Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – D. V., A. V. ir antstolis Mindaugas Dabkus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) III knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant – iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006).

4. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarką reglamentuoja CPK 667 straipsnis. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

5. Nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. spalio 8 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-83793, dėl 16 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės D. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0028/19/01426). Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis taip pat vykdo išieškojimą iš tos pačios skolininkės išieškotojos UAB „GelvoraSergel“ naudai.

6. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkė nedirba, taip pat nustatė, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su A. V., kurio vardu atidarytose banko sąskaitose yra piniginių lėšų. Antstolis 2024 m. gegužės 16 d. surašė turto arešto aktą Nr. S-24-28-20391, kuriuo areštavo skolininkės sutuoktinio vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Revolut Bank“, esančias lėšas o 2024 m. liepos 31 d. antstolis pateikė pareiškėjai siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

7. Teismui patikrinus viešųjų registrų duomenis (tikrinta nutarties priėmimo dieną), nustatyta, kad Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie A. V. sudarytas vedybų sutartis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

8. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokiniu turtu (turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) laikoma: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios.

9. Pagal CK 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, byloje nenustatyta (CPK 185 straipsnis).

10. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymas tenkinamas, nustatant, kad skolininkei D. V. iš bendrosios jungtinės nuosavybės su jos sutuoktiniu A. V. priklauso ½ dalis A. V. banko sąskaitose esančių lėšų (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš bendrosios jungtinės nuosavybės su jos sutuoktiniu A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių A. V. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje akcinėje bendrovėje „Swedbank“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Revolut Bank.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.