Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-01-15 · Administracinė byla Nr. P-261-40-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-15
Bylos Nr.
P-261-40-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 66.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 66.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 66.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P-261-40/2008Procesinio sprendimo kategorija 66.4; 66.5; 66.9; 66.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. sausio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje N5-612/2007 pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutarties G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2005 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas Gintarui Jakuntavičiui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio 11 d. apie 14 val. Vilniuje, Savanorių pr. 13, vairuodamas automobilį, važiavo eismo juosta, skirta visuomeniniam transportui, ir susidūrė su automobiliu, važiavusiu priešpriešiais ir sukusiu į kiemą, dėl ko buvo sugadinti abu automobiliai.

2005 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba nutarimu G. J. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jam 155 Lt baudą.

II.

G. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2005 m. rugpjūčio 29 d. Institucijos nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

2005 m. spalio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

G. J. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2005 m. rugpjūčio 29 d. Institucijos nutarimą, 2005 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

2006 m. vasario 23 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apelianto skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 27 d. nutartį ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai tirti iš naujo.

III.

2006 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba priėmė nutarimą, kuriuo G. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Institucija nurodė, kad pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Remiantis ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, ATPK 35 straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsigaliojimo. Kai suėjo 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas, pažeidėjo administracinio teisės pažeidimo byla buvo teisme, kadangi buvo nagrinėjamas kito eismo įvykio dalyvio skundas dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn, Institucija administracinio teisės pažeidimo bylą gavo tik 2006 m. rugsėjo 14 d. Terminų atnaujinimas administracinių teisės pažeidimų bylose nenumatytas, pagal ATPK terminus galima tik pratęsti iki 1 metų, bet administracinei bylai esant teisme administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pratęstas.

IV.

Nukentėjusysis V. K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimą ir administracinę bylą grąžinti Institucijai įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą administracinės teisės pažeidimą. V. K. skunde nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 11 d administracinio teisės pažeidimo eismo įvykio schema, pažeidėjo automobilio stabdymo trajektorija, ilgis parodo, kad vairuotojas, važiuodamas eismo juosta, skirta visuomeniniam transportui, neketino sukti į dešinę pusę ir, pažeisdamas leistino greičio reikalavimus, bandė aplenkti kitas transporto priemones bei sukėlė automobilių avariją ir sugadino transporto priemones. Pareiškėjo teigimu, G. J. turi būti nubaustas administracine tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas yra praleistas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, Institucijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad ATPK nėra numatyta galimybės atnaujinti byloje praleistą terminą, Institucija tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, todėl nėra pagrindo skundžiamą Institucijos nutarimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

V.

Apeliaciniu skundu V. K. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 153 straipsniu, atnaujinti procesą ir bylą nagrinėti iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirminiame skunde apygardos administraciniam teismui.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinio skundo netenkinti, nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė teisingą sprendimą.

VI.

Lietuvos vyriausias administracinis apeliacinio skundo netenkino.

Teismas nustatė, kad 2006 m. vasario 23 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, G. J. skundą tenkindamas iš dalies, panaikino ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai tirti iš naujo. Nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos administracinės nuobaudos skyrimo terminai, nustatyti ATPK 35 straipsnyje, turėjo būti pradėti skaičiuoti iš naujo. Taigi, administracinė nuobauda galėjo būti paskirta iki 2006 m. rugpjūčio 23 dienos. Byla Eismo priežiūros tarnybai grąžinta tik 2006 m. rugsėjo 14 d., t.y. jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Atnaujinti praleistą tokio pobūdžio terminą galimybės įstatymas nenumato. Termino pratęsimo klausimas pagal ATPK 35 straipsnio nuostatas galėjo būti sprendžiamas jam dar nepasibaigus. Todėl, ginčijamu 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba pagrįstai G. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavus, kad yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Apygardos administracinis teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir išaiškinęs bei taikęs teisės normas, pagrįstai nutarimą paliko nepakeistą. Todėl apeliacinio skundo tenkinimui pagrindo nėra.

Lietuvos vyriausias administracinis teisams taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė proceso normų reikalavimų, kadangi nagrinėjamoje byloje yra du baigiamieji procesiniai dokumentai – 2006 m. lapkričio 23 d. nutartys besiskiriančios savo turiniu (b.l. 39-43). Nutartys skiriasi tik tuo, jog viena iš jų atitinka ABTĮ 87 straipsnio reikalavimus, o kita surašyta be aprašomosios dalies. Dviejų skirtingo turinio nutarčių tuo pačiu klausimu surašymas bei neatitinkančio turinio reikalavimų procesinio dokumento surašymas byloje yra procesinės teisės normų pažeidimai, tačiau nagrinėjamu atveju jie nesudaro pagrindo teismo nutarties naikinimui ar pakeitimui.

VII.

V. K. padavė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N5-612/2007 remiantis administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 3; 4; 8 ir 12 punktais.

Prašyme nurodė, kad nesupranta kaip teisėjai prieš pusmetį nesugebėję nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio tarp eismo dalyvių atliktų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, administracinio teisės pažeidimo bylai nepabuvus Institucijos tyrime is naujo, sugebėjo nustatyti tiesioginio priežastinį ryšį tarp eismo dalyvių atliktų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kurių pasėkoje jo veiksmai situacijai darė stipresnį poveikį nei G. J. veiksmai - važiavimas visuomeniniam transportui skirta juosta, ištisinės ženklinimo linijos kirtimas bei greičio viršijimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija vadovavosi ne eismo įvykio vietos schema, bet melagingais liudytojo G. J. parodymais, kad jis važiavo visuomeniniam transportui skirta eismo juosta, nes norėjo pasukti į dešinę pusę ir įvažiuoti į kiemą ir važiavo apie 50-60 metrų 50 km/h greičiu. Eismo įvykio vietos schema aiškiausiai parodo, kad toje situacijoje pasukti į dešinę pusę neįmanoma. Teisėjų kolegija neįvertino, kad G. J. prieš automobilių susidūrimą pažeidė KET 53, 224 punktą bei 2 priedo 1.2 punkto reikalavimus ir iš chuligališkų paskatų dideliu greičiu bandė aplenkti kitas transporto priemones ir to pasėkoje sukėlė avariją bei sugadino transporto priemones. Vadovaujantis niekuo nepagrįstais terminais teisėjų kolegija nusprendė, kad V. K. veiksmai darė situacijai stipresnį poveikį nei važiavimas visuomeniniam transportui skirta eismo juosta bei ištisinės linijos ženklinimo ir važiavimo greičio pažeidimas.

V. K. apeliacinis skundas buvo paduotas anksčiau nei G. J., bet svarstytas 2006 m. rugpjūčio 23 d., praėjus lygiai puse metų po 2006 m. vasario 23d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai tirti is naujo. Pirmiausia turėjo būti priimtas sprendimas nagrinėti V. K. apeliacinį skundą ir tik po to eilės tvarka turėjo būti svarstomas G. J. apeliacinis skundas.

Administracinio teisės pažeidimo byla Institucijai buvo grąžinta 2006 m. rugsėjo 14 d. ir Institucija terminą, kurio metu buvo galima pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 1 metų praleido.

Analogiškas eismo įvykis įvyko 2004 m. rugsėjo 29 d. Jasinskio-Rotundo gatvių rajone. 2005 m. vasario 23 d. nutartyje, byloje N3-301-05, eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas vairuotojas, važiavęs juosta, skirta visuomeniniam transportui.

Teisėjų kolegija neįvertino, kad G. J. prieš automobilių susidūrimą pažeidė KET 53, 224 punktą bei 2 priedo 1.2 punkto reikalavimus. G. J., pažeisdamas ištisinės linijos ženklinimo taisykles, persirikiavo į visuomeninio transporto juostą likus nedideliam atstumui iki susidūrimo vietos ir nesugebėjo sustabdyti transporto priemonės, ką liudija stabdymo kelias - 7,5 metro. Mano, kad jeigu G. J. būtų įvažiavęs į visuomeninio transporto juostą toliau nei likus nedideliam atstumui iki įvažiavimo (susidūrimo vietos), jis paprasčiausiai būtų sugebėjęs sustabdyti transporto priemone, o V. K. būtų jį pastebėjęs ir būtų išvengta transporto priemonių susidūrimo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 3; 4; 8 ir 12 p. prašau atnaujinti procesą ir pripažinti G. J. kaltę pažeidus Kelių eismo taisykles ir šį pažeidimą esant tiesiogine (pagrindine) kilusių neigiamų pasekmių priežastimi, nenukrypti nuo formuojamos administracinių teismų praktikos ir paisyti iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų bei kitų konstitucinių principų kylančio reikalavimo, kad tokios pat (analogiškos) bylos būtų sprendžiamos taip pat.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VIII.

Procesą atsisakytina atnaujinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinio teisės pažeidimo byloje. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad procesas turi būti atnaujintinas remiantis ABTĮ 153 straipsnio 3, 4, 8 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad procesas atnaujintinas tuo atveju, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojų parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 4 punktą procesas atnaujintinas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų, padaryti nagrinėjant šią bylą. Tačiau V. K. nepateikė jokių konkrečių įrodymų, susijusių su Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkte numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

V. K. teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra nemotyvuota. ABTĮ 136 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal 133 straipsnį apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, todėl sprendžiant klausimą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, reikia remtis ABTĮ 86 straipsniu. Šis straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartis atitinka teismo sprendimui keliamus reikalavimus, todėl atnaujinti procesą remiantis tuo pagrindu, kad teismo nutartis yra be motyvų (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p.), nėra pagrindo.

V. K. prašo atnaujinti procesą taip pat pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

V. K. prašo atnaujinti procesą teigdamas, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas prieštarauja šio teismo analogiškoje byloje priimtam sprendimui, kadangi byloje Nr. N3 -301/05 teismas pripažino, kad eismo įvykio kaltininku pripažintas vairuotojas, važiavęs juosta, skirta visuomeniniam transportui. Kolegija konstatuoja, kad atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tada, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Nagrinėjamos bylos ir V. K. nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N3 -301-05 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Minėtoje bylose buvo ginčijamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir paskirta 180 litų bauda už tai, kad jis vairuodamas automobilį nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę iš Jasinskio į Rotundo gatvę, Vilniuje, nedavė kelio kitam automobiliui, važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, susidūrė ir sugadino abi transporto priemones, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje V. K. kelia ginčą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo G. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukta, kadangi praleisti ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai ir įstatymas nenumato tų terminų atnaujinimo. Taigi V. K. nurodyta byla ir ši byla pagal faktines aplinkybes nėra tokios pat (analogiškos).

Dėl išdėstytų argumentų procesas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti atnaujintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal V. K. prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAnatolijus BaranovasStasys Gagys