Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: VĮ Turto bankas, Č. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei Jonavos rajono savivaldybė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Specialiame interneto tinklapyje - www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ buvo paskelbta apie šios bylos iškėlimą ir nagrinėjimą 2017-02-21 9.30 val. Jonavos rajono apylinkės teisme, siūlant suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos kreiptis į Jonavos rajono apylinkės teismą (Vasario 16-osios g. 3, Jonava) su pareiškimais dėl įtraukimo dalyvauti procese.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 d. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šie reikalavimai ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje (LAT 2008-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2015-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015), nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas:

1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu nei CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.);

3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką;

4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23, 4.68 str.) (Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidęs asmuo pats nebuvo daikto savininkas), o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Antai pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo);

5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, kas reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas (CK 4.68 str. 1 d.), t. y. asmuo elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 naujai suformavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre, todėl teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 str.). Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Iki tol formuota teismų praktika, pagal kurią valdymo įregistravimas viešajame registre vertintas kaip privaloma sąlyga nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį pripažinti, teisinei registracijai nepagrįstai suteikė teises į daiktą nustatančią galią ir neatitiko valdymo teisės kaip faktinės prigimties reiškinio pobūdžio, esmės ir pagrindų. Aiškinimas, kad tik viešajame registre įregistruotas valdymas gali būti laikomas tinkamu pripažinti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, neatitinka sisteminio įgyjamosios senaties institutą bei valdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo. Specialiosios įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato reikalavimo registruoti daikto valdymą kaip būtinos sąlygos, siekiant pripažinti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68–4.71 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad specialiosios įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymą, tokio reikalavimo taikymas, LAT nuomone, neatitiktų sisteminio teisės normų aiškinimo, nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymą ar iš viso jį paneigtų, paversdamas neveikiančiu ir neefektyviu. Atsižvelgiant į nuo LAT 2011-02-21 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 pasikeitusią teisminę praktiką, kaip visiškai nepagrįsti atmestini VĮ Turto banko argumentai, jog reikalavimas valdyti daiktą atvirai (CK 4.68 str.) reiškia, kad po 2003-07-01 daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada toks valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį į pastatą – kalvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kaip į nekilnojamąjį turtą. 1995-03-18 buvo atlikti ginčo pastato kadastriniai matavimai ir jam suteiktas unikalus numeris, tačiau statinys ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Pareiškėjas nurodė, kad nustačius faktą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį į nekilnojamąjį turtą – kalvę – bei šį daiktą teismo sprendimo pagrindu įregistravus Nekilnojamojo turto registre, būtų pagrindas kreiptis į NŽT dėl žemės sklypo, reikalingo šiam turtui, suformavimo bei jo nuomos ar pardavimo. Nors byloje ir nėra duomenų apie tai, jog ginčo pastatas, esantis valstybei priklausančiame žemės sklype, yra statinio eksploatavimui suformuotame žemės sklype, tačiau spręstina, jog šiuo atveju, kai nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį nustatinėjamas pareiškėjo nurodytam turtui, jo tėvo sukurtam ne statybos būdu, o įgytam už pajų iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (t. y. 1991-07-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio turto privatizavimo įstatymo pagrindu), kai statybos teisėtumas neprivalo būti įrodinėjamas ir reikalaujama deklaracija apie statybos užbaigimą, teismo nuomone, nėra pagrindo reikalauti ir to, kad byloje būtų pateiktas žemės sklypo valdytojo NŽT sutikimas, tuo labiau, kad NŽT prieštaravimo pareiškėjo prašymui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui neišreiškė.

Aplinkybę, kad ginčo kalvę už pajų 1994-05-30 įgijo pareiškėjo tėvas B. Z. R. iš (duomenys neskelbtini)žemės ūkio bendrovės, kurios visuotinis narių susirinkimas 1994-04-15 protokolu Nr. 1 leido jam šį statinį pirkti, patvirtina rašytiniai įrodymai ((duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo 1994-04-15 protokolas Nr. 1, kuriuo bendrovės pajininkui B. Z. R. buvo leista nusipirkti bendrovės kalvę, nebenaudojamą bendrovės reikalams; 1995-03-10 Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) Žemės ūkio bendrovės pažyma Nr. 17, kurioje nurodyta, kad B. Z. R. kalvę nupirko ir kad pinigai į bendrovės kasą sumokėti 1994-05-30 pagal kasos pajamų orderį Nr. 794536), pareiškėjo paaiškinimas ir liudytojų J. N. ir D. M. parodymai (CPK 177 str. 2 d.), kurių patikimumo byloje niekas neginčijo.

Tai, kad ginčo kalvė priklausė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) (kuri, kaip spręstina iš viešai skelbiamų duomenų, buvo įregistruota 1992-08-04, o išregistruota 2016-12-01), teismo nuomone, patvirtina Kauno regioninio valstybės archyvo pateiktas 1992 m. (duomenys neskelbtini) valstybinio sodininkystės ūkio (buv. (duomenys neskelbtini) vaismedžių medelyno) turto perdavimo–priėmimo akto byloje esančio Perdavimo–priėmimo akto kopija, iš kurios matyti, jog (duomenys neskelbtini) padalinio gamybiniam technologiniam komplektui buvo perduota kalvė (metai – 1959, invent. Nr. – 001035, vertė pagal buh. apsk. – 4396, indeksuota likut. vertė – 3173).

Kaip nustatyta Jonavos rajono savivaldybės atstovės paaiškinimu, kadangi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 2.1 papunktį, t. y, kai likvidavimo procedūros pradėtos iki Juridinių asmenų registro veiklos pradžios ir nebaigtos per 10 metų nuo likviduojamo juridinio asmens teisinio statuso įgijimo, tai sąlygojo, kad bendrovės archyvas Jonavos rajono savivaldybei liko neperduotas ir kad savivaldybės administracija negalėjo pateikti duomenų apie B. Z. R., gyvenusio (duomenys neskelbtini)., įsigytą už pajų turtą – kalvę, esančią (duomenys neskelbtini). Tačiau Jonavos rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime patvirtino, jog neturi duomenų apie tai, kad minimas nekilnojamasis turtas būtų buvęs įtrauktas į bešeimininkio turto apskaitą ar kad į jį būtų pareiškę pretenzijų kiti asmenys.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo pastatas – kalvė – pastatytas 1950–1959 metais, ir nors byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių šio pastato statybos teisėtumą, teismas atkreipia dėmesį, kad šis pastatas taip pat nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas savavališka statyba, o ir suinteresuoti asmenys byloje dėl to nereiškė jokių abejonių, tuo labiau, kad 1950–1959 metais statyto statinio statybos teisėtumo net nebūtų pagrindo vertinti pagal dabar galiojančio Statybos įstatymo reikalavimus.

Tai, kad ginčo pastatas – kalvė – visą valdymo laiką nuo jo įgijimo iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1994-05-30 buvo valdomas atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas daiktas, patvirtina pareiškėjo paaiškinimas ir teisme apklaustų liudytojų J. N., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir D. M., gyvenančių ginčo kalvės kaimynystėje, parodymai (CPK 177 str. 2 d.) apie tai, kad pareiškėjo tėvas, miręs 2016-03-15, iki mirties, t. y. daugiau kaip dešimt metų, tame pastate visą laiką laikė šieną gyvuliams, tvarkė (remontavo) pastatą, lopė stogą ir pan.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (LAT 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002, 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Teismas taip pat atmeta VĮ Turto banko argumentą, kad tik pats tokio daikto turėtojas galėtų reikšti teisme prašymą nustatyti jam nuosavybės teisę į jo turimą daiktą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalį, jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Teismo nuomone, toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį netgi valdymo laikas gali būti sumuojamas, reiškia, jog teisme prašymą nustatyti nuosavybės teisę į turimą daiktą gali reikšti ir mirusio teisėto valdytojo įpėdiniai.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutą, nes tik jo pagalba galima įteisinti realiai egzistuojančią nuosavybės teisę ir užpildyti nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragas, tuo tarpu jo netaikymas šioje konkrečioje byloje neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, nes pareiškėjo tėvas nėra registruotas pastato – kalvės – savininku, bet sąžiningai jį įgijo ir sąžiningai, teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai valdė daugiau nei 10 metų kaip savo nuosavybę ir per visą valdymo laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teises į šį pastatą, bet nė karto ta teise nepasinaudojo. Ginčo dėl pastato – kalvės valdymo ir naudojimosi tvarkos tarp pareiškėjo ir jo brolio Č. R., priėmusių tėvo B. Z. R. palikimą, nėra, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjo tėvas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – kalvę, esančią (CPK 185, 533 str.).

Vadovaujantis CPK 92 ir 96 straipsniais, iš pareiškėjo valstybei priteistinos 3,46 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra didesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad B. Z. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybe pastatą – kalvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjo S. R. valstybei 3,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo raštinę).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.