Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-462/2011

Teisėjas Virginijus Gedeikis Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.; 1.1.10.1.;

2.1.6.2.; 2.1.16.1.7.

2011 m. sausio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. Ž. ir S. M. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nuosprendžio, kuriuo:

P. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. laisvės atėmimu dešimt mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dešimt mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir J. V. bei K. K., tačiau dėl J. V. apeliaciniai skundai nepaduoti, o K. K. apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 str. numatytų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Ž. ir S. M. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, būtent:

jie 2010 metų kovo mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, veikdami bendrininkų grupe kartu su K. K. ir J. V., Gegrėnų kaime, Plungės rajone, V. Š. sodyboje, P. Ž. saugant prie garažo durų, S. M. įsibrovė pro neužrakintas duris į garažą, iš ten pagrobė plastikinį indą su penkiais litrais benzino, kurį į jo namus Pūčkorių kaime parnešė K. K. ir J. V., vagystės metu stovėję netoli garažo sodyboje, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiosios V. Š. turtą ir padarė jai turtinę žalą už 20,50 Lt.

Po to toje pačioje V. Š. sodyboje, veikdami bendrininkų grupe ir tęsdami nusikalstamą veiką, P. Ž. ir S. M. įsibrovė pro neužrakintas duris į tvartą, iš ten abu pagrobė 200 Lt bendros vertės dvi žąsis, 50 Lt bendros vertės du gaidžius, 25 Lt vertės vieną vištą, kuriuos, susidėję į vietoje rastus maišus, parsinešė į namus Pūčkorių kaime, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiosios V. Š. turtą ir padarė jai turtinę žalą už 275 Lt.

Jie 2010 metų kovo mėnesio pabaigoje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, veikdami bendrininkų grupe kartu su K. K. ir J. V., Gegrėnų kaime, Plungės rajone, turėdami tikslą pagrobti V. Š. sodyboje lauke buvusį kultivatorių su akėčiomis, visi nuėjo į G. B. sodybą Gegrėnų kaime, Plungės rajone, kurioje kaltinamasis S. M. iš tvarto savavališkai paėmė arklį, jį pasikinkė į kieme buvusį vežimą ir grįžę į V. Š. sodybą visi į vežimą įkėlė kultivatorių ir akėčias, juos nuvežė į gretimą negyvenamą sodybą, ten iškrovė iš vežimo ir paslėpė, turėdami tikslą vėliau realizuoti, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiosios V. Š. turtą ir padarė jai turtinę žalą už 700 Lt.

Nuteistasis P. Ž. ir gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų P. Ž. ir S. M. kaltės. Jų įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Nuteistųjų P. Žerlauskio ir S. M. apeliacinių skundų argumentai nesudaro jokio pagrindo keisti jiems paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistiesiems P. Ž. ir S. M. paskyrė teisingą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl nuteistojo P. Ž. apeliacinio skundo

P. Ž. anksčiau teistas du kartus, teistumui neišnykus padarė vieną tyčinį apysunkį ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Šiuos nusikaltimus padarė praėjus penkiems mėnesiams po grįžimo iš laisvės atėmimo vietos. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis P. Ž. ne kartą baustas administracine tvarka. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad P. Ž. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nesistengia rasti teisėtą pragyvenimo šaltinį ir keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Apylinkės teismas teisingai ginčijamu nuosprendžiu paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo P. Žerlauskio apeliacinio skundo prašymas paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nepagrįstas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 str. 1 d. nurodyta, kokios gali būti skiriamos bausmės nusikaltimą padariusiam asmeniui. Bausmių sąrašas yra išsamus ir privalomas. Baudžiamasis įstatymas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bausmės rūšies nenumato. Įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 135 str. numatyta kardomoji priemonė, kuri skiriama ikiteisminio tyrimo metu.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmę, kuri žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artima sankcijos minimumui. Apylinkės teismas, paskirdamas nuteistajam griežčiausios sankcijoje numatytos rūšies bausmę ir nustatydamas artimą sankcijos minimumui bausmės dydį, tokį savo sprendimą nuosprendyje pakankamai išsamiai argumentavo, kolegija su šiais apylinkės teismo argumentais sutinka ir jų nebeatkartoja. Galutinė bausmė subendrinta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. reikalavimų, todėl nėra įstatymų numatyto pagrindo švelninti paskirtos subendrintos bausmės.

Dėl nuteistojo S. M. apeliacinio skundo

Nepagrįstas nuteistojo S. M. prašymas taikyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nustato, kad, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas gali nuspręsti bausmės vykdymą atidėti, bet bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam S. M. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, šioje byloje nenustatė. Svarstant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir sprendžiant, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. taikymas reikalauja atsižvelgti į visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. paminėtus bausmės skyrimo pagrindus ir tinkamai juos įvertinti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam S. M., pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytais bausmių skyrimo pagrindais vadovavosi, realią laisvės atėmimo bausmę paskyrė pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija apelianto S. M. argumentus, kuriuose jis nurodo, jog nevogė vištų ir kultivatoriaus, atmeta ir vertina juos kritiškai, kaip nuteistojo siekimą būti nuteistam švelnesne bausme. Nuteistojo S. M. kaltę dėl vištų ir kultivatoriaus vagystės įrodo byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Nuteistojo S. M. kaltė dėl kultivatoriaus ir naminių paukščių vagystės grindžiama pačių nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje, apklausos protokolais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytoja G. B. nuo pirminio apklausos momento, tai yra jau rašant protokolą – pareiškimą, nurodė, kad iš V. Š. sodybos pavogtas traktorinis kultivatorius su akėčiomis, iš ūkinio pastato pavogtos dvi žąsys, du gaidžiai ir višta (t. 1, b. l. 2, 3).

Nuteistojo S. M. apeliacinio skundo teiginiai apie teismo šališkumą atmestini. Apeliaciniame skunde nėra išdėstyta argumentų dėl teismo šališkumo, apeliantas nenurodė nė vieno iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. 1 ar 2 d. nustatytų pagrindų.

S. M. anksčiau teistas aštuonis kartus, visus kartus už nusikaltimus nuosavybei, teistumui neišnykus padarė vieną naują tyčinį apysunkį ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad S. M. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nesistengia rasti teisėtą pragyvenimo šaltinį ir keisti nusikalstamą gyvenimo būdą. Apylinkės teismas teisingai ginčijamu nuosprendžiu paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas bausmę nuteistajam S. M. apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmę, kuri mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Galutinė bausmė subendrinta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. reikalavimų, todėl nėra įstatymų numatyto pagrindo švelninti paskirtos subendrintos bausmės.

Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Plungės rajono apylinkės teismo 2010-10-26 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų P. Ž. ir S. M. apeliacinius skundus atmesti.