jos nekeisti, palikus galiojančią skundžiamą nutarties dalį status quo nebus išlaikytas, ilgus metus tarp šalių egzistavęs transporto priemonės valdymas iš esmės pasikeis, o dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.
22. Apeliantas teigdamas, kad jis yra transporto priemonės faktinis valdytojas, prašo jį paskirti transporto priemonės saugotoju, leidžiant apeliantui ir toliau naudoti transporto priemonę. Tačiau atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, svarbu, jog šiuo metu atsakovo vardu registruota transporto priemonė ne tik nebūtų perleista kitiems asmenims, bet ir nebūtų sunaikinta ar prarastų savo vertę. Transporto priemonės eksploatavimas lemia jos nusidėvėjimą, vertės mažėjimą. Naudojama transporto priemonė gali būti sunaikinta eismo įvykio metu (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-553/2021). Išvardinti argumentai pagrįstai sąlygoja poreikį perduoti ginčo automobilį saugoti atsakovui, kurio vardu jis yra registruotas.
23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad transporto priemonės faktinį valdymą perdavus atsakovui, kuris jos nevaldė, neprižiūrėjo, neremontavo, labai tikėtina ir yra reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo (jei būtų palankus apeliantui) įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, nes per bylinėjimosi laiką transporto priemonė atsakovo gali būti neprižiūrėta, sugadinta ir net patenkinus apelianto ieškinį, teismo sprendimas taps beprasimis, nes transporto priemonė taps bevertė. Šiuos apelianto argumentus paneigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.832 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojimą. Tai reiškia, kad atsakovui yra įstatymu nustatyta pareiga išsaugoti transporto priemonės vertę.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria transporto priemonės saugotoju paskirtas atsakovas, naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.