- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-27
- Bylos Nr.
- e2-9210-589/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08076-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Luneda“
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.4; 2.6.39.2.6.1; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
2017 m. gruodžio 27 d.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Luneda“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 718,77 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 16,00 Eur žyminį mokestį bei 68,93 Eur vertimo išlaidas. Nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadintas O. M. priklausantis automobilis Opel, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl krovininio automobilio DAF XF 460 FT, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės draudimu, draudimo sutartį sudarė automobilio savininkė – atsakovė. 2016 m. rugsėjo 27 d. įvykusio įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė išmokėjo 3 593,81 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės padarytus du pažeidimus – atsakovė nepranešė apie įvykį, nepadėjo ieškovei aiškintis eismo įvykio aplinkybių, neatsakė į ieškovės paklausimus, prašo iš atsakovės priteisti 20 procentų jos išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
2017 m. spalio 30 d. pranešimu atsakovė buvo įpareigota per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas atsakovės atstovui 2017 m. lapkričio 27 d. tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 122 straipsnio ir 123 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą, šiam pasibaigus, nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos.
CPK numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovei buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikus formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies civilinėje byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2015 m. gruodžio 4 d. sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį TIA 356807553 (toliau – ir Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta krovininio automobilio DAF XF 460 FT, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. Minėto krovinio automobilio valdytojas 2016 m. rugsėjo 27 d. Vokietijoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas O. M. priklausantis automobilis Opel, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 3 593,81 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė 2016 m. lapkričio 3 d. pateikė atsakovei užklausimą, prašydama nurodyti avarijos aplinkybes, avarijos dalyvius bei kitą rašte nurodytą informaciją, tačiau atsakovė atsakymo į užklausimą nepateikė. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką remdamasi nukentėjusio asmens pateiktais žalos faktą ir dydį patvirtinančiais dokumentais. Ieškovė atsakovei reiškė pretenzijas dėl 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, sudarančios 718,77 Eur atlyginimo, tačiau atsakovė padarytos žalos neatlygino iki šiol ir yra skolinga šią sumą ieškovei.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veiksmu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. To paties įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio eismo įvykio dalyvio asmens pareigas, 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Draudimo sutarties 2.5.5. papunktyje. Draudimo sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš draudėjo arba kito apdraustos transporto priemonės valdytojo. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 60.3 punktą, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos – jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, t. y. jeigu draudėjas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei, Draudimo sutarties pagrindu išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti iki 20 procentų išmokėtos sumos iš atsakingos už padarytą žalą atsakovės. Ieškovės reikalavimas įrodytas prie ieškinio esamais dokumentais.
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu.
Ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo tenkintinas (CK 6.37, 6.38, 6.210, 6.245, 6.263, 6.280, 6.1015 straipsniai). Iš atsakovės priteistinas 718,77 Eur žalos atlyginimas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtos bei rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 16,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79, 80, 88, 93 straipsniai). Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad už vertimo paslaugas sumokėjo 68,93 Eur sumą šias paslaugas teikusiai bendrovei, todėl vertimo išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija nustatyto minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti akto redakcija), CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Luneda“, juridinio asmens kodas 303297474, 718,77 Eur (septynių šimtų aštuoniolikos eurų 77 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 718,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 16,00 Eur (šešiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ieškovės – akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.