Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-15 · Administracinė byla Nr. A-822-87-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-15
Bylos Nr.
A-822-87-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
R. I. R.
Atsakovas
UAB „Litesko“
Trečiasis asmuo
Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriui
Kategorijos
  • 15.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A23-87/2009Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2.; 15.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai R. I. R., atsakovo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atstovei Žanetai Kubiliūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. I. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. I. R. skundą atsakovams – Palangos miesto savivaldybės tarybai ir UAB „Litesko“ filialui „Palangos šiluma“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu ir jo patikslinimais (b. l. 5-7, 58-60, 132-133) kreipėsi į teismą, prašydama atlyginti atsakovo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ neteisėtais veiksmais padarytą žalą: 259,20 litų turtinės žalos ir 20000 litų neturtinės žalos bei dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos neveikimo atsiradusios 50000 litų neturtinės žalos.

Nurodė, jog Palangos miesto savivaldybei priklauso 99,97 procentų tuo metu buvusios specialiosios paskirties UAB „Palangos šilumos tinklai“ akcijų paketas. Savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 16 punktą priskiriama šilumos ir geriamo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimo funkcija. Palangos miesto savivaldybės taryba 2001 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 118 nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino šildymo ir karšto vandens eksploatavimo išlaidų tarifus 1 m² bendrojo naudingo ploto – 0,1046 Lt/m². Tačiau UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“, su kuriuo Palangos miesto savivaldybė sudarė sutartį dėl šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo ir 15 metų išnuomojo jai priklausantį šilumos ūkį, vartotojams pateikiamose pasirašyti sutartyse nurodė, jog vartotojas moka tiekėjui 0,20 Lt/m² eksploatacinį mokestį už šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei eksploataciją. UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ eksploatuojamų iš daugiabučių namų gyventojų 2 metus (nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 1 d.) reikalavo mokesčio, kuris viršijo savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą. Pareiškėja teigia, jog šių aplinkybių nežinojo ir UAB „Litesko“ filialui „Palangos šiluma“ mokėjo sąskaitose įrašytą 0,20 Lt/m² mokestį, nors sutarties su UAB „Litesko“ filialu „Palangos šiluma“ nebuvo pasirašiusi ir nedavė sutikimo imti didesnį mokestį, nei nustatė savivaldybės taryba.

Teigė, jog 2005 m. birželio 1 d. kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos teritorinį skyrių, kuris 2005 m. birželio 22 d. raštu Nr. 14-88 nurodė, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“, nustatydamas 0,20 Lt/ m² mokesčio tarifą už aptarnaujamų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei eksploataciją, viršijo Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų tarifą.

Nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės taryba pažeidė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 03-54 patvirtintą Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalaus tarifo nustatymo metodiką, kadangi pagal minėtą metodiką savivaldybių taryboms buvo siūloma iki 2003 m. spalio 1 d. patvirtinti tarifus, o Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino tik 2004 m. lapkričio 25 d. Palangos miesto savivaldybės administracija ir jos įmonė UAB „Palangos šilumos tinklai“ nusišalino nuo šilumos tiekėjo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ darbo kontrolės, toleravo šilumos vartotojų teisių pažeidimus.

Prašė priteisti 259,20 litus turtinės žalos iš UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“, nes laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 1 d. buvo imamas didesnis nei savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas. Teigia, jog turtinė žala atsirado dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ neteisėtai reikalaujamo mokesčio. Pagal pateiktas sąskaitas už 45,74 m² buto plotą buvo imamas 10,80 litų mokestis, tačiau atsižvelgdama į infliaciją, pareiškėja patirtos turtinės žalos dydį padvigubina. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ 20000 litų neturtinės žalos, patirtos neteisėtais bendrovės filialo veiksmais.

Nurodė, jog ne kartą pasisakė savivaldybės tarybos posėdžiuose kaip miesto bendruomenės atstovė bei Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos narė dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ darbo. Teigia, jog į pasisakymus ir viešus paklausimus nebuvo reaguojama. Miesto laikraštyje „Palangos tiltas“ pasirodė įvairūs pranešimai, žeminantys jos garbę, orumą ir reputaciją. Pažymi, jog teisme ginant interesus dėl neteisėto teritorijos valymo mokesčio, prarado daug laiko ir sveikatos, jai prasidėjo trišakio nervo uždegimas, kuriam įtakos turi nuolatinė nervinė įtampa. Dėl savivaldybės tarybos neveikimo prašo atlyginti 50000 litų neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepime (b.l. 75-76) nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 118 „Dėl Tarybos 1999-12-09 sprendimo Nr. 203 „Dėl tarifų“ dalinio pakeitimo“ buvo skelbiamas viešai, todėl pareiškėja galėjo ir turėjo susipažinti su nustatytu tarifu. Nurodo, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4-258 1 punktu, 139.3 punkte numatyta pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atsakomybė už mokėjimų už numatytą priežiūrą teisingą skaičiavimą. Pareiškėjos argumentas, kad Palangos miesto savivaldybė ar jos administracija turėjo kontroliuoti, kaip laikomasi Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendime nustatyto tarifo sudarant sutartis su gyventojais, yra nepagrįstas.

Atsakovas UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ atsiliepime bei jo patikslinime (b.l. 78-81, 157-162) nurodė, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“, centralizuotai tiekiantis šilumos energiją Palangos mieste, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuriame yra pareiškėjos butas, šilumos ir karšto vandens sistemas prižiūri nuo 2002 m. gruodžio 1 d. Sutartinis 0,20 Lt/m² (be PVM ) dydžio mokestis už pareiškėjos gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą buvo taikomas, vadovaujantis pareiškėjos gyvenamojo namo bendraturčių 2002 m. spalio 29 d. susirinkime priimtu sprendimu – pakeisti esantį šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, pasirenkant paslaugos teikėju UAB „Litesko“ filialą „Palangos šiluma“ ir praplečiant prižiūrėtojo atliekamų darbų sąrašą. Nurodo, jog pareiškėjos gyvenamojo namo bendraturčių visuotinis susirinkimas įvyko 2002 m. spalio 29 d., jame iš 20 butų ir kitų patalpų savininkų dalyvavo 11 savininkų (tarp jų pareiškėja). Bendraturčiai vienbalsiai priėmė sprendimą leisti UAB „Litesko“ filialui „Palangos šiluma“ renovuoti šilumos punktą ir vykdyti šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą, pasirašant su UAB „Litesko“ filialu „Palangos šiluma“ trečio lygio sutartis: tai reiškė maksimalią visos šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūrą už 0,2 Lt/m² (be PVM ) mėnesinį mokestį.

Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimti sprendimai privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Nepriklausomai, ar buvo sudarytos sutartys, visi pareiškėjos gyvenamojo namo savininkai už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą mokėjo 0,2 Lt/m² (be PVM) mokesčio tarifą. 2002 m. spalio 29 d. pareiškėjos gyvenamojo namo bendraturčių susirinkimo protokolo 8 punkte įtvirtinta nuostata, jog dėl įvairių priežasčių nesudariusiems šilumos įrenginių eksploatavimo sutarčių, tačiau gaunantiems paslaugas, kaip namo bendro naudojimo inžinerinės įrangos bendraturčiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos norminiais aktais, mokestis už teikiamą paslaugą bus skaičiuojamas. Taigi nors pareiškėja ir nesudarė individualaus rašytinio susitarimo dėl šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų, jai 0,2 Lt/m² (be PVM ) dydžio mokestis buvo skaičiuojamas teisėtai. Be to, R.-I. R. dalyvavo 2002 m. spalio 29 d. gyvenamojo namo bendraturčių susirinkime ir savo parašu patvirtino pritarimą visiems bendrai priimtiems sprendimams.

Teigė, jog UAB „Litesko“ niekada nebuvo ir nėra savivaldybės įmonė, specialiosios paskirties bendrovė, savivaldybės biudžetinė ar viešoji įstaiga, todėl savivaldybės taryba, remdamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, neturėjo pareigos nustatyti UAB „Litesko“ teikiamų paslaugų kainų.

Nurodė, jog 2001 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 118 nustatytas 0,1046 Lt/m² (be PVM) dydžio mokestis buvo privalomas UAB „Palangos butų ūkis“ eksploatuojamuose namuose. Tai įrodo, kad 2001 m. liepos 26 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 118 UAB „Litesko“ teikiamoms paslaugoms privalomos galios neturėjo ir visuose namuose, kuriuose šilumos ir karšto vandens sistemas prižiūrėjo UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“, mokestis už šilumos ir karšto vandens sistemų eksploatavimą (priežiūrą) galėjo būti laisvai nustatomas susitarimu tarp prižiūrėtojo ir vartotojų. Pažymėjo, kad 2000 m. gruodžio 21 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. 158 nėra įpareigojimo nuomininkui – UAB „Litesko“ filialui „Palangos šiluma“ nekeisti (didinti ar mažinti) sutarties sudarymo metu esančių paslaugų kainų, atsižvelgiant į susitartas darbų apimtis, taip pat nėra uždrausta pasirašyti individualius susitarimus su paslaugų vartotojais.

Teigė, jog pareiškėjos reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą turi būti atmesti. Pažymėjo, jog nepateikti žalą patvirtinantys įrodymai ir neatskleista infliacijos pritaikymo ir tokio turtinės žalos dydžio skaičiavimo metodika, reikalavimas yra netikslus. Teigė, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, o nagrinėjamu atveju nėra įstatyminio pagrindo neturtinei žalai atlyginti.

Mano, kad byla yra nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes UAB „Litesko“ yra privataus kapitalo uždaroji akcinė bendrovė ir nėra viešojo administravimo subjektas. Todėl pareiškėjos reikalavimas išieškoti iš UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ 259,20 litus turtinei žalai atlyginti pagal bylų rūšinio teismingumo taisykles neturi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Todėl šioje dalyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismo prašo bylą nuraukti.

Šalies argumentai

Nurodė, jog pareiškėja praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje reglamentuotą skundų padavimo administraciniam teismui terminus ir neprašo jų atnaujinti. Prašė teismo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtintą ieškiniams dėl žalos atlyginimo sutrumpintą trejų metų senaties terminą.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepime (b. l. 129-130) nurodė, jog UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ už šildymo ir karšto vandens priežiūrą ėmė didesnį mokestį, nei nustatyta savivaldybės tarybos ir abejoja, ar papildomai atliekamų eksploatavimo darbų apimtys buvo būtinos gyvenamųjų namų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti. Teigė, jog pagal 2004 m. lapkričio 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 277 patvirtintus 0,15 Lt/m² šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus ir nuo 2004 m. gruodžio 1 d. UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ pakeitė bei nustatė tarifą, atitinkantį savivaldybės nustatytąjį.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Priteisė iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 500 (penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti pareiškėjai R. I. R.. Bylą dalyje dėl 259,20 litų turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ nutraukė.

Teismas nustatė, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės taryba 2001 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 118 „Dėl Tarybos 1999-12-09 sprendimo Nr. 203 „Dėl tarifų“ dalinio pakeitimo“ nustatė 0,1046 Lt/m² tarifą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo išlaidoms (b.l. 32-34). 2004 m. lapkričio 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 277 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ buvo nustatytas 0,15 Lt/m² maksimalus daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifas (b.l. 31), o 2005 m. kovo 31 d. tarybos sprendimu Nr. T2-49 „Dėl Tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 277 papildymo“ sprendimas papildytas lentele, pagal kurią nustatomi tarifų dydžiai, atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus (b.l. 8-9).

2000 m. gruodžio 21 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.158 patvirtintos SP UAB „Palangos šilumos tinklai“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties 1.11.2 punktas (b.l. 35-41) bei šiuo sprendimu patvirtinta Namų vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų eksploatacijos paslaugų kainos kitimo metodika (b.l. 42-43) įrodo, jog namų vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų eksploatacijos paslaugų kaina buvo nustatyta 0,1046 Lt/m². Tačiau iš UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ pateiktų šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo su buto savininkais sutarčių bei jų priedų (b.l. 86-100), sudarytų su (duomenys neskelbtini) gatvės Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojais, matyti, jog už šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei eksploataciją buvo mokamas 0,20 Lt/m² tarifas. Didesnį šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatacijos mokesčio tarifą sąlygojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendraturčių visuotinis susirinkimas, kuriame nuspręsta, jog UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ vykdo namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir eksploataciją (b. l. 83-84). Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palanga, bendraturčių visuotiniame susirinkime dalyvavo 11 bendraturčių iš 20, inter alia ir pareiškėja R. I. R. (b. l. 85). Liudytoju apklaustas UAB „Litesko“ komercijos direktorius J. A. P. parodė, jog tarifas buvo padidintas, kadangi UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ užtikrino tolygų namo šildymą bei pagerino šildymo kokybę.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjos skundo turinį, nustatė, kad ji ginčija atsakovo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ nustatyto 0,20 Lt/m² šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatacijos mokesčio tarifo teisėtumą. Rašytine bylos medžiaga (b. l. 18-19, 23-28) įrodyta, jog pareiškėja kreipėsi su skundais į įvairias viešojo administravimo institucijas, prašydama išspręsti klausimą dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ neteisėtų pajamų gavimo, renkant didesnį mokestį, nei nustatytas Palangos miesto savivaldybės tarybos.

Pareiškėja neturtinės žalos patyrimą kildina iš Palangos miesto savivaldybės tarybos neveikimo, kuris pasireiškė šilumos vartotojų teisių pažeidimų toleravimu, UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ darbo kontrolės nevykdymu bei šildymo ir karšo vandens sistemų tarifo patvirtinimo tik 2004 m. lapkričio 25 d., kai teisės aktai atsakovę tai padaryti įpareigojo iki 2003 m. spalio 1 d. Šiuo pagrindu pareiškėja prašo priteisti 50 000 litų neturtinės žalos. Iš atsakovo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ prašoma priteisti 20 000 litų neturtinės žalos. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 259,20 litų turtinės žalos, kuri susidarė dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ nustatyto didesnio mokesčio tarifo už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271, 6.246 - 6.249, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 3 punktą, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktą, priėjo išvados, jog neturtinė žala pagal CK nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje. Teismas konstatavo, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, turi nurodyti, kokiais neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu arba neatidžiai ir nerūpestingai elgiantis viešojo administravimo srityje jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Teismas nustatė, kad laikotarpyje nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. liepos 1 d., kada UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ sutartyse su gyventojais nustatė didesnį mokesčio tarifą, nei nustatyta savivaldybės tarybos sprendimu, teisiškai nebuvo sureguliuota šilumos ūkio sritis. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. IX-1565 redakcija), įsigaliojusio 2003 m. liepos 1 d., 30 straipsnio 5 dalies 3 punktas nustatė imperatyvą savivaldybių taryboms, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodika, nustatyti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus. 2003 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-54 patvirtinta Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodika, įsigaliojusi 2003 m. rugpjūčio 7 d., kurios 17 punktas nustatė, jog savivaldybių taryboms iki 2003 m. spalio 1 d. siūloma patvirtinti maksimalius tarifus pagal šią metodiką. Atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 3 punktas nustatė privalomą nurodymą savivaldybių taryboms nustatyti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus, teismas priėjo išvadą, kad savivaldybės tarybos iki 2003 m. spalio 1 d. turėjo nustatyti minėtus maksimalius tarifus, tačiau Palangos miesto savivaldybės taryba šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifą nustatė tik 2004 m. lapkričio 25 d.

2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (2004 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 3 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. sausio 10 d.) 8 punkte nustatyta, jog administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius, jeigu sutartyse su paslaugų tiekėjais nenumatyta kitaip: už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) – laikydamasis šią priežiūrą reguliuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Šių mokesčių tarifai neturi viršyti savivaldybės tarybos nustatytų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų. Akivaizdu, jog nustatomas imperatyvus reikalavimas, jog administratoriaus nustatytas tarifas neturi viršyti savivaldybės tarybos nustatytojo.

Teismas konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 3 punkto bei Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodikos nuostatas, nes savivaldybės tarybos iki 2003 m. spalio 1 d. turėjo nustatyti minėtus maksimalius tarifus, o Palangos miesto savivaldybės taryba šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifą nustatė tik 2004 m. lapkričio 25 d. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 16 punktas savivaldybių ribotai savarankiškoms funkcijoms priskiria šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimo funkciją, suponuoja, jog savivaldybė privalo kontroliuoti, kaip vykdomas šių paslaugų teikimas, inter alia tinkamai vykdydama teisės aktų nuostatas, nustatyti maksimalius tarifus už paslaugų teikimą. Pažymėtina, jog teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo numatytos valstybės institucijų funkcijos, teisės ir pareigos būtų įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų.

Pareiškėja būtent iš aptartojo Palangos miesto savivaldybės tarybos neveikimo kildina neturtinės žalos atsiradimą bei pareigą ją atlyginti. Ji prašo iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos priteisti 50000 litų neturtinės žalos, nurodydama inter alia, jog Palangos miesto savivaldybės administracija nusišalino nuo šilumos tiekėjo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ darbo kontrolės, toleravo šilumos vartotojų teisių pažeidimus, kadangi ne laiku, t.y. praėjus daugiau kaip metams laiko nuo įstatyme įtvirtinto privalomo termino, patvirtino maksimalų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos neveikimas tęsėsi ilgą laiką. Tai, be abejonės, pareiškėjai sukėlė neigiamų išgyvenimų dėl jos teisėtų lūkesčių, taip pat pažeidė finansinius interesus, kadangi buvo pakankamai ilgą laiką imamas didesnis mokestis, nei savivaldybės tarybos nustatytas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino pagrįstu pareiškėjos teiginį, kad dėl neveikimo ji patyrė neigiamus išgyvenimus, pasireiškusius pasitikėjimo valdžios institucijomis praradimu, emocinę įtampą. Tuo jai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu. Nustačius atsakovės neveikimo faktą, kaltę, konstatuotinas priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir pareiškėjos patirtų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų.

Nors pareiškėja teigia, kad miesto laikraštyje „Palangos tiltas“ pasirodydavo įvairūs pranešimai, žeminantys jos garbę ir orumą, gadinantys jos reputaciją, dėl ko pablogėjo jos sveikata, tačiau byloje pateiktos laikraščių publikacijų kopijos (b. l. 117-118, 137-140) nesusijusios su pareiškėjos R. I. R. bei atsakovų ginču. Iš laikraščių publikacijų matyti, jog pareiškėja dažnai pasisako Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdžiuose įvairiais klausimais, tačiau teismas, išanalizavęs minėtų publikacijų turinį, nenustatė, kad pareiškėja būtų pasisakiusi dėl neteisėtai nustatyto mokesčio tarifo ir dėl tokio pasisakymo būtų neigiamai įvertinta spaudoje.

Išrašas iš medicinos dokumentų (b. l. 165-166) įrodo, jog pareiškėjai R. I. R. diagnozuota nepatikrintos genezės veido mimikos raumenų tikai (epilepsija). Pažymėtina, jog išrašas išduotas 2008 m. kovo 5 d. ir jame nėra duomenų, kada pareiškėjai nustatyta minėta diagnozė bei susirgimo kilmė. Laikotarpis, iš kurio kildinama neturtinė žala yra 2002 m. gruodžio 1 d. – 2004 m. gruodžio 1 d., tačiau pateiktas išrašas iš medicinos dokumentų neįrodo priežastinio ryšio tarp pareiškėjos sveikatos pablogėjimo ir savivaldybės tarybos neveikimo. Teisinės atsakomybės apimtį ir pagrįstumą konkrečioje situacijoje leidžia įvertinti CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta priežastinio ryšio, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, lemiančio ir paaiškinančio civilinės atsakomybės apimtį konkrečiu atveju doktrina, leidžianti teismui konkrečioje byloje atsižvelgti į teisėtus pareiškėjo ir atsakovo interesus bei daugelį kitų reikšmingų aplinkybių. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Todėl pareiškėjos teiginys, jog dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos neveikimo pablogėjo jos sveikata, nenustačius tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, atmestas kaip nepagrįstas.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pareiškėja skunde (b. l. 5-7). nurodė, jog jai dėl didesnio tarifo už šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo išlaidas taikymo buvo padaryta 146 litų turtinė žala. Atsakovės neveikimas, pasireiškęs šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo mokesčio tarifo nenustatymu truko apie metus laiko. Pareiškėjos neigiami emociniai išgyvenimai, susiję su šia situacija, nutraukti. Nuo atsakovės neveikimo pabaigos, t.y. iki šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo mokesčio tarifo nustatymo 2004 m. lapkričio 25 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 277, iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo praėjo beveik trys metai (pareiškėjos skundas teisme gautas 2007 m. spalio 26 d.). Pareiškėja neįrodė patyrusi ryškių dvasinių išgyvenimų bei sveikatos sutrikimo. Pažymėtina tai, jog pareiškėja skunde nurodo, kad daug laiko ir sveikatos prarado teisme ginant interesus dėl neteisėto teritorijos valymo mokesčio, t.y. dėl su šia byla nesusijusio ginčo. Įvertindamas aptartų kriterijų visumą bei taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas nustatė pareiškėjai priteistinos neturtinės žalos dydį – 500 litų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ pagal bendrovės įstatus (b. l. 169-174) yra privataus kapitalo uždaroji akcinė bendrovė ir nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčas dėl 259,20 litų turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos priteisimo iš UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ nepriskirtinas administracinių bylų kompetencijai. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu byla šioje dalyje nutraukta.

III.

R. I. R. apeliaciniame skunde nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimu ir prašo jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

Nurodo, kad LR vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnyje numatyta, jog už viešųjų paslaugų teiki­mą gyventojams yra atsakinga savivaldybė, kuri organizuoja viešųjų paslaugų teikimą. Akivaizdžiai įrodyta, kad Palangos m. savivaldybės administracija nevykdė pareigos numatytos šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 4 punkte.

Laikotarpyje nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 1 d. UAB „Litesko" filialas „Palangos šiluma“ iš daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų ir kitų Palangos m. daugiabučių namų 0,20 Lt/m² tarifas buvo imamas neteisingai, nes viršijo 2000 m. gruodžio 21 d. Palangos m. savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 158 1 priede „SP UAB „Palangos šilumos tinklai“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties 1 priedo II skyriaus 2 punkte numatytą 0,1046 Lt/m kainą bei Palangos m. savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 118 patvirtintą 0,1046 Lt/m kainą. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad Palangos m. savivaldybės neveikimas tęsiasi ilgą laiką ir sukėlė man daug neigiamų išgyvenimų dėl teisėtų lūkesčių, pažeidė mano finansinius interesus imant didesnius mokesčius nei buvo nustatyta savivaldybės.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutinka su teismo sprendimu priteisti man iš Palangos m. savivaldybės tarybos moralinei žalai atlyginti tik 500 lt. Ir visiškai atleisti nuo atsakomybės UAB „Litesko" filialą „Palangos šiluma". Nesutinka su tokiu žalos atlyginimo dydžiu bei jos sveikatos būklės, kuri pablogėjo dėl atsakovo veiksmų, vertinimu.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Litesko“ atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad UAB „Litesko" filialas „Palangos šiluma“, centralizuotai tiekiantis šilumos energiją Palangos mieste, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuriame yra pareiškėjos butas, šilumos ir karšto vandens sistemas prižiūri nuo 2002 m. gruodžio 1 d. Nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 1 d. sutartinis 0,2 Lt/m² (be PVM ) dydžio mokestis už pareiškėjos gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą buvo taikomas vadovaujantis Pareiškėjos gyvenamojo namo bendrasavininkių 2002 m. spalio 29 d. susirinkime priimtu sprendimu pakeisti esantį šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, pasirenkant paslaugos teikėju UAB „Litesko“ filialą „Palangos šiluma“ ir praplečiant prižiūrėtojo atliekamų darbų apimtis. Pareiškėjos gyvenamojo namo bendrasavininkų visuotinis susirinkimas įvyko 2002 m. spalio 29 d. Jame iš 20 butų ir kitų patalpų savininkų dalyvavo 11, tame tarpe Pareiškėja. Susirinkime dalyvavęs UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ darbuotojas J. P. gyventojus informavo apie pastato šilumos punkto renovacijos galimybę, supažindino su mūsų įmonės siūlomomis paslaugomis (atliekamų darbų apimtimis) ir jų kaina. Kadangi bendrasavininkiai nebuvo patenkinti buvusio šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo -UAB „Palangos butų ūkis“ - teikiamų paslaugų kokybe, jie vienbalsiai priėmė sprendimą leisti UAB „Litesko“ filialui „Palangos šiluma" renovuoti šilumos punktą ir vykdyti šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą, pasirašant su UAB „Litesko“ filialu „Palangos šiluma“ trečio lygio sutartis: kas reiškė maksimalią visos šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūrą už 0,2 Lt/m² (be PVM) mėnesinį mokestį. 2002 m. spalio 29 d. priimtas sprendimas buvo galiojantis, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimti sprendimai privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Nepriklausomai ar buvo sudarytos sutartys, visi Pareiškėjos gyvenamojo namo savininkai už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą mokėjo 0,2 Lt/m² (be PVM). Pareiškėja šį mokestį taip pat mokėjo ir niekada neginčijo jo paskaičiavimo teisingumo. 2002 m. spalio 29 d. Pareiškėjos gyvenamojo namo bendrasavininkių susirinkimo protokolo 8 punkte įtvirtinta: "Dėl įvairių priežasčių nesudariusiems šilumos įrenginių eksploatavimo sutarčių, tačiau gaunantiems paslaugas kaip namo bendro naudojimo inžinerinės įrangos bendrasavininkiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos norminiais aktais, mokestis už teikiamą paslaugą bus skaičiuojamas". Atkreipia dėmesį, kad R.-I. R. dalyvavo 2002 m. spalio 29 d. Pareiškėjos gyvenamojo namo bendrasavininkių susirinkime, savo parašu patvirtino pritarimą visiems bendrai priimtiems sprendimams ir niekada nereiškė pretenzijų dėl UAB „Litesko" filialo „Palangos šiluma" atliekamų šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ iki 2004 m. gruodžio 1 d. (iki teisinio reglamentavimo pasikeitimo, tai yra Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo ir Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodikos įsigaliojimo, ir atitinkamo vietos savivaldos akto, tai yra 2004-11-25 Palangos miesto savivaldybės sprendimo Nr. 277, priėmimo) pareiškėjos gyvenamajame name už pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (eksploatavimą) taikė 0,2 Lt/m (be PVM ) tarifą, nustatytą pagal tarpusavyje šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo ir pastato savininkų suderintas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų apimtis.

Civilinei atsakomybei kilti turi būti atlikti neteisėti veiksmai, tai yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Byloje nagrinėjamas laikotarpis yra nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 1 d. Jokie šiame laikotarpyje galiojusių teisės norminių aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. 1995-10-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.1300 nebegalioja nuo 2002 m. birželio 1 d., todėl šis teisės aktas šiame ginče negali būti taikomas. Palangos miesto tarybos Sprendimas Nr. 118 buvo priimtas 2001-07-26, t.y. dar negaliojant Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymui, vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 16 punktu, kuris įpareigojo savivaldybės tarybą nustatyti kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas. UAB „Litesko“ niekada nebuvo ir nėra savivaldybės įmonė, specialiosios paskirties bendrovė, savivaldybės biudžetinė ar viešoji įstaiga, todėl savivaldybės taryba, remiantis Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymu, neturėjo pareigos nustatyti UAB „Litesko“ teikiamų paslaugų kainų. Antra vertus, 2001-07-26 Palangos miesto tarybos sprendimo Nr. 118 1.4. punktu patvirtintas šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatacijos mokestis negali būti besąlygiškai taikomas UAB „Litesko“ teikiamoms paslaugoms, kadangi tarifas buvo nustatytas pagal trečiojo asmens - UAB „Palangos butų ūkis" atliekamų darbų apimtis. 2001-07-26 Palangos miesto tarybos sprendimo Nr. 118 2.6. punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „Sprendimo 1.4. punktu patvirtintą šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatacijos mokestį moka visi UAB „Palangos butų ūkio“ eksploatuojamų namų, kuriuose nėra įsteigtų bendrijų, butų ir kitų patalpų savininkai, kitų, ne UAB „Palangos butų ūkis", gyvenamąsias patalpas eksploatuojančių įmonių eksploatuojamų namų (pastatų), gyvenamųjų patalpų (butų) savininkai (nuomotojai) šį tarifą moka tik jiems pageidaujant pagal sutartis". Taigi 2001-07-26 Sprendimu Nr. 118 nustatytas 0,1046 Lt (be PVM) dydžio mokestis buvo privalomas tik UAB „Palangos butų ūkis" eksploatuojamuose namuose.

Teisinis reglamentavimas dėl maksimalių šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo atsirado tik 2003 m. liepos 1 d., tai yra įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymui. Iki šios datos vietos savivaldos institucijos neturėjo pareigos nustatyti maksimalius tarifus ne savivaldybės įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, o privačios įmonės neturėjo pareigos nustatytų tarifų laikytis. Palangos mieste maksimalūs šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifai buvo nustatyti 2004 m. lapkričio 25 d. Palangos miesto savivaldybės sprendimu Nr.277. Nuo 2004 m. gruodžio 1 d. pareiškėjos gyvenamajame name UAB „Litesko“ pradėjo taikyti maksimalų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros 0,15 Lt. (be PVM) dydžio tarifą. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Nėra įstatyminio pagrindo neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „Litesko“ priteisimui, kas vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., yra privaloma sąlyga.

Palaiko teismo poziciją dėl bylos nutraukimo dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ veiksmais, atlyginimo.

Teigia, kad pareiškėja yra praleidusi CK 1.125 str. 5 d. 8 p. įtvirtintą ieškiniams dėl žalos atlyginimo sutrumpintą trejų metų senaties terminą bei Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintus skundų padavimo administraciniam teismui terminus. Teigia, kad pareiškėja jau keli metai yra susipažinusi su ginčo aplinkybėmis, tą liudija su skundu pateikti priedai.

Atsiliepimas

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius savo atsiliepime sutinka su R. I. R. apeliaciniu skundu. Nustojus galioti 1995 m. spalio 4 d. nutarimui Nr. 1300, kuriuo buvo patvirtinti Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas nuostatai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-05-28 nutarimu Nr. 752 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus, įsigaliojusius 2002-06-01, kurių 8.2. punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis savivaldybės institucijos patvirtintais tarifais arba tarifų apskaičiavimo metodika. Todėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ pagal šių Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas nuostatų 8.2. punktą nustatydamas šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifą vadovautis savivaldybės institucijos patvirtintais tarifais arba tarifų apskaičiavimo metodika. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 16 punktas įpareigoja savivaldybės tarybą nustatyti kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas. UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“, perimdamas iš savivaldybės įmonės UAB „Palangos butų ūkis“ daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, turėjo perimti ir jos įsipareigojimus. 2001-07-01 Tarybos sprendimu patvirtintas tarifas galiojo tol, kol ji nepatvirtino kito tarifo, tai yra iki 2004 m. lapkričio 25 d.

Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su apeliaciniu skundu, teigia, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-54 patvirtintos Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodikos, įsigaliojusios 2003 m. rugpjūčio 7 d., 17 punktas nustatė, jog savivaldybių taryboms iki 2003 m. spalio 1 d. siūloma patvirtinti maksimalius tarifus pagal šią metodiką. Minėtas 17 punktas yra rekomendacinio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja siekia jos nurodytos žalos priteisimo iš dviejų skirtingą statusą turinčių subjektų: neturtinės žalos priteisimo iš Palangos miesto savivaldybės tarybos (ji teigia, kad taryba neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, toleruodama tariamus šilumos vartotojų teisių pažeidimus, nevykdydama UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ darbo kontrolės bei nepatvirtinusi šildymo ir karšo vandens sistemų tarifo iki 2004 m. lapkričio 25 d.) ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo iš ūkio subjekto – UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ – šilumos tiekėjo į daugiabutį namą, kuriame yra pareiškėjos butas, kuris tariamai neteisėtai taikė 0,20 Lt/m² šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatacijos mokesčio tarifą.

Kolegija pažymi, kad paminėtas pareiškėjos nurodytų atsakovų statusas lemia skirtingą deliktinę atsakomybę reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymą. Pirmuoju iš nurodytų atveju (dėl Palangos miesto savivaldybės tariamai neteisėtų veiksmų) taikytinos CK 6.271 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės atsakomybę už jos darbuotojų (savivaldybės valdžios institucijų) neteisėtus veiksmus. Antruoju (dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ tariamai neteisėtų veiksmų) – taikytinos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos, tarp jų CK 6.246 – 6.248 straipsniai.

Dėl Palangos miesto savivaldybės (savivaldybės tarybos) deliktinės atsakomybės

Kaip pažymėta aukščiau, šio pareiškėjos nurodyto atsakovo deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 3 dalį, terminas „aktas“ reiškia bet kokį (savivaldybės) valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t.). Pagal jo 4 dalį, savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja teigia, kad savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 16 punktą priskiriama šilumos ir geriamo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimo funkcija. Palangos miesto savivaldybės taryba 2001 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 118 nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino šildymo ir karšto vandens eksploatavimo išlaidų tarifus 1 m² bendrojo naudingo ploto – 0,1046 Lt/m². Tačiau UAB „Litesko“, su kuria Palangos miesto savivaldybė sudarė sutartį dėl šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo ir 15 metų išnuomojo jai priklausantį šilumos ūkį, filialas „Palangos šiluma“ vartotojams pateikiamose pasirašyti sutartyse nurodė, jog vartotojas moka tiekėjui 0,20 Lt/m² eksploatacinį mokestį už šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei eksploataciją. UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ iš eksploatuojamų daugiabučių namų gyventojų 2 metus (nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 1 d.) reikalavo mokesčio, kuris viršijo savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą. Palangos miesto savivaldybės taryba pažeidė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 03-54 patvirtintą Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalaus tarifo nustatymo metodiką, kadangi pagal minėtą metodiką savivaldybių taryboms buvo siūloma iki 2003 m. spalio 1 d. patvirtinti tarifus, o Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino juos tik 2004 m. lapkričio 25 d. Palangos miesto savivaldybės administracija ir jos įmonė UAB „Palangos šilumos tinklai“ nusišalino nuo šilumos tiekėjo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ darbo kontrolės, toleravo šilumos vartotojų teisių pažeidimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas prie savivaldybių priskirtųjų funkcijų priskiria šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimą (7 straipsnio 16 punktas). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, jog už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams yra atsakinga savivaldybė, kuri organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus (viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Minėto įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad viena iš savivaldybės administracijos funkcijų yra viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Pareiga savivaldybės tarybai nustatyti tarifą už šildymo ir karšto vandens tiekimo eksploatavimą kyla iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 16 punkto, kuris prie savivaldybės tarybos įgaliojimų priskiria centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymą įstatymų numatyta tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. 118, nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. patvirtinęs šildymo ir karšto vandens eksploatavimo išlaidų tarifus 1 m² bendrojo naudingo ploto – 0,1046 Lt/m², negalėjo būti taikomas nustatant UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ teikiamų paslaugų kainą, nes, pirma, šiuo sprendimu buvo siekiama reguliuoti UAB „Palangos butų ūkis“ atliekamų darbų kainą; antra, UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ nėra nei savivaldybės įmonė, nei specialios paskirties bendrovė, nei savivaldybės biudžetinė ir viešoji įstaiga, dėl to jai besąlygiškai neturėtų būti taikoma tvarka, numatyta UAB „Palangos butų ūkis“; trečia, 2000 m. gruodžio 21 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 158 patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos ir UAB „Litesko“ sutarties dėl SP UAB „Palangos šilumos tinklai“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos 1.11.2 punktas nustato, kad sutarties pasirašymo dieną namų vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų eksploatacijos paslaugų kaina buvo nustatyta 0,1046 Lt/m² per mėnesį be pridėtinės vertės mokesčio, o remiantis šiuo sprendimu patvirtinta Namų vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų eksploatacijos paslaugų kainos kitimo metodika paslaugų kaina gali būti perskaičiuota pagal šioje metodikoje nustatytą formulę, iš kurios aišku, kad kainos didėjimui negalėtų turėti įtakos atliekamų darbų apimčių skirtumai, be to, pagal šią Metodiką UAB „Litesko“ yra įsipareigojusi suderinti su savivaldybės valdyba kainos perskaičiavimo teisingumą pagal šią formulę, o pagal nagrinėjamos sutarties 1.10. punktą apskaičiuotą šilumos kainą sutarties šalys turi derinti su Lietuvos Respublikos Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ar su kitomis kompetentingomis institucijomis; ketvirta, iš UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ ir konkrečių butų savininkų sutarčių dėl šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo su buto savininkais bei jų priedų (t. I, b. l. 86-100), matyti, jog už šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei eksploataciją buvo sutartas 0,20 Lt/m² tarifas, kurį sąlygojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendraturčių visuotinis susirinkimas, kuriame nuspręsta, jog UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ vykdo namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir eksploataciją.

Tačiau teisėjų kolegija teigia, kad laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. liepos 1 d., kurio metu UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ sutartyse su gyventojais buvo numačiusi didesnį mokesčio tarifą nei buvo nustatyta 2001 m. liepos 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu, teisiškai nebuvo sureguliuota šilumos ūkio sritis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 „Dėl daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ nuo 2002-06-01 pripažino netekusiu galios 1995 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 1300, kuriuo buvo patvirtinti Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas nuostatai, pagal kuriuos eksploatavimo darbų ir paslaugų kainas bei tarifus ir eksploatavimo išlaidų tarifą tvirtino miesto (rajono) taryba. Iš minėto 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 (2002-06-01 aktualios redakcijos) 8.2. punkto aišku, kad bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis savivaldybės institucijos patvirtintais tarifais arba tarifų apskaičiavimo metodika ir atitinkamu nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. liepos 1 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos pareigą nustatyti šilumos, šalto ir karšto vandens kainą ar jos tarifą, numato tik bendroji norma, tai yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 16 punktas, kuris nustatydamas, kad savivaldybės taryba nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainą įstatymų numatyta tvarka, taip pat nukreipia į kitus įstatymus, kurie nėra priimti.

Todėl esant tokiam teisiniam neapibrėžtumui, taip pat turint omenyje tai, kad 2000 m. gruodžio 21 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 158 buvo patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos ir UAB „Litesko“ sutartis dėl SP UAB „Palangos šilumos tinklai“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos, kuri įtvirtino namų vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų eksploatacijos paslaugų kainą sutarties pasirašymo dieną ir patvirtino Namų vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų eksploatacijos paslaugų kainos kitimo metodiką, negalima konstatuoti, kad (šiuo atveju) Palangos miesto savivaldybės taryba nagrinėjamais aspektais neveikė taip, kaip buvo įpareigota veikti įstatymo.

Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad iki 2004 m. lapkričio 25 d., kai Palangos miesto savivaldybės taryba savo sprendimu Nr. 277 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ nustatė 0,15 Lt/m² maksimalų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifą, UAB „Litesko“ turėjo vadovautis Palangos miesto savivaldybės tarybos ir UAB „Litesko“ sutarties dėl SP UAB „Palangos šilumos tinklai“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos nuostatomis ir UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ ir konkrečių butų savininkų sutartimis dėl šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo su buto savininkais.

Tik Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo IX-1565 redakcija), įsigaliojusio 2003 m. liepos 1 d., 30 straipsnio 5 dalies 3 punktas nustatė savivaldybių taryboms imperatyvią pareigą - vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodika, nustatyti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus. 2003 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-54 patvirtintos Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodikos, įsigaliojusios 2003 m. rugpjūčio 7 d., 17 punktas nustatė, jog savivaldybių taryboms iki 2003 m. spalio 1 d. siūloma patvirtinti maksimalius tarifus pagal šią metodiką. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad savivaldybės tarybos iki 2003 m. spalio 1 d. turėjo nustatyti minėtus maksimalius tarifus, tačiau Palangos miesto savivaldybės taryba šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifą nustatė tik 2004 m. lapkričio 25 d.

Atsižvelgdama į aukščiau paminėtą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. lapkričio 25 d. Palangos miesto savivaldybės taryba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 3 punkto bei Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodikos nuostatas, nes savivaldybės tarybos iki 2003 m. spalio 1 d. turėjo nustatyti minėtus maksimalius tarifus, o Palangos miesto savivaldybės taryba šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifą nustatė tik 2004 m. lapkričio 25 d.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją sukeliantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Būtinybė atlyginti asmeniui neturtinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja patyrė ryškius dvasinius išgyvenimus bei sveikatos sutrikimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjai priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui, paliktina nepakeista kaip pagrįsta ir teisėta.

Dėl UAB „Palangos butų ūkis“ deliktinės atsakomybės

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl tos priežasties, kad UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ pagal bendrovės įstatus yra privataus kapitalo uždaroji akcinė bendrovė ir nėra viešojo administravimo subjektas, ginčas dėl 259,20 litų turtinės ir 20 000 litų neturtinės žalos priteisimo iš UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ nepriskirtinas administracinių bylų kompetencijai ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. I. R. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė