- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- eI-1471-505/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01980-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. K., R. K., Alytaus rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- A. H. M., V. M.
- Advokatai
- Audronė Žemeckė, Vytautas Klimavicius, Vytautas Tučkus
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Štreimikienei, atsakovui A. K. ir jo atstovei advokatei Audronei Žemeckei, atsakovui R. K. ir jo atstovui advokatui Vytautui Klimavičiui,
trečiajam suinteresuotam asmeniui A. H. M. ir jo atstovams advokatui Vytautui Tučkui ir A. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. ir jo atstovei L. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės (ginančios viešąjį interesą) prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus rajono savivaldybės administracijai, A. K., R. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims, L. K., A. H. M., G. M., J. R. M., R. M., V. M. dėl administracinių aktų dalių panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, patikslintu prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti:
1. Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 33-Ž-3163 ,,Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo";
2. Alytaus rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintą žemes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas-1,905 ha) detalųjį planą bei įsakymo priedą, Eil. Nr. 4;
3. Alytaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 33-1-980 ,,Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo";
4. Pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartį Nr. 11163 nuo jos sudarymo dienos.
Prašymuose nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautas Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus raštas, kuriame prašoma ginti viešąjį interesą. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi V. M. prašymą dėl valstybinio kelio, nustatė, jog atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinius matavimus nesivadovauta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nekilnojamojo turto kadastro nuostatais ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, todėl turi būti panaikinti Alytaus apskrities viršininko ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimti įsakymai bei jų pagrindu atsiradusios neteisėtos pasekmės.
VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto antro Kauno žemėtvarkos skyriaus inžinierė I. P. 1998 m. vasario 12 d. vietovėje paženklino žemės sklypo (projektinis Nr. 98) ribas ir surašė grąžinamos natūra žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą. Žemės sklypo (projektinis Nr. 98) ribos nurodytos žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:10 000. Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 26 d. sprendimais Nr. 33-7745, Nr. 33-7739, Nr. 33-7740, Nr. 33-7741, Nr. 33-7742, Nr. 33-7743, Nr, 33-7744 ir 1998 m. birželio 26 įsakymu Nr. 33-368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo ir žemės (miško) suteikimo naudotis asmenims Alytaus rajone“ bendrosios nuosavybės teise M. K., M. L., J. R. M., O. M., A. M. ir J. A. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemę grąžinant natūra 12,57 ha bendro ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 98) (duomenys neskelbtini) .
1998 m. gruodžio 25 d. parengtas žemės sklypo (projektinis Nr. 98) padalijimo projektas, padalijant šį žemės sklypą į 3 žemės sklypus (projektiniai Nr. 98, Nr. 98-1 ir Nr. 98-2). Šis žemės sklypo padalijimo projektas patvirtintas Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 33-32 „Dėl žemės sklypų padalijimo projekto patvirtinimo Alytaus rajone“, įrašant žemės sklypų (Nr. 98, Nr. 98-1 ir Nr. 98-2) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, šiems žemės sklypams buvo suteikti kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) .
Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau - preliminarūs matavimai). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal A. A. T. firmos „Altida“ vykdytojos J. Ž. 2007 m. gegužės 1 d. parengtą žemės sklypo planą, atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkių taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.
Pabrėžė, kad Alytaus rajono Luksnėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 5 d. (toliau - Projektas), A. K. suprojektuotas perduoti neatlygintinai nuosavybėn 1,43 ha bendro ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) . Alytaus apskrities viršininko 2005 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. S-33-20779 A. K. atkurtos nuosavybės teisės į žemę neatlygintinai perduodant nuosavybėn minėtą žemės sklypą. Projekto planinėje dalyje punktyrine linija pažymėtas, galimai kaip bendrojo naudojimo kelias, kuris su minėtu žemės sklypu turėtų ribotis pietinėje šio žemės sklypo dalyje.
I. P. įmonės projekto autorė I. P. 2004 m. rugsėjo 2 d. vietovėje paženklino žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribas ir surašė žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą. Šio žemės sklypo ribos nurodytos žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000. Šis sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2005 m. vasario 8 d., tačiau jo duomenys patikslinti vadovaujantis Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 33-Ž-3/63 dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo. Šio keitimo metu žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plotas pasikeitė iš 1,4300 ha į 1,4905 ha. Šio sklypo ribos buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A. Z. IĮ vykdytojo A. Z. 2005 m. lapkričio mėn. parengtą žemės sklypo planą, atlikus kadastrinius matavimus.
Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. D1-87 dėl detaliųjų planų tvirtinimo priedu Eil. Nr. 4 buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) detalusis planas, kuriuo minėtas žemės sklypas buvo padalintas į tris žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis (iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų ir jų priklausinių statybai).
Alytaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 33-Ž-980 dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo buvo patvirtinti detaliajame plane suformuotų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenys, o Nekilnojamojo turto registre šie sklypai buvo įregistruoti 2006 m. gegužės 4 d., žemės sklypų ribas pažymint Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A. Z. IĮ vykdytojo A. Z. 2006 m. balandžio mėn. parengtus minėtų žemės sklypų planus.
Pažymėjo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:5 000, A. Z. parengtame žemės sklypo plane, šio žemės sklypo detaliajame plane ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ) planuose nurodyta, kad minėti žemės sklypai pietuose ribojasi su keliu. Tačiau faktiškai kelio nėra, kadangi jo vietoje yra neteisingais kadastriniais matavimais pasislinkęs žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ).
Po sklypų padalinimo, A. K. žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartimi Nr. 11163 perleido R. K..
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Palyginę vykdytojo A. Z. 2005 m. lapkričio mėn. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plane M 1:1000, pagal kurį buvo pažymėtos minėto žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nurodytus linijų ilgius su projekto autorės I. P. parengtame šio žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000 nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais nustatyta, kad žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, ilgis 172.10 m (21,23+150,87) - 7,00 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 5 ir Nr. 6, ilgis 41,65 m - 0,35 m trumpesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 6 ir Nr. 7, ilgis 34,15 m - 0,15 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 7 ir Nr. 8, ilgis 49,90 m - 2,00 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 1, ilgis 158,32 m (121,81+36,51) - 10,68 m trumpesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1 :5000.
Atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) konfigūracija, atlikus kadastrinius matavimus, nepakito, o šio žemės sklypo ribų linijų ilgiai, nurodyti žemės sklypo plane, atlikus kadastrinius matavimus, ženkliai skiriasi nuo projekto autorės I. P. parengtame šio žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000 nurodytų tų pačių ribų linijų ilgių (ilgėja pietryčių kryptimi, valstybinės žemės ploto, kurio ribose suprojektuotas minėtas kelias, atžvilgiu, 7,00 m). Kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plotas (1,4905 ha) viršija Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai) 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą 0,0127 ha (pagal Nuostatų 1 priedą maksimali leistina (ribinė) 1,43 ha žemės sklypo ploto paklaida gali būti iki ± 0,04783 ha (0,04 V 1,4300=0,04783 ha)). Nacionalinė žemės tarnyba neturi dokumentais pagrįstos informacijos, kad vykdytojas, nustatęs, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ploto skirtumas didesnis kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede, apie tai raštu būtų informavęs užsakovą ir apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių, t. y. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyrių, taip pat neturi dokumentais pagrįstos informacijos, kad minėtas skyrius būtų priėmęs sprendimą dėl būtinumo patikslinti šio žemės sklypo ribas teritorijų planavimo dokumente.
Todėl darė išvadą, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 11 punktu ir Nuostatų 21 punkto nuostatomis, tuo užimat pietinėje dalyje esantį kelią.
Įvertinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) 2005 m. lapkričio mėn. paženklinimo-parodymo aktą nustatyta, kad su paženklintomis šio žemės sklypo ribomis sutiko ir sutikimą paženklinimo-parodymo akto ketvirtame punkte patvirtino parašu viena iš tuometinių žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkių - M. K.. Penktame paženklinimo-parodymo akto punkte nėra įrašų apie kitų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkų (kviestinių asmenų) raštu nurodytą neatvykimo priežastį, pateiktas pastabas arba apie nesutikimą pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, tuo pažeidžiant Nuostatų 32 punkto ir Taisyklių 29.8 punkto reikalavimus.
Esant tokiai situacijai, kai neteisingais kadastriniais matavimais pasislinkęs A. K. sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) uždengė valstybinį kelią, gretimai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalį nuosavybės teise turintis V. M. negali patekti į savo nuosavybę. Administracine procedūra šio ginčo išspręsti nepavyko dėl A. K. nesutikimo, kadangi jo nuomone šis klausimas jau išspręstas Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-145-652/2006, kurioje buvo sprendžiami sklypo atidalinimo klausimai. Tačiau iš 2012 m. spalio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3844-652/2012 matyti, jog toje byloje servitutinio kelio nustatymo klausimas nespręstas.
Žemesnės instancijos teismas
Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai buvo atlikti nesivadovaujant Taisyklių 11 punkto bei Nuostatų 21 ir 32 punktų reikalavimais (užimant pietinėje dalyje esančio kelio dalį, viršijant Nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinę) žemės sklypo ploto paklaidą ir pažeidžiant žemės sklypo ribų ženklinimo procedūras). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ginčo aktai naikintini.
Kadangi ginčijami administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien šių aktų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Todėl teismui panaikinus ginčo administracinių aktų dalis, negaliojančiu pripažintinas ir ginčo sandoris - 2006 m. liepos 4 d. žemės sklypo dovanojimo sutartis Nr. 11163. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiuo atveju ginčo sandoris buvo neteisėtų ir naikintinų ginčo aktų pasekmė. Todėl 2006 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartis Nr. 11163 yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.
Ginčo atveju, valstybės institucijų priimti administraciniai aktai priimti pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl laikytina, jog pažeidžiamas ir viešas interesas. Be to, neteisingais kadastriniais matavimais į privataus sklypo ribas įtraukus valstybinėje žemėje esantį kelią buvo pažeistas valstybės turtinis interesas, kuris prilyginamas ir ginamas kaip viešasis interesas.
Atsiliepimuose į prašymą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė prašymą patenkinti.
Atsiliepimuose į prašymą ir teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėjo V. M. prašymą dėl vakarinėje žemės sklypo dalyje esančio kelio ir Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus (toliau – Skyrius) veiksmų (neveikimo).
Išnagrinėjus prašyme išdėstytus faktus, prie prašymo pridėtus dokumentus, Skyriaus bei VĮ Registrų centro duomenis, nustatyta, kad VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto antro Kauno žemėtvarkos skyriaus inžinierė I. P. 1998 m. vasario 12 d. vietovėje paženklino žemės sklypo (projektinis Nr. 98) ribas ir surašė grąžinamos natūra žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo aktą. Žemės sklypo (projektinis Nr. 98) ribos nurodytos žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:10 000. Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 26 d. sprendimais Nr. 33-7745, Nr. 33-7739, Nr. 33-7740, Nr. 33-7741, Nr. 33-7742, Nr. 33-7743, Nr. 33-7744 ir 1998 m. birželio 26 įsakymu Nr. 33-368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo ir žemės (miško) suteikimo naudotis asmenims Alytaus rajone“ bendrosios nuosavybės teise M. K., M. L., J. R. M., O. M., A. M. ir Jonui A. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemę grąžinant natūra 12,57 ha bendro ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 98) (duomenys neskelbtini) .
VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto antro Kauno žemėtvarkos skyriaus inžinierė I. P. 1998 m. gruodžio 25 d. parengė žemės sklypo (projektinis Nr. 98) padalijimo projektą, padalijant šį žemės sklypą į 3 žemės sklypus (projektiniai Nr. 98, Nr. 98-1 ir Nr. 98-2). Šis žemės sklypo padalijimo projektas patvirtintas Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 33-32 „Dėl žemės sklypų padalijimo projekto patvirtinimo Alytaus rajone“. Įrašant žemės sklypų (Nr. 98, Nr. 98-1 ir Nr. 98-2) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, šiems žemės sklypams buvo suteikti kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) .
Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau – preliminarūs matavimai). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal A. A. T. firmos „Altida“ vykdytojos J. Ž. 2007 m. gegužės 1 d. parengtą žemės sklypo planą, atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkių taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai).
Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 98) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:10 000 ir žemės sklypo (projektinis Nr. 98) padalijimo projekte nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) vakaruose ribojasi su laisva valstybine žeme, t. y. kelias šiuose planuose nurodytas nebuvo. Žemės sklypo (projektinis Nr. 98) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:10 000 ir žemės sklypo (projektinis Nr. 98) padalijimo projekte nurodyta, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 98) pietinę ribą (žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) pažymėta ribos posūkio taškais Nr. 5 ir Nr. 6) kerta 8 m pločio kelias, kuris tęsiasi iki šio žemės sklypo šiaurės vakarinio ribos posūkio taško (žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) pažymėtas ribos posūkio tašku Nr. 9).
Taip pat nustatyta, kad Alytaus rajono Luksnėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 33-1548-Ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ (toliau – Projektas), A. K. suprojektuotas perduotas neatlygintinai nuosavybėn 1,43 ha bendro ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) . Alytaus apskrities viršininko 2005 m. sausio 4 d. d. sprendimu A. K. atkurtos nuosavybės teisės į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ).
Įvertinus Projekto sprendinius, t. y. Projekto planinėje dalyje pažymėtas tuo metu A. K. suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribas, nustatyta, kad Projekto planinėje dalyje punktyrine linija pažymėtas, galimai kaip bendrojo naudojimo, kelias, kuris su minėtu žemės sklypu turėtų ribotis pietinėje šio žemės sklypo dalyje.
I. P. įmonės projekto autorė I. P. 2004 m. rugsėjo 2 d. vietovėje paženklino žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribas ir surašė žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo aktą. Žemės sklypo (kadastro Nr. 3328/0003:366) ribos nurodytos šio žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000. Šis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2005-02-08, žemės sklypo ribos buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A. Z. IĮ vykdytojo A. Z. 2005 m. lapkričio mėn. parengtą žemės sklypo planą, atlikus kadastrinius matavimus.
Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) detalusis planas, kuriuo minėtas žemės sklypas padalytas į tris žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis.
Žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2006 m. gegužės 4 d., žemės sklypų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A. Z. IĮ vykdytojo A. Z. 2006 m. balandžio mėn. parengtus minėtų žemės sklypų planus, atlikus kadastrinius matavimus.
Pažymėjo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:5 000, A. Z. parengtame žemės sklypo plane, atlikus kadastrinius matavimus, šio žemės sklypo detaliajame plane ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) planuose, atlikus kadastrinius matavimus, nurodyta, kad minėti žemės sklypai pietuose ribojasi su keliu.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Palyginę vykdytojo A. Z. 2005 m. lapkričio mėn. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plane M 1:1000, pagal kurį buvo pažymėtos minėto žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nurodytus linijų ilgius su projekto autorės I. P. parengtame šio žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000 nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, nustatė, kad žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, ilgis 172.10 m (21,23+150,87) – 7,00 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M1:5 000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 5 ir Nr. 6, ilgis 41,65 m – 0,35 m trumpesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 6 ir Nr. 7, ilgis 34,15 m – 0,15 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 7 ir Nr. 8, ilgis 49,90 m – 2,00 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 1, ilgis
158,32 m (121,81+36,51) – 10,68 m trumpesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000.
Todėl konstatavo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) konfigūracija, atlikus kadastrinius matavimus, nepakito, o šio žemės sklypo ribų linijų ilgiai, nurodyti žemės sklypo plane, atlikus kadastrinius matavimus, ženkliai skiriasi nuo projekto autorės I. P. parengtame šio žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000 nurodytų tų pačių ribų linijų ilgių (ilgėja pietryčių kryptimi, valstybinės žemės ploto, kurio ribose suprojektuotas minėtas kelias, atžvilgiu, 7,00 m). Kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plotas (1,4905 ha) viršija Nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą 0,0127 ha (pagal Nuostatų 1 priedą maksimali leistina (ribinė) 1,43 ha žemės sklypo ploto paklaida gali būti iki ± 0,04783 ha (0,04 ?¯1,4300=0,04783 ha)). Nacionalinė žemės tarnyba neturi dokumentais pagrįstos informacijos, kad vykdytojas, nustatęs, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ploto skirtumas didesnis kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede, apie tai raštu būtų informavęs užsakovą ir apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių, t. y. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyrių, taip pat neturi dokumentais pagrįstos informacijos, kad minėtas skyrius būtų priėmęs sprendimą dėl būtinumo patikslinti šio žemės sklypo ribas teritorijų planavimo dokumente.
Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Taisyklių 11 punktu ir Nuostatų 21 punkto nuostatomis, tuo galimai užimat pietinėje dalyje esantį kelią.
Įvertinę žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) 2005 m. lapkričio mėn. paženklinimo–parodymo aktą, nustatė, kad su paženklintomis šio žemės sklypo ribomis sutiko ir sutikimą paženklinimo–parodymo akto ketvirtame punkte patvirtino parašu viena iš tuometinių žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkių – M. K.. Penktame paženklinimo–parodymo akto punkte nėra įrašų apie kitų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkų (kviestinių asmenų) raštu nurodytą neatvykimo priežastį, pateiktas pastabas arba apie nesutikimą pasirašyti paženklinimo–parodymo akte, tuo galimai pažeidžiant Nuostatų 32 punkto ir Taisyklių 29.8 punkto reikalavimus.
Palyginę kitoje kelio pusėje esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plane M 1:1000, 2007 m. gegužės 28 d. parengtame vykdytojos J. Ž., nurodytus ribų linijų ilgius su projekto autorės I. P. parengtame žemės sklypo (projektinis Nr. 98) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:10 000 ir žemės sklypo (projektinis Nr. 98) padalijimo projekte nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, nustatėme, kad šio žemės sklypo konfigūracija, atlikus kadastrinius matavimus, nepakito, tačiau žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribų linijų ilgiai, atlikus kadastrinius matavimus, skiriasi nuo projekto autorės I. P. parengtoje žemės sklypo (projektinis Nr. 98) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:10 000 ir žemės sklypo (projektinis Nr. 98) padalijimo projekte nurodytų tų pačių ribų linijų ilgių (trumpėja nuo 0,52 m. iki 8,31 m). Darytina prielaida, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Taisyklių 11 punkto nuostatomis.
V. M. kartu su prašymu pateikė Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-145-652/2006 išaiškinimo. Šioje nutartyje išaiškinta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-145-652/2006 klausimas dėl servitutinio kelio nebuvo sprendžiamas. Pažymėjo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2-145-652/2006) tenkino atsakovų G. M., J. R. M., A. M. ir A. H. M. priešieškinį ir nutraukė žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. balandžio 18 d. nutartimi (civ. byla Nr. 3K-3-166/2007) paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą.
Atsižvelgiant į V. M. prašymo nagrinėjimo metu nustatytus faktus, į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai buvo atlikti nesivadovaujant Taisyklių 11 punktu, Nuostatų 21 punkto ir Nuostatų 32 punkto nuostatomis (galimai užimant pietinėje dalyje esančio kelio dalį, viršijant Nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinę) žemės sklypo ploto paklaidą ir pažeidžiant žemės sklypo ribų ženklinimo procedūras), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Skyriaus vedėjui pavedė organizuoti suinteresuotų asmenų, t. y. žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkų, žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinius matavimus atlikusio matininko (A. Z.) susitikimą, susitikimo metu detaliai išaiškinti prašymo nagrinėjimo metu nustatytus faktus ir siūlyti nustatytų pažeidimų ištaisymą spręsti administracine tvarka. Taip pat Skyriaus vedėjui buvo pavesta išsiaiškinti, ar yra tikslinga patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) detalųjį planą, patvirtintą Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. D1-87. Nepavykus nustatytų pažeidimų ištaisymo išspręsti administracine tvarka, Skyriui pavesta pagal kompetenciją imtis priemonių dėl Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenų nustatymo teisėtumo panaikinimo teismine tvarka.
2014 m. vasario 27 d. Skyriuje įvyko susirinkimas, kuriame matininkas A. Z. negalėjo paaiškinti, kodėl atlikdamas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinius matavimus juos atliko nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis.
Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkas A. K. buvo kviečiamas į susirinkimą, tačiau neatvyko. Buvo nuspręsta informuoti A. K. apie 2014 m. vasario 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavedimą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenų tikslinimo administracine tvarka.
Skyrius 2014 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 2SG- (14.2.45)-37 „Dėl kelio“ A. K. informavo, kad jam nesutikus patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis administracine tvarka, skyrius inicijuos kreipimąsi dėl administracinių aktų panaikinimo, t. y. viešo intereso gynimą teismine tvarka.
A. K., susipažinęs su skyriaus pateikta informacija, 2014 m. birželio 11 d. pateikė prašymą, prašydamas įvertinti teismų (dėl žemės sklypo padalijimo) sprendimus ir atsižvelgti sprendžiant įvažiavimo klausimą į V. M. sklypą.
Pažymėjo, kad pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-145-652/2006, t. y., ar teismo sprendimu išsprendė dėl servitutinio kelio į žemės sklypus, atidalintus pagal atsakovų pateiktą A. A. T. firmos „Altida“ parengtą žemės sklypo Nr. 98-2 padalijimo projektą. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 17 d. nutarė išaiškinti, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-145-652/20006 servitutinio kelio nustatymo nesprendė. Prašė prašymą tenkinti.
Atsiliepime į prašymą atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija prašė prašymo reikalavimą panaikinti Alytaus rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintą žemes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas - 1,905 ha) detalųjį planą bei įsakymo priedą, Eil. Nr. 4, patenkinti.
Atsiliepime į prašymą nurodė, jog 2006 m. vasario 23 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D1-87 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) detalusis planas, kuriuo minėtas žemės sklypas buvo padalintas į tris žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis (iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų ir jų priklausinių statybai). Įvertinę pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus ir motyvus darė išvadą, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai yra atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktą ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą, todėl naikinamas yra Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 33-Ž-3163 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“, o taip pat ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas žemes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas 1.4905 ha) detalusis planas bei įsakymo priedas eil. Nr. 4 bei Alytaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 33-Ž-980 „Dėl pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirties keitimo“.
Atsakovas A. K. atsiliepimuose į prašymą prašė prašymo netenkinti.
Atsiliepimuose į prašymą nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė advokatė paaiškino, kad atsižvelgiant į pareiškėjo konstatuotus faktus bei aplinkybes, pareiškėjas negali ginti viešojo intereso, nes susiklosčiusioje situacijoje ginčas yra kilęs dėl Civilinio kodekso normų taikymo. Mano, jog pareiškėjas šiuo atveju neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, o byla turėtų būti nutrauktina. Duotuoju atveju analizuojant atliktų matavimų ir viešojo intereso santykį, įvertinant žemės reformos ypatumus, matavimo dvimetrine liniuote specifiką, taip pat galimas matavimų paklaidas dėl reljefo (šlaitas palei ežero liniją, kalnuota vietovė) galimai įvyko techninio pobūdžio netikslumas, tačiau pabrėžtina, kad ši situacija neliečia teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimo klausimų.
Akivaizdu, jog ginčas prasidėjo dėl įvykusios matavimo klaidos ar kitų teismui nežinomų priežasčių, bet šis ginčas iš esmės liečia ne teisingą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą, kaip konstitucinę vertybę, reikšmingą visai visuomenei, kurią turėtų ginti prokuroras, o techninio pobūdžio klaidos pašalinimą, lėmusią viešojo administravimo subjekto akto galimą nepagrįstumą. Tai labiau disputas tarp viešojo administravimo subjekto ir privačių asmenų arba tarp privačių asmenų dėl teisės disponuoti atitinkamu žemės sklypu. Susiklosčiusi konfliktinė teisinė ir faktinė situacija turėtų būti sprendžiama pasitelkiant į pagalbą ne viešojo intereso institutą, kadangi šiuo atveju jo nėra.
Šiuo atveju, kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, nebuvo jokių nei materialinės, nei proceso teisės normų pažeidimų, o tai irgi suponuoja išvadą dėl viešo intereso nebuvimo tikrinamoje administracinėje byloje.
Sutiko, kad žemės reformos vykdymas išreiškia viešą interesą, o žemės sklypų matavimai sudėtinė žemės reformos dalis, tačiau matavimų metu padarytos klaidos, trūkumai, neišeinantys už keleto asmenų interesų sferos bei lėmę nepagrįstus viešojo administravimo subjektų sprendimus, šalintini kitais įstatymų numatytais būdais.
Prokuratūros teiginys, jog A. K. žemės sklypas ilgėja pietryčių kryptimi, valstybinės žemės ploto, kurio ribose suprojektuotas minėtas kelias yra klaidingas, kadangi niekada A. K. šiai dienai priklausančiame žemės sklype, duotojoje vietoje nebuvo kelio, o žemės sklypo pokyčiai galimi tik šiaurės rytų kryptimi.
A. K. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ploto pasikeitimas iš 1,4300 ha į 1,4905 ha yra įvykęs dėl vietovės reljefo – kalnuotos vietovės, šlaito ties ežero linija, pagaliau ežero pasislinkimo dėl esamų šliūžių, todėl žemės sklypas ilgėja šiaurės rytų kryptimi, kur yra Daugirdėlių ežeras, besiribojantis su minėtu A. K. žemės sklypu, o ne kaip teigia prokuratūra pietryčių kryptimi.
Visi prašomi panaikinti įsakymai yra priimti patikrinus žemės sklypo (projektinis Nr. 352, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenų bylą teritoriniame padalinyje – Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente. Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, susipažinęs su minėto žemės sklypo kadastro duomenų byla, jokių procedūrinių ar materialinių teisės normų pažeidimų nerado, per beveik dešimties metų laikotarpį nuo pirmojo ginčijamo įsakymo priėmimo, niekas nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl tariamai jų teises pažeidžiančių įsakymų panaikinimo. Pabrėžė, jog teisėtas žemės savininkas pagal įstatyminę bazę vadovaujantis teisėtais lūkesčiais tvarkė, naudojo ir disponavo šiuo nekilnojamuoju turtu, investavo į jį savo pinigines lėšas negalėdamas prognozuoti tokios įvykių eigos.
Pabrėžė, jog Kauno apygardos prokuratūros pareiškime nėra duomenų apie atsakovų nesąžiningumą realizuojant skundžiamus administracinius aktus. Jų veiksmai buvo paremti būtent šiais dokumentais, kuriuos priėmė viešojo administravimo institucija ir be kurių būtų buvę negalimi žemės sklypų detalieji planai. A. K. veikė sąžiningai įgyvendindamas jam LR Konstitucijos suteiktas nuosavybės teises į žemės sklypą, jas įgyvendindamas laikėsi LR teisės aktų nuostatų, tikėdamas, jog visi žemės sklypo planavimo darbai, kadastriniai duomenys yra patvirtinti žemėtvarkos teritorinio padalinio Alytaus rajone pagal procedūrines normas. CK 4.37 straipsnio pagrindu, savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdė, naudojo nuosavybės teises į objektą ir juo disponavo - žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) 2006 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartimi Nr. 11163 perleido broliui R. K., kuris savo eiga gavo statybos leidimus, pradėjo statybos darbus aptariamame žemės sklype, atvedė į sklypą elektros energiją. Visi atlikti darbai liudija apie sąžiningas investicijas turint teisėtus lūkesčius.
Mano, jog ginčijant Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 33-Ž-3163 ,,Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. DI-87, patvirtintą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas 1,4905 ha) detalųjį planą bei įsakymo priedą Eil. Nr. 4. naikintinas ir A. H. M. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) detalusis planas, nes jis galimai taip pat atliktas neteisingai dėl kadastrinių matavimų pažeidimų. Nes būtent šiuos matavimus atliekant turėjo būti numatytas servitutinis kelias, kad patekti į kitus žemės sklypus. Prašė prašymą atmesti.
Atsakovas R. K. atsiliepimuose į prašymą prašė prašymo netenkinti.
Atsiliepimuose į prašymą nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas advokatas paaiškino, jog kaip teisingai nurodoma prašyme, ginčo žemės sklypas buvo padovanotas 2006 m. liepos 4 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Kitaip tariant, žemės sklypą įgijo jau po visų aukščiau nurodytų aplinkybių atsiradimo. Mano, jog žemės sklypą įgijo teisėtai. Žemės sklypas buvo įgytas prieš beveik devynis metus laiko. Nuo to laiko žemės sklypą iš esmės sutvarkė ir pagerino, t. y. sutvarkė gerbūvį, pastatė lieptelį, pavėsinę, gavo statybos leidimus, atvedė elektrą, išliejo pamatus namui ir kt., todėl turėjo itin daug išlaidų. Mano, kad reikalavimas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes tokiu būdu jis sąžiningai įgijęs nuosavybės teises į šį sklypą turės patirti pasekmes, dėl kurių nėra kaltas, ir su kuriomis iš esmės nėra susijęs, todėl ir restitucija šiuo atveju negali būti taikoma.
Viešasis interesas negali būti ginamas taip, kad būtų iš esmės nepagrįstai pažeisti visai su viešojo intereso pažeidimu nesusijusio asmens teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju, bus pažeista ir jo kaip piliečio nuosavybės teisė, kuri bus atimta tam nesant jokių atsakovo kaltų veiksmų, kas yra neteisėta, nes nuosavybė gali būti paimama tik teisingai atlyginant, ko akivaizdu, kad šiuo atveju nėra.
Šis reikalavimas nepagrįstas ir todėl, kad pareiškėjo nurodomas kelias, kuris neva buvo panaikintas praplečiant tuo metu buvusio žemės sklypo, į kurio sudėtį įėjo ir atsakovo dabartinis žemės sklypas, ribas, yra visai ne prie jo žemės sklypo ir su jo žemės sklypu nesiribojo ir nesiriboja bei nesiribotų net ir viską grąžinus į į pirminę padėtį, todėl atsakovo žemės sklypo padėtis ir statusas viešo intereso gynimui jokios reikšmės neturi. Mano, kad šis pareiškėjo reikalavimas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo yra perteklinis, net jeigu ir pasitvirtintų pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės.
Pabrėžė, kad išvada dėl kelio uždengimo padidėjusiu žemės sklypo plotu, daroma tik remiantis padidėjusiomis žemės sklypo kraštinių linijomis net neįvertinant, iš kurios pusės konkrečiai šios linijos pakito. Tokią išvadą atsakovas daro, nes būdamas savo žemės sklype kasmet mato, kaip keičiasi su juo besiribojančio vandens lygis, todėl akivaizdu, kad kranto linija kiekvienais metais, priklausomai nuo lietingumo, taip pat keičiasi, ko akivaizdu, kad pareiškėjas neįvertina, nes nuo to priklauso ir kadastrinių matavimų koordinatės bei žemės sklypo kraštinių linijų ilgiai. Todėl šioje byloje siekiant nustatyti tiesą, reikalinga vertinti esamų įrodymų visumą, atsižvelgiant į konkrečią geografinę žemės sklypų padėtį - buvimą šalia vandens tvenkinio, kuris įtakoja ir žemės sklypo kraštinių, o tuo pačiu ir ploto pasikeitimus. Vien fakto dėl žemės sklypo ploto pasikeitimo nepakanka konstatuoti, kad būtent tai sąlygojo kelio uždengimą, nenustačius aukščiau nurodytų aplinkybių faktinės įtakos ginčo situacijai bei neįvertinus kitų kaimyninių žemės sklypų savininkų veiksmų valdomų žemės sklypų atžvilgiu. Prašė prašymą atmesti.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. H. M., G. M., J. R. M., R. M., V. M. ir jų atstovai prašė prašymą patenkinti.
Atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. K., J. R. M., R. M. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 75 str. 1 d.). Jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Prašymas netenkintinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, 2014 m. gruodžio 23 d. prašymo, 2015 m. vasario 19 d. patikslinto prašymo ir šių prašymų 2015 m. spalio 22 d. papildymo Kauno apygardos administraciniam teismui pagrindu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžimo ir teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo faktą. Taikant ABTĮ, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte. Priešingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Ginant viešąją interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi, todėl konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą – gindamas viešąjį interesą ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-679/2008). Be to, skiriasi ir skundo tenkinimo sąlygos, nes ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, o toks pažeidimas yra būtinas, siekiant patenkinti skundą dėl viešojo intereso gynybos. Tuo tarpu asmuo, kuris gina savo subjektinę teisę, bylos nagrinėjimo metu turi įrodyti šios savo teisės pažeidimą. Atvejų, kai ginamas viešasis interesas ir kai pareiškėjas gina savo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus, atribojimas, visų pirma, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir lemia tam tikrų įrodinėjimo taisyklių taikymą. Nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl savo subjektinės teisės ar dėl viešojo intereso gynimo, yra reikšminga ir dėl to, jog kai įstatymai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą dėl skunde (prašyme) nurodomo viešojo intereso gynimo, teisėjas privalo atsisakyti priimti tokį skundą (prašymą), vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniai kriterijai, siekiant nustatyti, ar asmuo gina viešąjį interesą, ar savo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A3-11/2004, sistemiškai vertindama ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir 3 punktą, 56 straipsnio 1 dalį, nusprendė, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-857/2008). ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 56 straipsnis numato prokuroro teisę įstatymų numatytais atvejais kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ar asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, tačiau nenumato jų teisės kreiptis į teismą, siekiant apginti trečiojo asmens teises ir interesus. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A5-768/2007 teisėjų kolegija netenkino prokuroro reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į asmenų iki žemės nacionalizavimo valdytą žemę mirusių buvusių turto savininkų paveldėtojams, padavusiems prašymus nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nusprendė, kad šiuo reikalavimu prokuroras negina viešojo intereso, o siekia apsaugoti trečiojo asmens teises ir interesus, tačiau tokiam reikalavimui įstatyminio pagrindo nenurodo (2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-768/2007). Ir priešingai, pavyzdžiui administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015 pagal pareiškėjų A. M. ir R. P. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – V. D. ir G. R.) dėl įsakymo panaikinimo pareiškėjai A. M. ir R. P. K. padavė teismui skundą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-244, kuriuo buvo patikslinti trečiajam suinteresuotam asmeniui, V. D., priklausančio (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys, o pareiškėjai nesutikimą su šiuo įsakymu grindė tuo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui, V. D., į jam priklausančio žemės sklypo ribas, buvo nepagrįstai įtrauktas bendro naudojimo kelias, einantis nuo Pagubės–Liubavo kelio, per R. P. K. priklausantį sklypą iki A. M. priklausančio žemės sklypo, kuris (kelias) pagal žemės ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3261-41 patvirtintą Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, turėjo būti valstybinėje žemėje, todėl pareiškėjai nebeturi galimybės privažiuoti prie jiems priklausančių sklypų. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015). Taigi šioje administracinėje byloje, kuri panaši į nagrinėjamą teisinę situaciją, buvo vertinta, jog buvo pažeista asmenų subjektinė teisė, o ne viešasis interesas.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 26 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. raštas (Nr. 1SD-(14.2.7)-4111, kuriame prašoma ginti viešąjį interesą. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi V. M. prašymą dėl valstybinio kelio (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. pavedimas Nr.1PAV-(1.8.)-89 „Dėl V. M. prašymo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių“), nustatė, jog atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinius matavimus nesivadovauta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau- Nuostatai), ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių" (toliau- Taisyklės), todėl turi būti panaikinti Alytaus apskrities viršininko ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimti įsakymai bei jų pagrindu atsiradusios neteisėtos pasekmės.
Byloje taip pat nustatyta ir surinkti įrodymai patvirtina, kad VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto antro Kauno žemėtvarkos skyriaus inžinierė I. P. 1998 m. vasario 12 d. vietovėje paženklino žemės sklypo (projektinis Nr. 98) ribas ir surašė grąžinamos natūra žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą. Žemės sklypo (projektinis Nr. 98) ribos nurodytos žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:10 000. Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 26 d. sprendimais Nr. 33-7745, Nr. 33-7739, Nr. 33-7740, Nr. 33-7741, Nr. 33-7742, Nr. 33-7743, Nr. 33-7744 ir 1998 m. birželio 26 įsakymu Nr. 33-368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo ir žemės (miško) suteikimo naudotis asmenims Alytaus rajone“ bendrosios nuosavybės teise M. K., M. L., J. R. M., O. M., A. M. ir J. A. M. atkurtos nuosavybės teisės į žemę grąžinant natūra 12,57 ha bendro ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 98) Šnekučių kaime, Alytaus rajone.
Valstybinio žemėtvarkos instituto antro Kauno žemėtvarkos skyriaus inžinierė I. P. 1998 m. gruodžio 25 d. parengė žemės sklypo (projektinis Nr. 98) padalijimo projektą, padalijant šį žemės sklypą į 3 žemės sklypus (projektiniai Nr. 98, Nr. 98-1 ir Nr. 98-2). Šis žemės sklypo padalijimo projektas patvirtintas Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 33-32 „Dėl žemės sklypų padalijimo projekto patvirtinimo Alytaus rajone“, įrašant žemės sklypų (Nr. 98, Nr. 98-1 ir Nr. 98-2) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, šiems žemės sklypams buvo suteikti kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) .
Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau - preliminarūs matavimai). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal A. A. T. firmos „Altida“ vykdytojos J. Ž. 2007 m. gegužės 1 d. parengtą žemės sklypo planą, atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkių taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.
Be to, Alytaus rajono Luksnėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 33-1548-Ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tvirtinimo“ (toliau - Projektas), A. K. suprojektuotas perduoti neatlygintinai nuosavybėn 1,43 ha bendro ploto žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) . Alytaus apskrities viršininko 2005 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. S-33-20779 A. K. atkurtos nuosavybės teisės į žemę neatlygintinai perduodant nuosavybėn minėtą žemės sklypą. Projekto planinėje dalyje punktyrine linija pažymėtas, galimai kaip bendrojo naudojimo kelias, kuris su minėtu žemės sklypu turėtų ribotis pietinėje šio žemės sklypo dalyje.
I. P. įmonės projekto autorė I. P. 2004 m. rugsėjo 2 d. vietovėje paženklino žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribas ir surašė žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą. Šio žemės sklypo ribos nurodytos žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5 000. Šis sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2005-02-08, tačiau jo duomenys patikslinti vadovaujantis Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 33-Ž-3/63 dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo. Šio keitimo metu žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plotas pasikeitė iš 1,4300 ha į 1,4905 ha. Šio sklypo ribos buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A. Z. IĮ vykdytojo A. Z. 2005 m. lapkričio mėn. parengtą žemės sklypo planą, atlikus kadastrinius matavimus.
Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. D1-87 dėl detaliųjų planų tvirtinimo priedu Eil. Nr. 4 buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) detalusis planas, kuriuo minėtas žemės sklypas buvo padalintas į tris žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) bei pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis (iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų ir jų priklausinių statybai).
Alytaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 33-Ž-980 dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo buvo patvirtinti detaliajame plane suformuotų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenys, o Nekilnojamojo turto registre šie sklypai buvo įregistruoti 2006 m. gegužės 4 d., žemės sklypų ribas pažymint Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A. Z. IĮ vykdytojo A. Z. 2006 m. balandžio mėn. parengtus minėtų žemės sklypų planus.
Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:5 000, A. Z. parengtame žemės sklypo plane, šio žemės sklypo detaliajame plane ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ) planuose nurodyta, kad minėti žemės sklypai pietuose ribojasi su keliu. Tačiau faktiškai kelio nėra, kadangi jo vietoje yra neteisingais kadastriniais matavimais pasislinkęs žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ).
A. K. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , 2006 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartimi Nr. 11163 perleido R. K..
Pareiškėjas, palyginęs vykdytojo A. Z. 2005 m. lapkričio mėn. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) plane M 1:1000, pagal kurį buvo pažymėtos minėto žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nurodytus linijų ilgius su projekto autorės I. P. parengtame šio žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000 nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais nustatyta, kad žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, ilgis 172.10 m (21,23+150,87) - 7,00 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 5 ir Nr. 6, ilgis 41,65 m - 0,35 m trumpesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 6 ir Nr. 7, ilgis 34,15 m - 0,15 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 7 ir Nr. 8, ilgis 49,90 m - 2,00 m ilgesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000; žemės sklypo ribos, kadastrinių matavimų plane pažymėtos riboženkliais Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 1, ilgis 158,32 m (121,81+36,51) - 10,68 m trumpesnis nei nustatytas žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000.
Pareiškėjas, atsižvelgdamas į šiuos duomenis darė išvadą, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) konfigūracija, atlikus kadastrinius matavimus, nepakito, o šio žemės sklypo ribų linijų ilgiai, nurodyti žemės sklypo plane, atlikus kadastrinius matavimus, ženkliai skiriasi nuo projekto autorės I. P. parengtame šio žemės sklypo ribų nustatymo schemoje (abrise) ir žemės sklypo plane M 1:5000 nurodytų tų pačių ribų linijų ilgių (ilgėja pietryčių kryptimi, valstybinės žemės ploto, kurio ribose suprojektuotas minėtas kelias, atžvilgiu, 7,00 m). Kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. 3328/0003:366) plotas (1,4905 ha) viršija Nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą 0,0127 ha (pagal Nuostatų 1 priedą maksimali leistina (ribinė) 1,43 ha žemės sklypo ploto paklaida gali būti iki ± 0,04783 ha (0,04 V 1,4300=0,04783 ha)). Nacionalinė žemės tarnyba neturi dokumentais pagrįstos informacijos, kad vykdytojas, nustatęs, jog žemės sklypo (kadastro Nr. 3328/0003:366) ploto skirtumas didesnis kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede, apie tai raštu būtų informavęs užsakovą ir apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių, t. y. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyrių, taip pat neturi dokumentais pagrįstos informacijos, kad minėtas skyrius būtų priėmęs sprendimą dėl būtinumo patikslinti šio žemės sklypo ribas teritorijų planavimo dokumente. Todėl darė išvadą, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Taisyklių 11 punktu ir Nuostatų 21 punkto nuostatomis, tuo užimat pietinėje dalyje esantį kelią. Įvertinus žemės sklypo (kadastro Nr. 3328/0003:366) 2005 m. lapkričio mėn. paženklinimo-parodymo aktą nustatyta, kad su paženklintomis šio žemės sklypo ribomis sutiko ir sutikimą paženklinimo-parodymo akto ketvirtame punkte patvirtino parašu viena iš tuometinių žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkių - M. K.. Penktame paženklinimo-parodymo akto punkte nėra įrašų apie kitų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkų (kviestinių asmenų) raštu nurodytą neatvykimo priežastį, pateiktas pastabas arba apie nesutikimą pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, tuo pažeidžiant Nuostatų 32 punkto ir Taisyklių 29.8 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas įrodinėjo, jog esant tokiai situacijai, kai neteisingais kadastriniais matavimais pasislinkęs A. K. sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) uždengė valstybinį kelią, gretimai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalį nuosavybės teise turintis V. M. negali patekti į savo nuosavybę. Administracine procedūra šio ginčo išspręsti nepavyko dėl A. K. nesutikimo, kadangi jo nuomone šis klausimas jau išspręstas Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-145-652/2006, kurioje buvo sprendžiami sklypo atidalinimo klausimai. Tačiau iš 2012 m. spalio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3844-652/2012 matyti, jog toje byloje servitutinio kelio nustatymo klausimas nespręstas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir iš surinktų įrodymų matyti, jog atsakovui A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,43 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) . Luksnėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 33-1548-Z (toliau - Projektas), buvo suprojektuotas perduoti nuosavybėn neatlygintinai 1,43 ha žemės sklypas Šnekučių kaime, Alytaus seniūnijoje. Alytaus apskrities viršininko 2004 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. S-33-20779 A. K. atkurtos nuosavybės teisės į žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą projektinis Nr. 355-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ). Projekto plane A. K. suprojektuotame žemes sklype punktyrine linija yra pažymėtas kelias. Šis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2005 m. vasario 8 d., žemės sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A. Z. IĮ (darbų vykdytojas - matininkas A. Z.) 2005 m. lapkričio mėnesį parengtą žemės sklypo planą, atlikus kadastrinius matavimus.
Alytaus rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) detalusis planas, kuriuo minėtas sklypas padalintas į tris žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2006 m. gegužės 6 d., žemės sklypų ribos yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal A. Z. IĮ (darbų vykdytojas - matininkas A. Z.) 2006 m. balandžio mėnesio parengtus žemės sklypų planus, atlikus kadastrinius matavimus. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ribų nustatymo schemoje (abrise), žemės sklypo plane M 1:5000, A. Z. parengtame žemės sklypo plane, atlikus kadastrinius matavimus, taip pat žemės sklypo detaliajame plane ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) planuose, atlikus kadastrinius matavimus, nurodyta, kad minėti sklypai pietuose ribojasi su 5 m pločio keliu, pažymėtu gretimybėmis 3-4, 4-5-6.
Byloje vyksta ginčas dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų teisingumo. Pareiškėjo duomenimis neteisingais kadastriniais matavimais pasislinkęs A. K. žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (po padalinimo žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) uždengė valstybinį kelią (Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Alytaus raivomo savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr.K-189, ištrauka), t. y. sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje Nr.467) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje) faktinėje situacijos schemoje matyti, kad po kadastrinių matavimų kelias pilnai uždengtas sklypų, kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) )(schemoje Nr.467) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) (schemoje Nr.466), tačiau atsakovai byloje įrodinėja, jog tai A. H. M. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastriniai matavimai yra neteisingi.
Skundams (prašymams) dėl viešojo intereso gynimo taikomi visi bendrieji reikalavimai, keliami skundo (prašymo) formai ir turiniui (ABTĮ 23 straipsnis) bei priedams (ABTĮ 24 straipsnis). Tačiau tam tikra skundo (prašymo) turinio specifika išplaukia iš paties skundo (prašymo) dalyko, t. y. reikalavimo, nukreipto į viešojo intereso gynybą. Pareiškėjas, kuris kreipėsi į administracinį teismą su prašymu ginti viešąjį interesą, savo skunde (prašyme) turėtų nurodyti ne tik atitinkamus teisės aktų pažeidimus, bet ir kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimai ir kaip jo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. Pareiga suformuluoti reikalavimą, kuris būtų tinkamas viešajam interesui apginti, tenka į teismą besikreipiančiam subjektui. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje A822–65/2009 pabrėžė, kad dispozityvumo principas, kuris galioja ir administraciniame procese (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330-08), reiškia, jog materialinius teisinius reikalavimus byloje suformuluoja asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Tačiau kreipimasis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą pasižymi didele specifika, nes pareiškėjas gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai, tai yra viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla ir kad viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, darytina išvada, kad viešąjį interesą ginantiems subjektams taikomas ribotas dispozityvumo principas (2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).
Pareiškėjas prašyme dėl viešojo intereso gynimo būtinumo nurodė, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso sudėtinė dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų bei vykdyti jiems priskirtas funkcijas. Kai valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas. Prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Ginčo atveju, valstybės institucijų priimti administraciniai aktai priimti pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl laikytina, jog pažeidžiamas ir viešas interesas. Be to, neteisingais kadastriniais matavimais į privataus sklypo ribas įtraukus valstybinėje žemėje esantį kelią buvo pažeistas valstybės turtinis interesas, kuris prilyginamas ir ginamas kaip viešasis interesas.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo prašymo ginti viešąjį interesą turinį ir atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuluotą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, pagal kurią ne bet kuris teisės normų pažeidimas savaime lemia viešojo intereso pažeidimą (2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005), sprendė, kad pareiškėjas nemotyvavo, kaip minimas teisės normų pažeidimas pažeidė viešąjį interesą, rėmėsi bendru taisyklių aiškinimu, neindividualizuodamas konkrečių aplinkybių nagrinėjamos bylos kontekste, nenurodė, kaip jo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija darė išvadą, kad pareiškėjas pateikė nemotyvuotą prašymą dėl viešojo intereso gynimo ir neįrodė, kad nagrinėjamoje byloje ginamas viešasis, o ne privatus interesas. Bylos nagrinėjimo metu, teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo prašymo ginti viešąjį interesą turinį ir atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuluotą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, pagal kurią ne bet kuris teisės normų pažeidimas savaime lemia viešojo intereso pažeidimą (2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005), sprendė, kad įvertinus minėtas aplinkybes teismas nelaikė esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, todėl bylos nagrinėjimą 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iš esmės atnaujino, bei vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu, numatančiu teismo teisę išaiškinti proceso dalyviams teises ir pareigas, pareiškėjui išaiškino teisę savo prašyme nurodyti ne tik atitinkamus teisės normų pažeidimus, bet ir kaip teisės normų pažeidimai pažeidžia viešąjį interesą (individualizuoti konkrečias aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste), kaip jo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti.
Pareiškėjas 2015 m. spalio 22 d. prašymo papildyme nurodė aplinkybes ir argumentus kaip teisės normų pažeidimai pažeidžia viešąjį interesą (individualizuoti konkrečias aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste), kaip jo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. O būtent nurodė, jog prašymu prašomi panaikinti ginčo aktai yra naikintini, kadangi pažeidžia Nuostatų 21 ir 32 punktų ir Taisyklių 11 punkto reikalavimus. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai buvo atlikti nesivadovaujant Taisyklių 11 punkto bei Nuostatų 21 ir 32 punktų reikalavimais (užimant pietinėje dalyje esančio kelio dalį, viršijant Nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinę) žemės sklypo ploto paklaidą ir pažeidžiant žemės sklypo ribų ženklinimo procedūras). Tokiais neteisingais kadastriniais matavimais į privataus sklypo ribas įtraukus valstybinėje žemėje esantį kelią buvo pažeistas valstybės turtinis interesas, kuris visais atvejais ginamas kaip viešasis interesas. Be to, viešojo intereso pažeidimas šiuo atveju pasireiškia netinkamu valstybės institucijų funkcijų vykdymu ir neteisėtu valstybinio tuno užvaldymu, pažeidžiant imperatyvias aukščiau nurodytų įstatymų ir teisės aktų normas. Ginčo atveju buvo pažeistas ne tik viešasis, bet ir asmenų interesas - tretieji suinteresuotieji asmenys G. ir V. M., J. R. ir R. M. negali teisėtu būdu patekti i savo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (kadastro N r. (duomenys neskelbtini) ), O tai, jog ginant viešąjį interesą tuo pačiu yra apginsimos ir asmenų teisės, neduoda pagrindo manyti, jog pareiškėjas neturėjo teises kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Vadovaujantis Taisyklių 9 punktu nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų darbų kontrolę organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Tačiau ji savo funkcijų tinkamai neatliko, ko pasėkoje buvo priimti neteisėti ginčo aktai. Iš bylos medžiagos matyti, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos miesto (rajono) žemėtvarkos skyriaus specialistai (teisių perėmėjas - NŽT), vykdydami jiems priskirtas funkcijas, patikrino ir suderino A. Z. individualios įmonės parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylą, tačiau pažeidimų nenustatė. Todėl konstatavo, kad valstybės institucija netinkamai atliko jai priskirtas funkcijas - netinkamai atliko kadastro duomenų bylos patikrinimą bei suderinimą, o tai sąlygojo valstybės institucijos priimto administracinio akto neteisėtumą ir valstybės turtinio intereso pažeidimą. Be to, kadastrinius matavimus atlikęs matininkas, nustatęs, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ploto skirtumas didesnis kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede, apie tai raštu turėjo informuoti užsakovą ir apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinį žemėtvarkos skyrių - Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos miesto (rajono) žemėtvarkos skyrių, kuris privalėjo žemės sklypo kadastro duomenų bylą gražinti matininkui nustatytiems trūkumams pašalinti. Šių veiksmų neatlikus konstatuotina, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Taisyklių 11 punkto ir Nuostatų 21 punkto nuostatomis, tuo užimat valstybinėje žemėje esantį kelią ir pažeidžiant valstybės turtinį interesą, kuris visada yra ginamas kaip viešasis interesas. Valstybės interesai yra vieši interesai, nes šie interesai reiškia naudos siekimą visos visuomenės gerovės užtikrinimui.
Procesiniuose dokumentuose prokuroro pateikta informacija apie tai, kokiais būdais ir priemonėmis bus siekiama viešojo intereso pažeidimo šalinimo, bylą nagrinėjančiam administraciniam teismui leistų spręsti, kuo ginčijamų administracinių aktų panaikinimas prisidėtų prie viešojo intereso gynybos, tinkamai apibrėžti ir išnagrinėti keliamus reikalavimus, susijusius su viešojo intereso gynimu. Pažymėtina, kad tokių duomenų nurodymas prokuroro pateikiamuose procesiniuose dokumentuose yra susijęs ir su kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių gynyba. Gindamiesi nuo administraciniuose teismuose pareikšto reikalavimo panaikinti atitinkamus administracinius aktus, byloje dalyvaujantys asmenys turi būti informuojami, kokias materialines teisines pasekmes šis aktų panaikinimas gali sukelti (ar bus siekiama statinius nugriauti, juos pertvarkyti ir pan.). Šios informacijos turėjimas ar neturėjimas gali lemti ir byloje dalyvaujančių asmenų teisių gynimo procesinę elgseną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009). Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti faktą, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Todėl bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo ginamas interesas pripažintinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistajam viešajam interesui apginti. Pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Todėl teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Nenustačius, kad administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškėjo reikalavimas turėtų būti netenkinamas, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas viešasis interesas. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o realiai nebūtų apgintas viešasis interesas. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą. Išplėstinė teisėjų kolegija, nustačiusi, kad prokuroras neginčijo pastatyto motelio, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, Klaipėdos apskrities viršininko sudarytos komisijos 2002 m. rugpjūčio 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar prokuroro pareiškimu administraciniam teismui keliami reikalavimai iš tiesų yra tinkama priemonė apginti viešąjį interesą, ir ar teismo sprendimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus padėtų viešąjį interesą apginti (2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).
Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, pagal kurį buvo iškelta ši administracinė byla, turinio, šis prašymas iš esmės yra grindžiamas ne viešojo intereso, o privačių trečiųjų suinteresuotų asmenų G. M., V. M., R. M. interesų gynimu. Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad negali teisėtu būdu patekti į savo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) )(2014 m. gruodžio 22 d. nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašas su istorija). Nors tretieji suinteresuoti proceso dalyviai ir teigia, jog jų nurodomas, jų manymu, neteisėtai A. K. nuosavybėn (A. K. žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , po padalinimo žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ) patekęs žemės plotas yra bendrojo naudojimo (viešo) kelio dalis, tačiau konkrečių argumentų, apibūdinančių šio nurodomo kelio reikšmingumą Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme, būtent bendram visuomeniniam naudojimui, nepateikė. Šių aplinkybių nepatvirtina ir Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, patvirtintos Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. K-189, ištrauka, kurioje pažymėta tik ginčo kelio atkarpa, o ne visas kelias. O būtent 2014 m. gruodžio 22 d. VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapio ištraukoje ginčo kelias pažymėtas tik ties žemės sklypų Nr. 546, Nr. 465, Nr. 466, Nr. 91, riba, ir baigiasi žemės sklype Nr. 90. Pagal pateikiamą ginčo faktinės situacijos apibūdinimą, byloje ginčijamų atsakovų administracinių aktų, sandorio panaikinimu konkrečiai yra siekiama tik užtikrinti privačių asmenų G. M., V. M., R. M. patekimą į jų privačią valdą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-185/2010).
Minėta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašyme nėra nurodęs, kaip jo pareikšti reikalavimai leistų apginti viešąjį interesą (jei jis ir būtų). Reikalavimai panaikinti minėtus administracinius aktus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padėties atkūrimu), svarstytina, ar tokia reikalavimo apimtis leistų tinkamai apginti viešąjį interesą (jei jis ir būtų), ar ji laikytina tinkama, adekvačia ir teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotas taisykles atitinkanti viešojo intereso (jei jis yra) gynybos priemonė.
Administracinėje byloje A146-335/2008 išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras, nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas (tarp jų – ir institucijų tarpusavio susirašinėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laiko požiūriu, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Todėl teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras, nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad siekiami panaikinti administraciniai aktai Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 33-Ž-3163 ,,Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo", Alytaus rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtintas žemes sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas-1,905 ha) detalusis planas bei įsakymo priedo, Eil. Nr. 4, Alytaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 33-1-980 ,,Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo" ir 2006 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartis Nr. 11163, priimti ir sudaryti 2005 ir 2006 metais. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. 2014 m. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. pavedimas Nr.1PAV-(1.8.)-89 „Dėl V. M. prašymo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių“), o pareiškėjo prašymu į Kauno apygardos administracinį teismą buvo kreiptasi 2014 m. gruodžio 23 d., t. y. praėjus beveik 8 ir 9 metams nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks laiko tarpas yra nepateisinamai ilgas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1542/2013).
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokurorė neįrodė teismui, jog savo atliekamais veiksmais gina ir tinkamai apgintų viešąjį interesą, taip pat į teismą kreiptasi praėjus nepateisinamai ilgam laiko tarpui nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento, todėl pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės prašymas dėl viešojo intereso gynimo netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Atsakovo A. K. atstovė advokatė Audronė Žemeckė pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas – už atsiliepimo į skundą ruošimą bei išlaidas už advokato atstovavimą apmokėti - 1125,30 Eur.
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas A. K. 2014 m. vasario 18 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate Audrone Žemecke.
Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
Iš atsakovo atstovės pateikto prašymo ir jo priedų matyti, jog siekiama, kad būtų atlygintos išlaidos, kurias sudaro išlaidos: 447,7 Eur atsiliepimo į prašymą rengimas, 677,6 Eur pasiruošimas bylai ir atstovavimas teisme nagrinėjamoje byloje.
Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA). Pažymėtina, jog minimalios algos dydžiai kito (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino 800 litų MMA, 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino 850 litų MMA, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino 1000 litų MMA, 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2014 m. spalio 1 d. patvirtino 1035 litų (300 eurų) MMA), todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas MMA dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008). Pažymėtina, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojo nauja redakcija, kur rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas, maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
Atsakovas prašo priteisti 447,7 Eur už atsiliepimo į prašymą administracinėje byloje surašymą.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimo į ieškinį parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 3, t. y. 900 Eur (300 Eur x 3). Atsakovo prašoma priteisti iš pareiškėjo 447,7 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl tenkintina prašoma apimtimi.
Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 9 punkte numatyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas).
Atsakovo atstovei atstovaujant 2015 m. kovo 24 d., 2015 m. balandžio 21 d., 2015 m. gegužės 26 d. teismo posėdžiuose Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 714,5 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, todėl už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimalus galimas priteistinas dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisnių paslaugų teikimo metu galiojęs 714,5 Eur Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.).
Atsakovas už jo atstovės advokatės Audronės Žemeckės pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2015 m. kovo 24 d., 2015 m. balandžio 21 d., 2015 m. gegužės 26 d. teismo posėdžiuose viso prašė priteisti 399,3 Eur.
Iš byloje esančių informacinių pažymų matyti, jog Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. kovo 24 d. teismo posėdis prasidėjo 14.48 val. ir baigėsi 16.17 val., 2015 m. balandžio 21 d. teismo posėdis prasidėjo 14.52 val. ir baigėsi 17.32 val., 2015 m. gegužės 26 d. teismo posėdis prasidėjo 13.21 val. ir baigėsi 14.06 val. Taigi, teismo posėdis vyko 4 val. 54 min. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta ir Rekomendacijose pateiktą atstovavimo laiko skaičiavimą, maksimali priteistina išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose suma galėtų būti už 5 valandas, t. y. 357,25 Eur, todėl minėta suma priteistina iš pareiškėjo.
Atsakovo atstovei atstovaujant 2015 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžiuose Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 699,8 Eur už praėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, todėl už atstovavimą teismo posėdyje maksimalus galimas priteistinas dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisnių paslaugų teikimo metu galiojęs 699,8 Eur Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.).
Atsakovas už jo atstovės advokatės Audronės Žemeckės pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2015 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje prašė priteisti 139,15 Eur.
Iš byloje esančios informacinės pažymos matyti, jog Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdis prasidėjo 14.39 val. ir baigėsi 16.56 val. Taigi, teismo posėdis vyko 2 val. 17 min. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir Rekomendacijose pateiktą atstovavimo laiko skaičiavimą, maksimali priteistina išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose suma galėtų būti už 2 valandas, t. y. 139,96 Eur. Atsakovo prašoma priteisti iš pareiškėjo 139,15 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl tenkintina prašoma apimtimi.
Atsakovo atstovei atstovaujant 2016 m. sausio 19 d. teismo posėdžiuose Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 735,1 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, todėl už atstovavimą teismo posėdyje maksimalus galimas priteistinas dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisnių paslaugų teikimo metu galiojęs 735,1 Eur Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.).
Atsakovas už jo atstovės advokatės Audronės Žemeckės pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2016 m. sausio 19 d. teismo posėdyje prašė priteisti 139,15 Eur.
Iš byloje esančios informacinės pažymos matyti, jog Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 19 d. teismo posėdis prasidėjo 14.44 val. ir baigėsi 16.24 val. Taigi, teismo posėdis vyko 1 val. 40 min. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta ir Rekomendacijose pateiktą atstovavimo laiko skaičiavimą, maksimali priteistina išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose suma galėtų būti už 2 valandas, t. y. 147,02 Eur. Atsakovo prašoma priteisti iš pareiškėjo 139,15 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl tenkintina prašoma apimtimi.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į prašomos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, atsakovui A. K. iš pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros priteistina 1083,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, o kita prašymo dalis netenkintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 44, 45 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės prašymo netenkinti.
Atsakovo A. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų Kauno apygardos administraciniame teisme tenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1083,25 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros (kodas (duomenys neskelbtini) ).
Kitos prašymo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.