- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-02
- Bylos Nr.
- I-269-609/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Alona Romanovienė, Laimutė Jokubausakitė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G. Z., D. Z., R. P., A. P., A.M., J. B. V., A. U. W., Lietuvos veterinarijos akademijai, L. B.
- Trečiasis asmuo
- Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos, G. Z., R.S., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, D. Z., R. P., A. P., A.M., J. B. V., A. U. W., Lietuvos veterinarijos akademijai, L. B.
- Advokatai
- Arūnas Ivancius, Petras Navardauskas, Algirdas Gervaitis
- Kategorijos
- 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Alonos Romanovienės ir Laimutės Jokubausakitės, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro atstovei prokurorei Sigutei Stropienei, atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, trečiojo suinteresuotojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergej Juzik, trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovėms Rūtai Baškytei ir Žydrei Stirbienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų G. Z. ir D. Z. atstovui advokato padėjėjui Petrui Navardauskui, trečiojo suinteresuotojo asmens R.S. atstovui advokatui Algirdui Gervaičiui, UAB (duomenys neskelbtini) atstovui R. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovėms Neringos savivaldybės tarybai ir Neringos savivaldybės administracijai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G. Z., D. Z., R. P., A. P., A.M., J. B. V., A. U. W., A. P., UAB (duomenys neskelbtini), Lietuvos veterinarijos akademijai, L. B. projektavimo firmai, R. S., R. S., E. A., S. A., atstovaujamai įstatyminių atstovų E. A. ir J. A. A., J. M. dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000-10-13 sprendimo Nr. 97 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės administracijos išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 82 gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), Neringa bei Neringos savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. 65 gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), Neringa, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 97 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Neringa detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 82 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Neringoje, statybai, Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 6 d. išduotą statybos leidimą Nr. 65 gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), Neringoje. Nurodė, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2005 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. V3-8.5-1499 pateikė duomenis apie teisės aktų pažeidimus, padarytus Neringos savivaldybės tarybai priėmus 2000 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 97 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“, todėl prokuroras, surinkęs visus reikiamus duomenis reikalavimui pagrįsti, 2005 m. gruodžio 2 d. padavė teismui prašymą, prašydamas apginti viešąjį interesą. Žemės sklypas, kurio detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovas, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai zonai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir Generalinis planas) bei 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau – ir Parko nuostatai) nustato Kuršių nerijos nacionalinio parko režimą, todėl šių norminių teisės aktų, specialiai skirtų Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai, nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Pagal Generalinio plano Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinį planą nagrinėjama teritorija patenka į skirtingas tvarkymo programas turinčias teritorijas (apima visą V bei IV ir VI teritorijų dalis). Didžiajai daliai teritorijos, (duomenys neskelbtini) Neringos m., Generalinio plano skyriuje: Preilos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies Preilos gyvenvietės ir jos aplinkos principinio plano sprendime Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programoje V teritorijai (į kurią patenka detaliajame plane pažymėtų 1, 2, 3, 9 sklypų dalys, 5, 6, 7 ir 8 sklypai) numatyta: a) nukelti blogos architektūros esamo prekybos centro pastatus, jų teritoriją panaudojant gyvenamųjų namų statybai; b) išlaikyti esamą namą - autentiškos architektūros paminklą, atkuriant posesiją. IV teritorijai (į kurią patenka detaliajame plane pažymėtas sklypas Nr. 4 ir dalis sklypo Nr. 9) nustatytas palengvinto architektūrinio režimo zonos dalies tvarkymas, joje numatyta įgyvendinti palei marias išsidėsčiusių poilsio namų aplinkos tvarkymo priemones (želdinimą ir pan.) bei parengti specialų projektą dujų ūkio teritorijai apželdinti ir sutvarkyti, užmaskuojant techninius įrenginius. VI teritorijai (į kurią patenka detaliajame plane pažymėtų sklypų Nr. 1, 2, 3 didesnės dalys) numatyta vizualinės ir funkcinės struktūros pagerinimas suformuoto užstatymo teritorijoje: ties reglamentuota V zona esančią poilsio namų teritoriją apželdinti, tinkamai izoliuojant pastatus nuo tradicines formas išlaikančio gretimų posesijų apstatymo, išsaugoti paminklinę vertę turintį apstatymą, atkuriant posesijų ribas ir tradicinį aplinkos sutvarkymą. Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 97 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, numatantys naujų komercinės paskirties sklypų formavimą, pastatų rekonstravimą (sklypai Nr. 6, Nr. 8), kai Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniame plane numatyta pastatus nugriauti, ir šių pastatų teritoriją panaudoti gyvenamų namų statybai, naujai formuojamame sklype Nr. 4 naujo pastato (Nr. 73c) statybą (Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniame plane numatyta dujų ūkio teritoriją apželdinti ir sutvarkyti, užmaskuojant techninius įrenginius), prie sklypo Nr. 2 neužstatytos teritorijos prijungimą ir naujo pastato statybą, neatkuriant posesijų ribų ir tradicinio aplinkos tvarkymo ir pan., prieštarauja Generalinio plano sprendiniams – Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 14 punktams bei Preilos gyvenvietės ir jos aplinkos principinio plano sprendinių Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programos IV, V, VI punktų nuostatoms. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniuose teritorijoje (duomenys neskelbtini)Neringos m., formuoti rekreacinės, komercinės paskirties sklypus, statyti poilsio namus, prekybos įmones (sklypų Nr. 5, 6, 8 teritorijoje), statyti naujus statinius (sklypo Nr. 4, (duomenys neskelbtini), Neringos m., teritorijoje), formuoti naujus sklypus (sklypų Nr. 4, Nr. 6 teritorijoje) nenumatyta, todėl šios teritorijos detaliojo plano sprendiniai atitinkamai prieštarauja ir Parko nuostatų 4, 6.6, 11 punktams. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo, reglamentuojančio saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, o taip pat veiklą jose, nuostatas valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus) (25 str. 6 d.), todėl atsakovui priėmus ginčijamą 2000 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 97 „Dėl teritorijos(duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ buvo pažeistos ir šio įstatymo nuostatos. Ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu atsakovas- Neringos savivaldybės administracija, 2004 m. spalio 28 d. tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. Z. ir D. Z. gyvenamo namo naujai statybai (duomenys neskelbtini), Neringa, išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 82, o 2004 m. gruodžio 6 d. išdavė statybos leidimą Nr. 65, statybos pagal jį jau pradėtos. Panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 97 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“, turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės: 2004 m. spalio 28 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 82, 2004 m. gruodžio 6 d. statybos leidimas Nr. 65, nes viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.
Pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė išdėstė tuos pačius reikalavimus pagrindžiančius argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą (t. II, b.l. 2-4) nurodo, jog su prašymu nesutinka. Nurodo, kad prašymas teismui paduotas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą. Bendrasis, specialusis ir detalusis planavimas yra viešas, o prašymas teismui paduotas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo ginčijamo akto priėmimo dienos. Pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto prašymo padavimo termino, todėl byla turi būti nutraukta. Terminas prašymui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2005 m. rugsėjo 30 d., kai Klaipėdos apskrities viršininko administracija surengė tarpžinybinį pasitarimą, kuriame dalyvavo ir prokuroras. Atsakovai pažymėjo, kad Preilos gyvenvietės ir jos aplinkos principinio plano sprendime nurodyta, jog Preiloje turi būti vystomos veiklos formos, susijusios su poilsiautojų ir turistų aptarnavimu rekreaciniuose viešbučiuose, privačiuose butuose, poilsio namuose, todėl Preilos principinis planas, priešingai negu teigiama prokuroro prašyme, ne draudžia, bet skatina vystyti veiklą, susijusią su detaliojo plano sprendiniais. Pareiškėjo argumentai dėl teritorijos (duomenys neskelbtini)detaliojo plano neatitikimo Pagrindinių teiginių 4.1, 5 ir 14 punktams neatitinka tikrovės.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į prašymą (t. II, b.l. 5,6) siūlo prašymą patenkinti. Nurodo, jog rengiant ir tvirtinant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą nebuvo galiojančių Kuršių nerijos bendrojo ir atitinkamo lygmens specialiųjų bei detaliųjų planų, su kuriais minėtą planavimo schemą pagal įstatymo nuostatas reikėjo derinti, todėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema negalėjo būti laikoma tik rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, o buvo privaloma.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos veterinarijos akademija atsiliepime į prašymą (t. II, b.l. 10-12) siūlo jį patenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1142, priimtu iki detaliojo plano patvirtinimo, poilsiavietė Neringoje, (duomenys neskelbtini), perduota Lietuvos veterinarijos akademijai ir tai yra patvirtinta Seimo 2004 m. birželio 8 d. nutarimu, kuriuo tvirtinamas Lietuvos veterinarijos akademijos statutas. Iki ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo tretysis suinteresuotas asmuo naudojosi žemės sklypu, besitęsiančiu iki Kuršių marių kranto linijos ir apimančiu sklypo Nr. 4 teritoriją. Lietuvos veterinarijos akademija yra suinteresuota, kad IV teritorijoje (į kurią patenka detaliajame plane pažymėtas sklypas Nr. 4) būtų įgyvendinamas Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programoje nustatyta palengvinto architektūrinio režimo zonos dalies tvarkymas, įgyvendinant palei marias išsidėsčiusių poilsio namų aplinkos tvarkymo priemones, todėl su numatyto naujo pastato (Nr. (duomenys neskelbtini)) statyba nesutinka. Akademija taip pat suinteresuota, kad teritorijose, apimančiose sklypus Nr. 3, 7, 6, 5, 4, 9, 8, nebūtų didinamas užstatymas, kad detaliaisiais planais būtų įvertintos istorinės posesijos, atkuriant jų ribas ir sklypų skaičius teritorijoje nebūtų didinamas, laisvuose plotuose nebūtų įteisinamos statybos, būtų išsaugomas tradicinis aplinkos sutvarkymas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepime į prašymą (t. II, b.l. 42,43) siūlo prašymą patenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu (t.II, b.l. 49-52) pareiškėjo prašymą siūlo patenkinti. Nurodo, kad detaliojo plano sprendiniai, numatantys formuoti naujus komercinės paskirties sklypus, o pastatus rekonstruoti (sklypai Nr. 6, Nr. 8), naujai formuojamame sklype Nr. 4 naujo pastato (Nr. (duomenys neskelbtini)) statybą, prie sklypo Nr. 2 prijungti neužstatytą teritoriją ir statyti naują pastatą, neatkuriant posesijų ribų ir tradicinio aplinkos tvarkymo ir pan., prieštarauja Generalinio plano sprendiniams – Pagrindinių teiginių 5, 4.1 punktams bei Preilos gyvenvietės ir jos aplinkos principinio plano sprendinių Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programos IV, V, VI punktų nuostatoms. Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame imperatyvus reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip gamtinio ir kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, dėl to, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, ypač veikla, susijusi su statybomis, Kuršių nerijos nacionalinio parko I teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus apsaugos bei naudojimo režimo, iškyla būtinybė ginti valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti išskirtinės svarbos nacionalines gamtines ir kultūrines vertybes. Tokias pačias nuostatas dėl prašymo pagrįstumo išdėstė ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovės.
Trečiojo suinteresuotojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas siūlo prašymą patenkinti. Nurodo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip gamtinio ir kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, todėl bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, Kuršių nerijos nacionalinio teritorijoje, kai vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, turi būti nutraukta, nes atsiranda pagrindas apsaugoti valstybės ir visuomenės interesą ginti savo nacionalines kultūrines vertybes ir pritarti viešojo intereso reikalavimui, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.
Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos žvejų vartotojų kooperatyvas, kurio procesinių teisių perėmėjas yra UAB (duomenys neskelbtini), atsiliepime į prašymą (t. II, b.l. 8) siūlė jo nepatenkinti. Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini), atstovas R. K. sprendimą paliko teismo nuožiūrai.
Tretieji suinteresuoti asmenys G. Z. ir D. Z. atsiliepime (t. II, b.l. 193-199) į pareiškėjo prašymą siūlo jį atmesti. Teigia, jog prokuroras nepateikė įrodymų, kuo Neringos savivaldybės taryba, patvirtindama teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Neringoje, detalųjį planą, pažeidė Pagrindinių teiginių 4.1 punktą, t.y. nenurodė, kokiais veiksmais ar neveikimu arba sudaromomis sąlygomis yra nesaugomos, racionaliai nenaudojamos ir neatkuriamos gamtos, kultūros paveldo ar kraštovaizdžio vertybės bei rekreaciniai ištekliai. Mano, jog Neringos savivaldybės taryba nepažeidė prašyme nurodytų teisės aktų, nes Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), Pagrindiniai teiginiai (4.2, 4.3, 4.4, 13 punktai) bei Saugomų teritorijų įstatymas numato sąlygas, kurioms esant yra galima urbanizacijos plėtra (statinių statyba) Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Teigia, jog detalusis planas yra aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentas, detalizuojantis rekomendacinio pobūdžio Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatas. Pažymi, jog nei viena institucija prieš Neringos savivaldybės tarybai tvirtinant parengtą detalųjį planą nepareiškė, kad jis neatitinka ar pažeidžia Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) ir jos Pagrindinius teiginius, todėl tretieji asmenys neturėjo pagrindo abejoti valstybės ir vietos savivaldos institucijų sprendimais. Trečiųjų asmenų teigimu, panaikinus detalųjį planą, bus pažeistos jų, kaip sąžiningų pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringos m., įgijėjų teisės. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat mano, jog pareiškėjas padavė prašymą praleidęs įstatymo numatytus terminus. Tokius pačius motyvus išdėstė ir trečiųjų suinteresuotų asmenų G. Z. ir D. Z. atstovas, kuris bet to teigė, jog byla turėtų būti nutraukta, nes pareiškimas buvo paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą teminą.
Tretysis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime (t. 3, b.l. 141-144) į prašymą siūlo jo netenkinti. Teigia, jog prašyme nurodyti teisės aktai nebuvo pažeisti, detalųjį planą rengė, derino ir tvirtino daug valstybės institucijų, kurios nenustatė teisės aktų pažeidimų.
Trečiojo suinteresuoto asmens R. S. atstovas, išdėstęs tuos pačius atsiliepimo argumentus, siūlo prašymą atmesti.
Tretieji suinteresuotieji asmenys E. A. ir nepilnametės S.A. įstatyminiai atstovai E.A. J. A. A. atsiliepimu (t. 4, b.l. 56-59) į prašymą siūlo jo netenkinti. Teigia, jog atlikus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, rekonstrukciją, jo gabaritai iš esmės nesikeitė, nes pastatas buvo statomas ant senų pamatų. Pažymi, kad detalųjį planą suderino ir jam pritarė Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros vertybių apsaugos departamento teritorinis padalinys, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir kitos institucijos, todėl ginčijamas detalusis planas yra teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Neringos savivaldybės taryba 2000-10-13 sprendimu Nr. 97 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, kurio sprendinius ginčija, gindamas viešąjį interesą, pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras. Pareiškėjas prašymo reikalavimus grindžia tuo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000-10-13 sprendimu Nr. 97 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams bei kitiems teisės aktams, nes detaliojo plano sprendiniuose numatytas neleistinas naujų komercinės paskirties sklypų formavimas, pastatų rekonstravimas (sklypai Nr. 6, Nr. 8), naujo pastato (Nr. (duomenys neskelbtini)) statyba. Argumentuoja, jog tokie detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams - Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 14 punktams, Preilos gyvenvietės ir jos aplinkos principinio plano sprendinių Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programos IV, V, VI punktų nuostatoms, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6, 11 punktams, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymui.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikintini skundžiamo detaliojo plano pagrindu priimtus administracinius aktus: Neringos savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 82 gyvenamojo namo statybai, esančiam (duomenys neskelbtini), Neringoje, bei 2004-12-06 statybos leidimą Nr. 64, išduotą gyvenamojo namo statybai, esančiam (duomenys neskelbtini), Neringoje.
Kadangi atsikirtimai į prašymo reikalavimus grindžiami aplinkybe, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo padavė praleidęs terminą kreiptis į teismą, akcentuojant nepagrįstai ilgą duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo, Neringos savivaldybės tarybai priimant 2000 10 13 sprendimą, rinkimą, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti įstatyme numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momentą, kai į teismą su prašymu kreipiasi prokuroras, gindamas viešąjį interesą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai suinteresuotam asmeniui aktas neturėjo būti įteiktas, skundžiamas aktas laikomas paskelbtu, kai suinteresuotas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada jį priėmė, koks yra akto turinys. ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai įgyja bylos šalies teises ir pareigas. Taigi administracinę bylą inicijavusio prokuroro teisinis statusas iš principo suteikia jam tokias pat procesines teises ir pareigas, kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje. Sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti administraciniuose teismuose klausimus, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą, turėdami pakankamą pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Ši pozicija yra suformuota 2005 m. rugsėjo 28 d. išplėstinės penkių teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-585-2005, paskelbtoje „Administracinių teismų praktika“( Nr. 8, p. 206-230) ir 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008. Šiuose sprendimuose teisėjų kolegija aptarė ABTĮ 13 straipsnio nuostatas dėl teismų praktikos vienodumo formavimo. Termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios skaičiavimo ypatumai, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, jie grindžiami nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jau gavę administracinį aktą suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir kad yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tik nuo momento, kai yra surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir nuo jo pradedama skaičiuoti kreipimosi į teismą termino pradžia.
Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kokių priemonių prokuroras gali imtis, turėdamas pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.). Rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, prokuroras šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas, turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visi duomenys, kurie ABTĮ 23, 24 straipsnių prasme reikalingi kreipiantis į teismą, tuo pačiu yra būtini tam, kad būtų nustatytas viešojo intereso pažeidimas. Kai kurie duomenys, nors ir reikalingi tam, kad pareiškimas atitiktų įstatymų reikalavimus ir būtų priimtas nagrinėti teisme, vertintini daugiau kaip techninio pobūdžio. Kiekvienu atveju nustačius, kad prokurorui pakako ar turėjo pakakti duomenų viešojo intereso pažeidimui nustatyti, prasideda termino kreiptis į teismą eiga, todėl likę duomenys pareiškimui tinkamai įforminti turi būti surenkami per jau prasidėjusį ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Jei šie duomenys (pvz., dėl jų didelės apimties, sunkumų juos išreikalaujant) negalėjo būti surinkti per vieno mėnesio terminą, prokurorui, kaip ir kitiems bylą inicijuojantiems subjektams, nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą (ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis). Priešingas aiškinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus pareiškimui į teismą surašyti, prasideda termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžia, nepagrįstai iškeltų prokurorus privačių asmenų atžvilgiu, neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieštarautų proceso įstatymų sistemai (2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Nors įstatymai ne visoms iš jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 5, 6 p.) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje, jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačiom imtis priemonių viešajam interesui ginti). Teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas (tame tarpe ir institucijų tarpusavio susirašinėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima.
Vykdydamas 2009 03 20 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties (t.V, b.l. 77-88) nurodymą nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar pareiškėjo prašymas buvo paduotas nepraleidus įstatymu nustatytų terminų, teismas surinko papildomus įrodymus, susijusius su momentu, nuo kada prokuroras gavo objektyvius duomenis, susijusius su viešojo intereso pažeidimu.
Byloje pateiktos dvi pažymos (t.V, b.l. 132-151, 214-218) iš kurių turinio matyti, jog Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 07 21 įsakymu Nr. 141 V „Dėl komisijos sudarymo“ sudaryta komisija 2005 08 01-2005 08 31 atliko Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklos, susijusios su statybų plėtra Kuršių nerijos nacionaliniame parke nuo 2000 metų, patikrinimą. Nors 2005 08 31 pažymoje Nr. V3-1.10-1132 (t.V, b.l. 151) pažymėta, jog pirmoje pažymos dalyje buvo nagrinėjami Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnų ir darbuotojų veiksmai dalyvaujant pasiūlymų dėl sąlygų detaliesiems planams rengimo ir išvadų, dėl jų sprendinių teikimo procedūrose bei sąlygų techniniams projektams rengimo ir projektų derinimo procese, o antroje- Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnų veiksmai organizuojant ir vykdant apsaugos ir naudojimo režimo kontrolę, susijusią su statybų plėtra, iš pažymos turinio matyti, jog patikrinimo metu buvo tikrinama ginčo žemės sklypo teritorija. Nors 2005 08 31 pažymoje Nr. V3-2.8-1131 nurodyta, jog dėl kompetencijos ribų, dėl laiko ir medžiagos trūkumo komisija negalėjo patikrinti visų institucijų, dalyvaujančių teritorijų planavimo ir techninių projektų rengimo procedūrose, veiksmų, komisija konstatavo, jog statybų plėtra Kuršių nerijos nacionaliniame parke vykdoma nesilaikant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos, patvirtintos 1994 12 19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, bei teisės aktų reikalavimų ir nurodomi tikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje buvo siūloma patikrinus teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano ir naujų pastatų statybų kreiptis į teismą dėl šių Neringos savivaldybės tarybos priimtų sprendimų, neatitinkančių Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos ir/ar teisės aktų reikalavimų, panaikinimo.
Iš 2005 09 30 posėdžio, vykusio Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, protokolo (t.V, b.l. 120-123) turinio matyti, jog pasitarimas buvo surengtas po to, kai Klaipėdos apskrities viršininko administracijai buvo pateikta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 08 31 pažyma Nr. V3-2.8-1131 „Dėl institucijų, dalyvaujančių teritorijų planavimo ir statinių projektavimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke procedūrose, galimų pažeidimų“. Protokole nurodyta, jog posėdyje dalyvavę institucijų atstovai buvo supažindinti su detaliųjų planų ir statybų vykdymo Neringoje patikrinimo išvadomis.
Nors Neringos savivaldybės administracija negalėjo nurodyti, kokiu pagrindu iš Neringos savivaldybės administracijos Klaipėdos apygardos prokuratūra pareikalavo dokumentacijos, susijusios su teritorijos (duomenys neskelbtini), Neringoje, detaliojo plano rengimu bei tvirtinimu, ir detaliojo plano pagrindu išduoto projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo ir Nuolatinės statybos komisijos derinimo protokolo (t.V, b.l. 157), byloje nepaneigta, jog į Neringos savivaldybės administraciją Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi po 2005 09 30 pasitarimo.
Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro rezoliucija ant 2005 10 12 rašto Nr. (4.16)V15-1765, adresuota prokurorei S. Stropienei, reiškė, jog jau 2005 10 12 prokuroras turėjo pakankamai duomenų apie viešojo intereso saugomoje teritorijoje pažeidimus. Kolegijos manymu, ginčo teisiniame santykyje prokuroras, būdamas teisininku, turėjo pakankamai duomenų ir objektyvią galimybę pats savarankiškai įvertinti ginčijamų administracinių aktų atitikimą aukštesnės galios teisės aktui- Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos sprendiniams ir kitiems norminiams teisės aktams. Manydamas, jog reikalinga Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvada, ją teismui galėjo pateikti vėliau ar prašyti atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju prokuroras nepagrįstai delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nes su prašymu dėl administracinių aktų panakinimo į teismą kreipėsi tik 2005 12 02, todėl laikytina, jog prašymas buvo paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą.
Administracinė byla nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes paaiškėjo, kad prašymas buvo priimtas praleidus terminą paduoti teismui prašymą ir prokuroras neprašo terminą atnaujinti. Administracinę bylą nutraukus, nenagrinėtini pareiškėjo prašymo argumentai dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105, 106 straipsniais
nutaria:
administracinę bylą Nr. I-269-609/2009 nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per nutartį priėmusį teismą.