Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Rūtos Miliuvienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme priimti nagrinėti pareiškėjo J. A. J. (toliau – ir pareiškėjas) patikslinto skundo (1 t. b. l. 175–181) reikalavimai, kuriais teismo prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. birželio 6 d. žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylų tikrinimo aktus Nr. 48KAM-48616 ir Nr. 48KAM-48618; 2) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių priimti sprendimus patvirtinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininko J. L. parengtas šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas; 3) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl šio skyriaus vedėjos J. L. neteisėto sprendimo patvirtinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, sukėlusio didelius ilgalaikius dvasinius ir emocinius sukrėtimus, atlyginti patirtą 20 000 Eur neturtinę žalą; 4) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilęs dėl 2018 m. birželio 6 d. Aktų teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo suderinti pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad pareiškėjui J. A. J. nuosavybės teise NŽT 2012 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 48S-9 pagrindu priklauso 3,3100 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir 4,8100 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjui priklausantis nuosavybės teise NŽT 2012 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 48S-2 pagrindu. Minėti žemės sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Šias aplinkybes patvirtina 2017 m. kovo 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenys (1 t. b. l. 79, 131).

Administracinės bylos duomenimis 2017 m. sausio 16 d. buvo užsakyti pareiškėjo žemės sklypų kadastriniai matavimai, kuriuos atliko VĮ Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas J. L. (1 t. b. l. 43, 84). Kadastriniai matavimai atlikti 2018 m. balandžio 4 d., kadastro duomenų bylos patikrinimui NŽT Vilniaus rajono skyriui buvo pateiktos 2018 m. gegužės 7 d. (persiųstos iš NŽT). NŽT Vilniaus rajono skyrius surašė 2018 m. birželio 6 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 48KAM-48618 ir Nr. 48KAM-48616, kuriais nustatyti kadastro duomenų bylos trūkumai (2 t., b. l. 21, 55).

Dėl kadastro duomenų patikrinimo aktų ir įpareigojimo suderinti pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų bylas

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo panaikinti teritorinio NŽT padalinio – NŽT Vilniaus rajono skyriaus – vyriausiojo specialisto G. S. parengtus ir pasirašytus 2018 m. birželio 6 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 48-KAM-48616 ir Nr. 48KAM-48618 ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių priimti sprendimus patvirtinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininko J. L. parengtas šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų tikrinimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 21 punktą (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 23 d.), žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir NŽT teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Pagal Nuostatų 65 punktą, tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 65¹ punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.

Nuostatų 67 punkte įtvirtinta, jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 68 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Žemėtvarkos skyrius pakartotinai pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turi patikrinti ir žemės sklypo planą suderinti per 2 darbo dienas nuo jo gavimo (Nuostatų 69 p.).

Nagrinėjamu atveju NŽT Vilniaus rajono skyrius pagal Nuostatų 21 punktą yra parengęs dvi išvadas – 2017 m. liepos 5 d. Išvadą Nr. 8253 ir 2017 m. spalio 27 d. Išvadą Nr. 13140 (1 t. b. l. 138–139, 3 t. b. l 53–56), kuriomis remiantis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas pagal atliktus kadastrinius matavimus yra 5,2604 ha, kai tuo tarpu juridinis plotas yra 4,8100 ha. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad minėto žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus viršija maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Išvadoje Nr. 13140 taip pat konstatuota, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentuose nurodyti skirtingi tų pačių ribų linijų ilgiai, pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų bylų rengimo darbai turėtų būti tęsiami žemės sklypų savininkų bendru sutarimu patikslinant nustatytus visų trijų žemės sklypų kadastro duomenis ir ribas. Kadangi šiuo atveju visų trijų žemės sklypų bendrų ribų linijų ilgiai skiriasi padaryta išvada, kad (žemės sklypų ribos yra neaiškios), todėl tikslinimas administracine tvarka galimas tik esant visų trijų žemės sklypų savininkų sutarimui, o jo nesant turėtų būti kreipiamasi į teismą dėl ribų nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju teismas neturi duomenų, kad 2017 m. liepos 5 d. Išvada Nr. 8253 ir 2017 m. spalio 27 d. Išvada Nr. 13140 būtų panaikintos, todėl atliekant pareiškėjo žemės sklypų kadastrinius matavimus jomis vadovautis yra privaloma. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų bylos buvo parengtos neatsižvelgus į minėtas Išvadas.

Skundžiamuose Aktuose pažymėta, kad žemės sklypų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams nustatyta neteisingai, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas nustatytas teisingai, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas nustatytas neteisingai, planai sudaryti neteisingai (nesilaikant nustatytos formos), žemės sklypų kadastro duomenų lentelės užpildytos ne pagal nustatytą formą, žemės sklypų vertės apskaičiuotos neteisingai, ir kad kadastro duomenų bylos parengtos, sukomplektuotos neteisingai. Aktuose nurodyta, kad vadovaujantis Vilniaus rajono skyriaus išvadomis žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nustatomos vadovaujantis žemėtvarkos projekte suprojektuotomis ribomis arba žemės sklypų savininkų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) sutarimu, o nesusitarus teismo sprendimu, nes vietovėje pirminiai riboženkliai neišlikę, o suformavimo dokumentuose (abrisuose ir planuose) nurodyti žemės sklypų ir gretimo žemės sklypo bendrų ribų linijų ilgiai skiriasi.

Iš pareiškėjo pateiktoje žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje esančių T. I., M. R., I. R. ir J. J. 2018 m. balandžio 9 d. VĮ Valstybės žemės fondo matininkui J. L. pateiktų pastabų matyti, kad minėti asmenys nesutinka su pareiškėjo atliekamais kadastriniais matavimais, nes žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių ribų koordinatės kerta jų oficialiai pagal sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-1682 įregistruotas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas (2 t. b. l. 24).

Nuostatų 32.1.1.5 papunktyje nustatyta, kad kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus. Tačiau tikrinimui pateiktose pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų bylose nėra jokių duomenų apie tai, kad T. I., M. R., I. R. ir J. J. pastabos būtų nagrinėtos ir kad būtų priimtas sprendimas dėl jų pateiktų pastabų. Be to, pareiškėjo žemės sklypų parodymo-paženklinimo aktuose (2 t. b. l. 22–23, 57–57a)) pareiškėjas ranka išbraukęs matininkės surašytus servitutus, kurie pažymėtina, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skunde iš esmės nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl jo skundžiami Aktai yra neteisėti, kad juose nurodyti trūkumai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Vienintelis pareiškėjo argumentas iš esmės yra tai, kad dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sprendimo dėl gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos patvirtinimo, atsakovas nesuderina jo žemės sklypų kadastro duomenų bylų. Tačiau ši aplinkybė pati savaime nepagrindžia skundžiamų Aktų neteisėtumo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 48SK-(14-48.111.)-1682, kuriuo buvo patvirtinta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla, teisėtumo patikrinimas nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas. Minėtas sprendimas yra galiojantis, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl galioja prezumpcija, kad kol jis nenuginčytas, tol yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkamai atsakovas, tikrindamas pareiškėjo žemės sklypų kadastro duomenų bylas, privalo atsižvelgti į tiksliaisiais kadastriniais matavimais nustatytas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotas gretimo žemės sklypo ribas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamus Aktus. Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių priimti sprendimus patvirtinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininko J. L. parengtas šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Šis reikalavimas laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Aktus, kadangi jis galėtų būti patenkintas tik Aktus panaikinus, todėl ir šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Byloje ginčas kilo ir dėl Lietuvos valstybės pareigos pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą, kurią, jo vertinimu, jis patyrė dėl neteisėtų NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmų šiam suderinant gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą ir priėmus 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 48SK-(14-48.111.)-1682. Neturtinę žalą įvertina 20 000 Eur suma.

Kiek tai susiję su neturtine žala, pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Sprendžiant dėl valstybės deliktinės atsakomybės ir jos sąlygų visų pirma pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo elgtis.

Pareiškėjas skunde įvardija, kad neturtinę žalą (ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus) patyrė NŽT Vilniaus rajono skyriui neteisėtai suderinus gretimo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir priėmus 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 48SK-(14-48.111.)-1682, ko pasėkoje NŽT Vilniaus rajono skyrius atsisako suderinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

Kaip minėta, nors NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2014 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 48SK-(14-48.111.)-1682, nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ši aplinkybė teismui netrukdo pasisakyti dėl neturtinės žalos, siejamos su šio sprendimo priėmimu, atlyginimo.

Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad minėtas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai patvirtina tiek NŽT Vilniaus rajono skyriaus atsiliepime išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo išsiųsti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka), tiek NŽT Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti 2016 m. balandžio 29 d. posėdžio protokolas (1 t. b. l. 37–38), NŽT 2014 m. spalio 6 d. raštas Nr. 1SD-(10.2.)-3301 „Dėl įspėjimo“ (1 t. b. l. 32–33), kuriuose konstatuojama, kad matininkė pažeidė kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, Nuostatų 12 ir 32.1.1.5 punktų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.8.5 papunkčio reikalavimus, tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018m m. kovo 1 d. rašte Nr. 3IN-287(8.1) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (1 t. b. l. 55–60) išdėstytos aplinkybės. Taigi neteisėti atsakovės veiksmai nustatyti. Tačiau kaip minėta, turi būti nustatytos visos viešosios atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti veiksmai, bet ir neturtinė žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl žalos ir byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad dėl to, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius suderino pareiškėjo kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, nors joje nebuvo visų pagal Nuostatus privalomai žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuotinų dokumentų (pranešimo pareiškėjui, kuriuo jam būtų išsiųstas žemės sklypo paženklinimo aktas ir žemės sklypo planas), iš pareiškėjo buvo atimta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka savalaikiai ginti savo galimai pažeistas teises. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus ir išgyvenimus, kadangi būtent dėl to, kad gretimo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo patvirtinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, paties pareiškėjo žemės sklypų kadastriniai matavimai negali būti suderinti ir taip pat įregistruoti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodoma patirta neturtinė žala (20 000 Eur) nėra adekvati pažeidimo padarymo pobūdžiui ir pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, todėl atsižvelgus į aplinkybių visetą, teismo vertinimu pareiškėjui priteistina adekvati suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra 500 Eur.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Pareiškėjo pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas sudaro jo sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir tik skundo dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kuris žyminiu mokesčiu ir taip neapmokestinamas, pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo, patirtų pirmosios instancijos teisme, netenkintinas. Pareiškėjo patirtų išlaidų už atskirojo skundo parengimą atlyginimo klausimas perduotinas apeliacinės instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. A. J. skundą dalyje dėl neturinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo patirtų išlaidų už atskirojo skundo parengimą atlyginimo klausimą perduoti spręsti apeliacinės instancijos teismui.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.