Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-06-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-279-908/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-26
Bylos Nr.
II-279-908/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06092-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
J. M.
Advokatai
Dimitrijus Fomkinas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-279-908/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06092-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 63.; 45.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Editai Petkuvienei,skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam J. M.,skundą padavusio asmens atstovui advokatui Dimitrij Fomkin,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. M. skundą dėl panaikinimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės 2015 m. balandžio 8 d. nutarimo, kuriuo J. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda - 300 eurų bauda su specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės 2015 m. balandžio 8 d. nutarimu (toliau – nutarimas) Nr. 10N-28631216-15 J. M. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį skirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis, 2015 m. balandžio 5 d., apie 23.45 val., Upės g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spausdamas akseleratorių, siekiant, kad automobilio ratai prasisuktų, (akseleruodamas ir priversdamas automobilio ratus prasisukti), tuo pačiu siekdamas, kad užneštų automobilį ir automobilis pradėtų slysti šonu. Savo elgesiu kėlė pavojų sau, eismo saugumui, kitų žmonių saugumui bei galėjo apgadinti stovinčius stovėjimo aikštelėje automobilius, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9 punktų reikalavimus, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodo, kad 2015-04-05, apie 23 val., jis automobiliu AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie „FORUM PALACE“ esančios automobilių stovėjimo aikštelės susitikti su draugais. Atvažiavęs matė, kad vidury aikštelės stovi policijos tarnybinis automobilis VW „CADY“, šalia kurio trys uniformuoti pareigūnai ir vienas civiliais rūbais apsirengęs žmogus, kuris kažką filmavo. Matant policijos pareigūnams, jis nuvažiavo į kitą pusę aikštelės pusę pasižiūrėti, ar neatvažiavo draugai. Kitoje pusėje pažeidėjo laukė draugas D. B., kuris buvo atvažiavęs automobiliu VW „PASSAT“. Jie abu grįžo į tą aikštelės vietą, iš kurios važiavo jo ieškoti. J. M. sustojus, prie jo priėjęs policijos pareigūnas paprašė dokumentų ir nusivedė į tarnybinį policijos automobilį. Pažeidėjas pažymi, kad jo draugas D. B. važiavo jam iš priekio, jis jam iš paskos, jie abu apvažiavo policijos ekipažą, važiavo vienodai negreitai, bet policijos pareigūnai pretenzijas dėl chuliganiško vairavimo pateikė tik pareiškėjui. Jis nespaudė akseleratoriaus, kad automobilio ratai prasisuktų, nesiekė, kad automobilis slystu šonu (toje aikštelėje tai net neįmanoma padaryti, nes buvo labai daug automobilių), nekėlė pavojaus nei sau nei kitiems eismo dalyviams ar eismo saugumui. Tai akivaizdžiai matyti policijos užfiksuotame vaizdo įraše. Apie tai jis aiškino ir protokolo surašymo metu, ir pareigūnui R. K., surašiusiam skundžiamą nutarimą. Pažeidėjo atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra du identiški tarnybiniai pranešimai, surašyti policijos pareigūnų N. R. ir A. G., kuriuose policijos pareigūnai žodis žodin nurodo, kuo pasireiškia chuliganiškas vairavimas, bet jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija neatitinka pačių policijos pareigūnų padaryto vaizdo įrašo. Be to, įvykio vietoje buvę asmenys nebuvo apklausti, ar J. M. kėlė pavojų jų , automobilių, eismo saugumui. Kartu su pažeidėju buvo dar du jo draugai (M. T., E. D.), kuriuos policijos pareigūnai galėjo apklausti, bet jų niekas neklausė. J. M. akcentuoja, kad chuliganiškų paskatų neturėjo, tuo labiau, kad matė, jog vidury aikštelės stovi policijos pareigūnai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės nutarimas Nr. 10N-28631216-15 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15261901 yra pagristas ir teisėtas. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi ATPK normomis, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi surinktais įrodymais, pil. J. M. paaiškinimu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Kelių eismo taisyklės įpareigoja transporto priemonių vairuotojus kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių eismui. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. Vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, krovinį, meteorologines oro sąlygas, eismo intensyvumą. Visi eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekti išvengti nuostolingų padarinių. Institucijos nuomone, pil. J. M. savo veiksmais pažeidė KET reikalavimus, kurių veikos požymiai apibrėžti ATPK 124² str. 2 d.

Teismo posėdyje skundą padavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas J. M. nurodė savo skundą palaikantis. Paaiškino, kad tą vakarą susiskambino su draugais M. ir D., susitarė susitikti aikštelėje prie „Forum Palace“. Jam atvažiavus automobiliu Audi 80 į aikštelę, M. jau laukė. Nusprendė apvažiuoti ratą pažiūrėti, ar yra daugiau draugų. Matė, kad stovi policijos pareigūnai ir filmuoja. Apvažiavus vieną ar du ratus, prieš pareigūnų automobilį sustojo. Tada priėjo pareigūnai, paprašė pateikti dokumentus ir pasakė, kad tai chuliganiškas vairavimas. Aikštelėje buvo daug žmonių ir automobilių. Vaizdo įraše matosi, kad pristabdė, nes priekyje važiavo kitas automobilis. Jį vairavo D. B.. Didino greitį ir stabdė, kad neįvažiuotų į prieš jį važiuojantį automobilį. Važiavo kelis ratus, nes pagalvojo, gal ko nepastebėjo (b. l. 44).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. T. paaiškino, kad po Velykų nusprendė susitikti su draugais. Jų susitikimo vieta – Forum Palace aikštelė. Susitinka ten, nes ta aikštelė yra pakankamai erdvi. M. T. atvažiavo pirmas. Atvažiavęs pamatė policijos pareigūnus. Paskui atvažiavo D., o po to atvažiavo ir J. Jie važiavo ratu aplink aikštelę. J. apvažiavo vieną ratą. Jokių ratų prasisukimų liudytojas negirdėjo. Jiems sustojus, prie jų priėjo pareigūnas ir paprašė J. dokumentų, pakvietė jį į savo automobilį ir pradėjo pildyti protokolą. Aikštelėje buvo daug žmonių ir automobilių (b. l. 44-45).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas D. B. paaiškino, kad kaip visada atvažiavo į „Forum Palace“ aikštelę, kur susitinka su draugais. Įvažiavęs į aikštelę, matė policijos pareigūnus. Apvažiavo ratą pažiūrėti, kur draugai stovi. Važiavo automobiliu, nes aikštelė didelė. J. jį pamatė ir nusprendė važiaviuoti iš paskos. Jis važiavo priekyje. Važiavo ramiai apie 20-30 km/h greičiu, nes daug žmonių buvo, nebuvo vietos draskytis. Apvažiavo ratą, sustojo prie M. ir tada privažiavo pareigūnai, ir paprašė J. dokumento (b. l. 45).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. G. paaiškino, kad patruliuodamas pamatė, kad jaunuolis važiuoja ratais su prasisukimais. Taip apvažiavo gal tris ratus. Operatorius pradėjo jį filmuoti. Anot liudytojo, tas įvykis iš šono labai negražiai atrodė, stovi policijos automobilis, o jis važinėja ratais ir draskosi. Jaunuolis tikrai matė policijos automobilį, nes jis pažymėtas, jie buvo su uniforma. Automobilis važinėjo ratais aplik aikštelę. Vairuotojas gazavo, ratai cypė, privertė, kad automobilio ratai prasisuktų. Liudytojo teigimu, jis šoninio slydimo nematė. Vairuotojas šonu nebandė slysti. Vairuotojas spaudė akseleratoriaus pedalą, siekdamas, kad prasisuktų ratai. Jie tai matė ir girdėjo. Kažkoks automobilis važiavo prieš jį. Tą dieną buvo labai daug žmonių ir automobilių. A. G. tiksliai nepamena, kaip tą automobilį sustabdė. Sustabdytas vairuotojas reagavo normaliai ir neneigė pažeidimo. Slydimo šonu liudytojas A. G. nematė. Tarnybiniame pranešime surašyta darbinė fabula, ji surašyta ir nutarime. A. G. manymu, jaunuolio veiksmai patenka į chuliganišką vairavimą, nes taip aikštelėje važinėti negalima. Bet kuriuo metu galėjo išeiti žmogus, ir vairuotojas nebūtų spėjęs sustabdyti savo automobilio. Operatorius visko nenufilmavo, nes vis nuleidinėjo kamerą (b. l. 46-47).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas N. R. paaiškino, kad su operatoriumi ir būrio vadu atvyko į stovėjimo aikštelę, nes gavo pranešimą dėl įvykio. Jiems bendraujant su pažeidėjais, vienas vaikinas pradėjo važinėti automobiliu aikštelėje ratais su ratų prasisukimu. Šoninio slydimo nebuvo. Prieš šitą automobilį važiavo kitas automobilis. Buvo priimtas sprendimas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą J. M., nes toks vairuotojo elgesys kėlė grėsmę aplinkiniams. Liudytojas N. R. nustatė, kad tai yra pavojingas vairavimas. Kad J. M. vairavimas yra chuliganiškas, nustatė viršininkas. Pažeidėjas kaltę pripažino iš dalies, bet pagal jį, jis grėsmės nekėlė. Nufilmuota tik dalis pažeidimo (b. l. 58-59).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad J. M. vairuodamas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvažiuoja kelis ratus aikštelėje, priešais važiuoja kitas automobilis, pastarojo vairuotojui stabdant, stabdo ir automobilis Audi, valst. (duomenys neskelbtini).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad chuliganiškai vairavo, t. y. už tai, kad jis spausdamas akseleratorių, siekiant, kad automobilio ratai prasisuktų, (akseleruodamas ir priversdamas automobilio ratus prasisukti), tuo pačiu siekdamas, kad užneštų automobilį ir automobilis pradėtų slysti šonu, tokiais veiksmais keldamas grėsmę sau, eismo saugumui, kitų žmonių saugumui bei galėjo apgadinti stovinčius stovėjimo aikštelėje automobilius.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar J. M. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. M. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai - tai kūno judėjimas sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą.

Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus daro išvadą, jog analizuojamoje situacijoje negalima konstatuoti esant visas aukščiau išvardintas sąlygas, kurių pagrindu J. M. pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra neginčytinų įrodymų, jog J. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d. Analizuojant J. M. veiksmus byloje nepakanka duomenų teigti, kad jis veikė dėl chuliganiškų paskatų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu patys policijos pareigūnai pripažino, kad J. M. nesiekė, jog automobilis slystų šonu. Paaiškino, kad tarnybiniuose pranešimuose ši aplinkybė nurodyta tik todėl, kad tokia yra „darbinė nutarimo fabula, kurioje būna nurodyti visi įmanomi tokio pažeidimo veiksmai“. Teismas mano, kad vien pareigūnų vertinimas, kad pažeidėjas veikė dėl chuliganiškų paskatų, nėra pagrindas patraukti J. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. Tuo labiau, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas N. R., betarpiškai stebėjęs įvykį, nurodė, kad jis mano, jog pažeidėjas vairavo pavojingai, bet ne chuliganiškai. Kaip jau minėta anksčiau, chuliganiškos paskatos šiuo atveju yra kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad J. M. tokiu savo vairavimu, kai buvo spaudžiamas akseleratoriaus pedalas siekiant priversti ratus prasisukti, sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, tai yra savo veiksmais demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą. Pagal turimą bylos medžiagą, liudytojai, kurie matė ir nurodė J. M. automobilio manevravimą (J. M. draugai) patvirtino pažeidėjo teiginius dėl chuliganiškų paskatų nebuvimo. Pats J. M. nurodė, kad važiuodamas didino greitį ir stabdė, kad neatsitrenkti į priešais važiuojantį automobilį. Tai, kad priešais važiavo kita transporto priemonė, neneigė teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai, tai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą, netinkamai J. M. elgesį kelyje įvertino kaip chuliganišką vairavimą. Akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta įvykio situacija.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju byloje nustatyti J. M. veiksmai, atlikti 2015 m. balandžio 5 d., apie 23.45 val., vairuojant automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje Upės g. 9, Vilniuje, spaudžiant akseleratorių, siekiant, kad automobilio ratai prasisuktų, įvertinus susidariusių aplinkybių visumą, neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio, tačiau užtraukia atsakomybę pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. vairavo pavojingai (tai iš dalies pripažino ir jis pats, paaiškindamas pažeidimo aplinkybes pareigūnams, tai patvirtino ir teisme apklausti liudytojai A. G. ir N. R., patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas), važiuodamas didino greitį, kad automobilio ratai prasisuktų, visa tai darė automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje būriavosi žmonės, stovėjo automobiliai. Teismo vertinimu, J. M. privalėjo važiuoti taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, o to nepadaręs pažeidė KET 9 str. reikalavimus, todėl jo veika perkvalifikuotina į ATPK 124¹ straipsnio 8 d.

ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo penkių iki vienuolikos eurų. Teismas, J. M. skirdamas nuobaudą pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į pažeidėjo asmenybę, kad anksčiau baustas administracine tvarka ir daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti J. M. paskyrus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta piniginę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 283 straipsniu, 284 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės 2015 m. balandžio 8 d. nutarimą, kuriuo J. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, pakeisti ir J. M. padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir paskirti 10 Eur baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Eglė Gruodienė