Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Evaldo Gražio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackevičiui, Danai Rutkauskaitei, kaltinamajam M. L., gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui, nukentėjusiajam J. R., jo atstovui advokatui Kostui Žilinskui, specialistams Stasiui Jasinskiui, Antanui Algirdui Garmui, Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Čiumačenko, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Alytuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. L. 2011 m. liepos 30 d., apie 00.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus r., kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su V. R. metu, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriuo atžvilgiu byla nutraukta LR BK 3 str. 7 p., tyčia sudavė nukentėjusiajam V. R. mažiausiai 2 smūgius alkūne į veidą, po to įspyrė mažiausiai 13 kartų į juosmens, krūtinės, pilvo sritis ir kitas kūno vietas bei mažiausiai 5 kartus užšoko abejomis kojomis jam ant krūtinės, tuomet asmuo, kuriuo atžvilgiu byla nutraukta, tyčia sudavė pastarajam kumščiu vieną kartą į veido sritį, dėl to V. R. nugriuvo, po to mažiausiai 4 kartus įspyrė jam į veido, krūtinės, pilvo sritis ir vieną kartą sudavė stikliniu buteliu į galvą, dėl to V. R. nugriuvo, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. R. odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokų-nosies-kairio skruosto-kaktos kairės pusės srityje ir pakaušio kairėje pusėje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio dešinėje pusėje, linijinį pakauškaulio kairės pusės - kaukolės pamato užpakalinės daubos kairės pusės - kairio smilkinkaulio piramidės srities lūžimą, įspaustinį skeveldrinį kaukolės pamato užpakalinės daubos dešinės pusės lūžimą, nosies kaulų daugiaskeveldrinį lūžimą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir smilkininės skilčių išgaubtųjų paviršių srityje, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje, kraujosruvas galvos smegenų žievėje kairio galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties apatiniame paviršiuje; odos nubrozdinimus krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros-juosmens srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros-juosmens srityje, dešinės pusės V, VI, VII, IX, X, XI ir kairės pusės VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII šonkaulių lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, dešinės mentės krašto skeveldrinį lūžimą podyglinės duobės srityje ir kraujosruvą nugaros raumenyse lūžio vietoje, juosmeninių I-V stuburo slankstelių keterinių ataugų lūžimą ir kraujosruvos priestuburiniuose raumenyse lūžių vietoje; odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, dešiniame klube, kairio klubakaulio sparno srityje, abiejose šlaunyse ir kairėje blauzdoje, kraujosruvas odoje ir poodyje abiejuose žastuose, dešinio žasto-dešinės alkūnės srityje, kairėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje, kairio klubikaulio sparno srityje, abiejose šlaunyse ir kairės kojos vidinės kulkšnies srityje, muštines žaizdas dešinio žasto - dešinės alkūnės srityje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje ir kairėje šlaunyje, kairio klubikaulio sparno krašto skeveldrinį lūžimą ir kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose lūžio vietoje, dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio lūžimus vidurinio ir apatinio trečdalių riboje bei kraujosruvas dilbio raumenyse lūžių vietoje, dėl to nuo stipraus viso kūno sumušimo, pasireiškusio veido kaulų, kaukolės pamato kaulų, krūtinės ląstos kaulų ir galūnių kaulų lūžimais, nukraujavimu į kūno ertmes ir audinius bei trauminiu šoku V. R. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam daugybinius kūno sužalojimus, sukeldamas dideles kančias itin žiauriai nužudė V. R.

Kaltinamojo M. L. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis, E. P. (asmuo, kuriuo atžvilgiu byla nutraukta), L. L. ir nukentėjusysis V. R. kartu gėrė. Išgertuvių metu E. P. pirmas dėl jam nežinomos priežasties sudavė pora smūgių V. R. Tada L. L. jis palydėjo iki namų. Po to grįžo atgal pas E. P.. V. R. buvo jau gerai išgėręs ir bandė jį apsikabinti, tačiau jis liepė nelįsti, o šis vis reikalavo su juo išgerti. Tuo metu E. P. sudavė V. R. kažkur ir šis nukrito ant žemės. Po to V. R. atsikėlė ir žodžiais įžeidė jį, ar jo senelį, kuris prieš mėnesį buvo miręs, pavadindamas senelį necenzūriniu žodžiu. Pagalvojo, kad V. R. jam kirs, tai yra suduos smūgį, todėl jis sudavė porą smūgių į galvą ir į pilvą V. R.. Tuomet ir E. P. antrą kartą kumščiais sudavė V. R. į galvą, V. R. nukrito ir neatsikėlė. V. P. paėmė jį už pažastų, tačiau V. R. nesikėlė, tuomet E. P. nusikeikęs nukentėjusį paliko gulėti ant žemės ir dar keletą kartų spyrė į nugarą ir dar kažkur, mano, kad į pilvą, kol nukentėjusysis išsitiesė ant žemės visu ūgiu. Smūgiai buvo daugkartiniai. Jo paties prieš tai buvo suduoti viso tik keturi smūgiai kumščiais, tai yra, du smūgiai suduoti į veidą ir du-į pilvą ar krūtinę. Kas toliau vyko nežino, nes pasišalino nenorėdamas bėdų. Jis ant V. R. nešokinėjo, nematė, kad kas kitas šokinėtų. Iš įvykio vietos 00:10 val. parėjo į savo močiutės namus, kur buvo teta V. S.. Pastarosios pamatė, kad jo dešinės plaštakos kumščio nareliai yra sužaloti, t.y. nuo smūgių odelė buvo nusilupusi, todėl jam buvo priekaištaujama dėl elgesio. Todėl jis išėjo iš močiutės namų, parašė SMS M. Š., kad jis yra bėdoje, kad jį parvežtų į Alytų. Jis M. Š. pasakė, kad susimušė su seniais, nes pastarasis pastebėjo kruviną jo ranką ir klausinėjo. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo neblaivus, bet viską atsimena. Gėrė degtinę, o prieš tai namuose - brendį ir alų.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. L. įvykio vietoje parodė kokiu būdu buvo mirtinai sužalotas V. R. (T. 2, b. l. 50-65).

Asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta - E. P. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad V. R. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, dėl to pastarasis atbulas nugriuvo ant grindinio, vieną kartą koja įspyrė gulinčiam V. R. į šoną, prie pažasties ir vieną kartą sudavė stikliniu buteliu į galvą. Prieš pat nusikaltimo padarymą jis gėrė alkoholinius gėrimus su kaltinamuoju M. L., nukentėjusiuoju V. R., L. L.. M. L. pasigėrus, jis ir M. L. vedė pastarąjį į namus. Po to išgertuvės tęsėsi. Išgertuvių metu išėjus į lauką parūkyti, M. L. pasakė, kad kai išeis į lauką V. R., jam duos į galvą. Išėjus V. R. į kiemą, M. L. kirto alkūne jam iš šono į veidą ir nuo suduoto smūgio V. R. aukštielninkas parkrito ant žemės, ant asfaltuotos aikštelės, prie laiptų, prie truputį pakelto bordiūro ir trenkėsi į jį galva. Tada jis priėjo prie V. R. ir jį pakėlė už pažastų, pastatė ant kojų. Tada Marius dar kartą kirto iš alkūnės jam į veidą, dėl to V. R. aukštielninkas vėl nukrito ant asfalto ir trenkėsi galva. M. L. nugriuvusiam ant žemės V. R. du kartus įspyrė koja į šoną. Tada jis priėjo prie V. R. ir už pažastų jį pakėlė, kad atsistotų. Kai V. R. atsistojo, jam kažką pasakė, kažką įžeidžiančio. Dėl to jis sudavė kumščių V. R. į veidą, nosį ir nuo šio smūgio V. R. aukštielninkas parkrito ant grindinio. Jam gulint dar vieną kartą įspyrė į šoną ties pažastimi. Tada nuėjo į virtuvę paimti nuo stalo butelio, M. L. liko stovėti prie V. R.. Paėmęs iš patalpos butelį, jį nešėsi galvodamas, kad juo suduos Mariui, dėl to, kad jis muša V. R., nes pasidarė gaila nukentėjusiojo. M. L. galimai supratęs, kad nori jam suduoti, jį pastūmė rankomis į krūtinę ir jis besisukdamas pakėlė ranką ir pataikė V. R. rankoje turėtu stikliniu buteliu į galvą. Butelis nuo suduoto smūgio sudužo, o V. R. nukrito šonu ant žemės. Tada prie V. R. priėjo M. L. ir pradėjo gulintį spardyti. Viso prie jo M. L. sudavė smūgius kojomis V. R. apie 10 kartų į įvairias kūno vietas. Po to M. L. užlipęs ant V. R. krūtinės 5-6 kartus šoko į viršų ir visu svoriu nusileisdavo ant V. R. krūtinės. V. R. tuo metu gulėjo ant sudaužytų degtinės butelio šukių. M. L. buvo įniršęs, įsiutęs, smurtavo kurį laiką nenustodamas. Smūgiai buvo staigūs, greiti. M. L. nenustojo smurtauti ir tuo metu, kai bandė nukentėjusįjį pakelti. Šie M. L. veiksmai buvo žiaurūs, todėl galvojo, kad jis nukentėjusiojo neapgins, gali ir jį patį sudaužyti. M. L. smurto procesas užtruko galimai 7-8 minutes. Nukentėjusysis gulėjo ant stiklo šukių, tik dejavo, jokių judesių neatliko. Baigęs mušti, M. L. pasakė, kad jam reikės dirbti su dėde, todėl išėjo namo. Tada jis bandė nukentėjusįjį įtempti į patalpą, tačiau dėl girtumo nepajėgė ir jį paliko prie laiptų. Po to skambino V. R. broliui, dar bandė paskambinti policijai, tačiau pagalbos telefono ryšys nutrūko. Todėl jis skambino nukentėjusiojo brolio kaimynui, buvusiam savo auklėtojui norėdamas sužinoti nukentėjusiojo brolio telefono numerį, pasakė pastarajam, kad Vidas sumuštas, tačiau beskambinant jam pasirodė, kad nukentėjusiajam pasidarė geriau, todėl pasakė, kad pagalbos nebereikia. Todėl palikęs prie laiptų nukentėjusįjį, išėjo. Iki sumušimo, V. R. nebuvo sužalotas. Jo santykiai su nukentėjusiuoju buvo geri. M. L. sakė jam, kad V. R. buvo pavadinęs M. L. senelį „gaidžiu“. Tokias kalbas jis girdėjo ir kaime sklindant, tačiau tai buvo prieš mėnesį iki V. R. sumušimo.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. P. įvykio vietoje parodė, kaip jis ir M. L. sudavė smūgius nukentėjusiajam V. R. (T. 2, b. l. 155-179).

2013-08-13 Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamoji byla E. P. atžvilgiu, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 7 p., nutraukta jam mirus (T. 4 b. l. 151-152).

Nukentėjusysis J. R. parodė, kad ryte, apie 05.00 val., kažkas paskambino jo žmonai ir pasakė, kad numirė V. R.. Jis su žmona atvažiavo į Verebiejų k. ir pas P. ant kiemo laiptų pamatė gulintį V. R., kuris buvo miręs. Vėliau į kiemą atvažiavo E. P. ir pasakojo, kad V. R. sumušė M. L.. E. P. skambino jam nakties metu, apie 0.30 val. ir pranešė „atvažiuokit, labai sumuštas brolis“. Netrukus vėl paskambino E. P. ir pasakė, kad broliui geriau, kad nebevažiuotų. Brolis išgėręs mėgdavo daug kalbėti, bet buvo nepiktybinis, pirmas konfliktų niekada nepradėdavo, išgerdavo dažnokai. Prašė priteisti 8120,01 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurias sudaro laidojimo išlaidos, paminklo pastatymas, gedulingi pietūs ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi nukentėjusysis jo brolis. 3000 litų žalą atlygino abu kaltinamieji.

Liudytoja M. S. parodė, kad anūkas M. L. jai prisipažino, kad dalyvavo muštynėse, sudavė vienam žmogui. Pasisakė, kad susimušė su seniais, nes kažkas necenzūriniu žodžiu pavadino jo dieduką. Ant anūko rūbų kraujo ar sužalojimų nepastebėjo, tik ant rankos krumplio buvo šašiukas.

Liudytoja Š. B. parodė, kad apie padarytą nusikaltimą nieko nežino, tą dieną su M. L. bendravo SMS žinutėmis. Jis rašė, kad yra kaime pas senelius.

Liudytoja A. E. parodė, kad apie 05.20 val. ją pašaukė kaimynas G. K., kuris buvo netoli P. namų, ir pasakė, kad rastas negyvas V. R.. Kieme buvo ir R. P., atėjusi pamatė ant laiptų, ant nugaros, gulintį V. R.. Priėjusi prie V. R. bandė apčiuopti pulsą, kurio nebuvo, suprato kad jis miręs. Pas R. P. bandė klausti kas įvyko, bet jis nieko nežinojo.

Liudytojas G. K. parodė, kad ryte, prieš 05.00 val., pas jį į namus atėjo R. P. ir pasakė, kad užmuštas V. R., nukentėjusysis guli prie jo namo, ant laiptų. Kartu su R. P. nuėjo į jo kiemą ir ant lauko laiptų pamatė V. R., kuris gulėjo ant nugaros, galva buvo pasukta į šoną, į kairę pusę. Girdėjo, kad kai kriminalistai kalbėjosi su E. P., šis sakė, kad V. R. mušė M. L..

Liudytojas R. P. parodė, kad apie 05.00 val. išėjo į kiemą ir rado ant laiptų gulintį kruviną V. R.. Jis jį palietė ir suprato, kad jis miręs.

Liudytojas L. L. parodė, kad 2011-07-29, apie 20.00 val., atėjo pas R. P.. Pas jį buvo sūnus E. P. ir V. R., visi virtuvėje išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. M. L. pas P. atėjo vėliau. Po to jis pasigėrė.

Liudytojas K. G. parodė, kad 2011-07-30, apie 01.00 val., jam paskambino draugas E. G. ir pakvietė eiti pas M. L.. Kažkur už 20 min. grįžo M. Š. su M. L.. M. rankos buvo kruvinos, paklausė kas atsitiko. M. pasakė, kad mušėsi su už jį vyresniais sugėrovais, tai yra, su buvusiais senelio draugais, ar draugu, su kuriais gėrė kaime. Matėsi sužalojimai ant rankų krumplių. Klausė, kaip šis mušėsi, M. atsakė, kad smūgius sudavinėjo kumščiais.

Liudytojas M. Š. parodė, kad 2011-07-30, 00.41 val., gavo SMS žinutę iš pažįstamo M. L.. M. L. rašė: „Aš bėdoj, mane kaip nors gali parvežti į Alytų”. Iš M. parašytų žinučių suprato, kad šis eina pėsčiomis iš (duomenys neskelbtini). Pravažiavęs Krokialaukio k., už ženklo “Navininkai” pamatė pagrindiniu keliu einantį M. L.. Pastarasis minėjo, kad kaime susimušė su diedais. Paminėjo, kad susimušė su savo senelio draugais ar draugu. Lyg tai ant dešinės rankos krumplių matėsi kraujas.

Liudytojas E. G. parodė, kad paskambinus draugui M. Š. sužinojo, kad jis išvažiavęs parsivežti iš kaimo M. L.. Marius parašė žinutę, kad jis paimtų iš namų binto, nes susimušė. Kai M. išlipo iš automobilio, matėsi, kad jis truputį svirduliavo ir pats pasakė, kad kaime gėrė. Sakė, kad mušėsi kumščiais. M. rankų krumpliai buvo kruvini.

Liudytoja V. S. parodė, kad M. L. yra jos sūnėnas. 2011-07-29, apie 24.00 val., pamatė kambaryje M. L.. Jis verkė. Pastebėjo, kad jo kruvinas vienas rankos krumplys. M. sakė, kad susimušė su vyresniais, t. y., V. ir L. L.. M. vis kartojo, kad tai dėl dieduko įžeidimo.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2011 m. liepos 30 d., apie 01.00 val., jam paskambino E. P. ir paprašė, kad jis duotų V. R. brolio J. telefono numerį. E. sakė, kad sumuštas šio brolis V. Jis padiktavo numerį. Už penkių minučių E. P. vėl paskambino ir pasakė, kad tuo numeriu nieks neatsiliepia, tada jis pasakė, kad pats paskambins J. Tai jis ir padarė, pasakė, kad skambino E. P. ir pranešė, kad sumuštas V. R., ir pasakė E. P. telefono numerį.

Liudytoja I. L. parodė, kad jai paskambino mama ir pasakė, kad negyvas V. R. ir kad įtariamas M. L. Vėliau sužinojo, kad vienas iš įtariamųjų yra ir E. P., kurį ji šiek tiek pažįsta. Jai pasakojo tėvas L. L., kad M. buvo nuėjęs pas E. P. ir po to, kai L. L. pasijautė girtas, paprašė jį palydėti į namus. Kiek jai žinoma iš namiškių, parlydėjo M. L. su E. P.

Liudytoja E. L. parodė, kad M. L. ir E. P. geri, nepiktybiški jaunuoliai. Nukentėjusysis V. R. buvo ramus, išgėręs būdavo linksmas, niekada nieko piktybiškai neužkabindavo ir konfliktų nekeldavo. Dėl ko tarp šių asmenų įvyko konfliktas, nežino.

Liudytojas V. R. parodė, kad 2011-07-29, apie 24 val., pravažiuodamas pro P. namus (duomenys neskelbtini), pamatė nuo V. P. namo bėgančius link kelio M. L. ir E. P., kurie jam pasirodė agresyvūs.

Liudytojas R. M. parodė, kad 2011-07-29, apie 12-13 val., matė kaip R. P. ir jo sūnus E. P. buvo stipriai išgėrę. Su jais šių namuose jis irgi išgėrė degtinės, bet greitai išėjo. V. R. nematė.

Liudytojas J. R. parodė, kad apie V. R. mirties aplinkybes nieko konkretaus nežino.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), Alytaus r. ant laiptų į namą rastas V. R. lavonas, rastos ir paimtos stiklo šukės (T. 1, b. l. 6-17).

Iš VTMT prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadų Nr. M 260/11 (06), pM 127-260/11 (06), pM 33-260/11/12 (06) matyti, kad V. R. mirtis įvyko nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio veido kaulų, kaukolės pamato kaulų, krūtinės ląstos kaulų, dubens kaulų ir galūnių kaulų lūžimais, nukraujavimu į kūno ertmes ir audinius bei trauminiu šoku. V. R. mirtis galėjo įvykti prieš 2 - 3 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje momento 2011-07-30 7.30 val. V. R. lavone rasta odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų-nosies-kairio skruosto-kaktos kairės pusės srityje ir pakaušio kairėje pusėje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio dešinėje pusėje, linijinis pakauškaulio kairės pusės-kaukolės pamato užpakalinės daubos kairės pusės-kairio smilkinkaulio piramidės srities lūžimas, įspaustinis skeveldrinis kaukolės pamato užpakalinės daubos dešinės pusės lūžimas, nosies kaulų daugiaskeveldrinis lūžimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir smilkininės skilčių išgaubtųjų paviršių srityje, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje, kraujosruvos galvos smegenų žievėje kairio galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties apatiniame paviršiuje; odos nubrozdinimai krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros-juosmens srityje, kraujosruvos odoje ir poodyje krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros-juosmens srityje, dešinės pusės V, VI, VII, IX, X, XI ir kairės pusės VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII šonkaulių lūžimai bei kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, dešinės mentės krašto skeveldrinis lūžimas podyglinės duobės srityje ir kraujosruva nugaros raumenyse lūžio vietoje, juosmeninių I-V stuburo slankstelių keterinių ataugų lūžimas ir kraujosruvos priestuburiniuose raumenyse lūžių vietoje; odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, dešiniame klube, kairio klubakaulio sparno srityje, abiejose šlaunyse ir kairėje blauzdoje, kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose žastuose, dešinio žasto-dešinės alkūnės srityje, kairėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje, kairio klubakaulio sparno srityje, abiejose šlaunyse ir kairės kojos vidinės kulkšnies srityje, muštinės žaizdos dešinio žasto-dešinės alkūnės srityje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje ir kairėje šlaunyje, kairio klubakaulio sparno krašto skeveldrinis lūžimas ir kraujosruva minkštuosiuose audiniuose lūžio vietoje, dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio lūžimai vidurinio ir apatinio trečdalių riboje bei kraujosruvos dilbio raumenyse lūžių vietoje padaryta veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais prieš keletą valandų iki mirties. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi (T. 1, b. l. 20-43, 46-50, 53-57).

Iš VTMT prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 570/11 (06) matyti, kad M. L. odos nubrozdinimai abiejose plaštakose padaryta esant trauminiam poveikiui kietais bukais žalojančiais daiktais prieš 2-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek trauminio poveikio smogiant metu, tiek trauminio poveikio atsitrenkiant metu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, tiek visumoje tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b. l. 65-67).

Iš VTMT prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 569/11 (06) matyti, kad E. P. linijiniai odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje padaryta trauminiam poveikiui kietais, aštroką briauną arba aštroką kampą kontakto vietoje turinčiais, žalojančiais daiktais prieš 2-3 paras iki apžiūros. Linijiniai odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b. l. 70-72).

Iš VTMT prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKM 25 (114)/14 (01) matyti, kad V. R. mirtį sukėlė trauminis šokas, išsivystęs dėl daugybinių skeleto kaulų lūžių su masyviais kraujo išsiliejimais į minkštuosius audinius bei į krūtinplėvės ertmes. V. R. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Objektyvių požymių, kurie leistų teigti, kad V. R. patirta galvos trauma turėjo lemiamos reikšmės mirčiai, nėra. V. R. nustatytų sužalojimų mechanizmas paaiškinamas ne mažiau 38 smūgių sudavimu rankomis, kojomis galėjo būti padaryti poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, krūtinėje, galūnėse. Suduodant vieną smūgį stikliniu stačiakampio formos buteliu galėjo būti padarytas pakaušio apatinės dalies sužalojimas. Šokinėjant abiem kojom ant gulinčio nukentėjusiojo krūtinės padaryti daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai. Griuvinėjant aukštielninkam galėjo būti padaryta pakaušio kairės pusės sumušimas su pakauškaulio lūžiu ir galvos smegenų traumavimu, nugaros sumušimai, pasireiškę mentės ir juosmeninių slankstelių geterinių ataugų lūžiais. Keliant, velkant nukentėjusįjį, galėjo susidaryti poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, odos nubrozdinimai krūtinės-juosmens srityje bei nugaroje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kaktoje. V. R. nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmas paaiškinamas smūgių sudavimu rankomis ir kojomis bei daiktu, turinčiu kietą buką atsikišusį paviršių, griuvinėjimu, kontaktu su šiurkščiais ir smulkiais aštriabriauniais paviršiais (T. 5, b. l. 2-12).

Iš VTMT prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S465/11 (01) matyti, kad ant E. P. sportinių kelnių yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas V. R. DNR profilis su 99,9999999999 % tikimybe (T. 1, b. l. 135-137).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš liudytojo M. Š. paimtas mobilaus ryšio telefonas “Nokia 6300” (T. 1, b. l. 73).

Iš daiktų apžiūros 2011-08-02 protokolo matyti, kad yra apžiūrėtas M. Š. mobilaus ryšio telefonas “Nokia 6300”, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sim kortelė “Ežys” Nr. (duomenys neskelbtini), kurie po apžiūros grąžinti M. Š. (T. 1, b. l. 74-85, 86).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, matyti, kad iš Alytaus apskrities VPK areštinės specialisto D. B. paimta M. L. mobilaus ryšio telefonas “Samsung SGH-J770” ir dvi SIM kortelės “Pildyk” ir “Wind” (T. 1, b. l. 87).

Iš daiktų apžiūros 2012-02-13 protokolo, matyti, kad apžiūrėtas įtariamojo M. L. mobilaus ryšio telefonas “Samsung SGH-J770”, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelė “Pildyk”, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), su esančia informacija. Apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas ir dvi Sim kortelės M. L. prašymu grąžintos jo tėvui S. L. (T. 1, b. l. 90-98, 99, 100).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, matyti, kad iš įtariamojo E. P. paimtas mobilaus ryšio telefonas “Nokia C1” su Sim kortele, mėlynos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportinės kelnės, mėlynos spalvos guminės šlepetės uždarais galais (T. 1, b. l. 102).

Iš daiktų apžiūros 2011-10-06 protokolo matyti, kad yra apžiūrėtas įtariamojo E. P. mobilaus ryšio telefonas “Nokia C1”, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sim kortelė “Omnitel”, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) su esančia informacija. Po apžiūros mobilaus ryšio telefonas ir Sim kortelė grąžinta įtariamajam E. P. (T. 1, b. l. 103-117, 118).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, matyti, kad iš įtariamojo M. L. paimta juodos spalvos džemperis, balti marškinėliai trumpomis rankovėmis, raudoni šortai, mėlynos spalvos šlepetės (T. 1, b. l. 101).

Iš daiktų apžiūros 2012-03-14 protokolo matyti, kad yra apžiūrėti E. P. mėlynos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportinės kelnės, mėlynos spalvos guminės šlepetės uždarais galais, M. L. juodos spalvos džemperis, balti marškinėliai trumpomis rankovėmis, raudoni šortai, mėlynos spalvos šlepetės bei butelio šukės, kurios paimtos įvykio vietos apžiūros metu (T. 1, b. l. 119-126).

Iš M. L. ir E. P. telefonų numerių išklotinių matyti analizuojamu laikotarpiu fiksuoti skambučiai bei SMS žinutės (T. 2, b. l. 6-14; 15-21).

Iš 2011-07-30 blaivumo testo matyti, kad M. L. nustatytas 0,50 promilių girtumas (T. 2, b. l. 33).

Iš 2011-07-30 blaivumo testo matyti, kad E. P. nustatytas 2,24 promilių girtumas (T. 2, b. l. 129).

Motyvuojamoji dalis

Iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis M. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su V. R. metu, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriuo atžvilgiu byla nutraukta LR BK 3 str. 7 p., tyčia sudavė nukentėjusiajam V. R. mažiausiai 2 smūgius alkūne į veidą, po to įspyrė mažiausiai 13 kartų į juosmens, krūtinės, pilvo sritis ir kitas kūno vietas bei mažiausiai 5 kartus užšoko abejomis kojomis jam ant krūtinės, tuomet asmuo, kuriuo atžvilgiu byla nutraukta, tyčia sudavė pastarajam kumščiu vieną kartą į veido sritį, dėl to V. R. nugriuvo, po to mažiausiai 4 kartus įspyrė jam į veido, krūtinės, pilvo sritis ir vieną kartą sudavė stikliniu buteliu į galvą, dėl to V. R. nugriuvo, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. R. odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokų-nosies-kairio skruosto-kaktos kairės pusės srityje ir pakaušio kairėje pusėje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio dešinėje pusėje, linijinį pakauškaulio kairės pusės - kaukolės pamato užpakalinės daubos kairės pusės - kairio smilkinkaulio piramidės srities lūžimą, įspaustinį skeveldrinį kaukolės pamato užpakalinės daubos dešinės pusės lūžimą, nosies kaulų daugiaskeveldrinį lūžimą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir smilkininės skilčių išgaubtųjų paviršių srityje, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje, kraujosruvas galvos smegenų žievėje kairio galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties apatiniame paviršiuje; odos nubrozdinimus krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros-juosmens srityje, kraujosruvas odoje ir poodyje krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros-juosmens srityje, dešinės pusės V, VI, VII, IX, X, XI ir kairės pusės VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII šonkaulių lūžimus bei kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietose, dešinės mentės krašto skeveldrinį lūžimą podyglinės duobės srityje ir kraujosruvą nugaros raumenyse lūžio vietoje, juosmeninių I-V stuburo slankstelių keterinių ataugų lūžimą ir kraujosruvos priestuburiniuose raumenyse lūžių vietoje; odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, dešiniame klube, kairio klubakaulio sparno srityje, abiejose šlaunyse ir kairėje blauzdoje, kraujosruvas odoje ir poodyje abiejuose žastuose, dešinio žasto-dešinės alkūnės srityje, kairėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje, kairio klubikaulio sparno srityje, abiejose šlaunyse ir kairės kojos vidinės kulkšnies srityje, muštines žaizdas dešinio žasto - dešinės alkūnės srityje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje ir kairėje šlaunyje, kairio klubikaulio sparno krašto skeveldrinį lūžimą ir kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose lūžio vietoje, dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio lūžimus vidurinio ir apatinio trečdalių riboje bei kraujosruvas dilbio raumenyse lūžių vietoje, dėl to nuo stipraus viso kūno sumušimo, pasireiškusio veido kaulų, kaukolės pamato kaulų, krūtinės ląstos kaulų ir galūnių kaulų lūžimais, nukraujavimu į kūno ertmes ir audinius bei trauminiu šoku V. R. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam daugybinius kūno sužalojimus, sukeldamas dideles kančias itin žiauriai nužudė V. R..

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012).

VTMT prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKM 25 (114)/14 (01) išvada V. R. mirtį sukėlė trauminis šokas, išsivystęs dėl daugybinių skeleto kaulų lūžių su masyviais kraujo išsiliejimais į minkštuosius audinius bei į krūtinplėvės ertmes. Ne mažiau 38 smūgių sudavimu rankomis, kojomis galėjo būti padaryti poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, krūtinėje, galūnėse. Suduodant vieną smūgį stikliniu stačiakampio formos buteliu galėjo būti padarytas pakaušio apatinės dalies sužalojimas. Šokinėjant abiem kojom ant gulinčio nukentėjusiojo krūtinės padaryti daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai. V. R. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Kaltinamasis M. L., veikdamas kartu su asmeniu, kuriuo atžvilgiu byla nutraukta LR BK 3 str. 7 p., bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius suvokdamas, kad ilgalaikiu intensyviu mušimu, daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias, skausmą, todėl jis veikė itin žiauriai. Smogdamas daugybinius smūgius nukentėjusiajam į pavojingas gyvybei kūno vietas – galvą, krūtinės ląstą, kitas kūno vietas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, jog tai nukentėjusiajam sukelia dideles fizines kančias, ir to siekė – veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tyčios rūšis neturi įtakos padaryto nusikaltimo kvalifikavimui. BK 129 straipsnio 1 ir 2 dalys numato tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią kaip nužudymo nusikaltimo sudėties subjektyvųjį požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-428/2008). Šioje situacijoje baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių-nukentėjusiojo mirties kilimas yra dėl kaltinamojo M. L., veikusio kartu su kitu asmeniu, kuriuo atžvilgiu byla nutraukta, bendrais smurtiniais veiksmais padarytų sužalojimų pasekmė. Šių sužalojimų visuma buvo tiesioginė mirties priežastis. Nukentėjusysis V. R. įvykio vietoje kaltinamojo M. L. buvo paliktas gyvas. Tik E. P. pasiliko prie nukentėjusiojo, stengėsi apie nukentėjusiojo sužalojimą pranešti pastarojo artimiesiems, temti nukentėjusįjį į patalpą, išsikruvino, tačiau dėl girtumo nepajėgė to padaryti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis smurto naudojimo metu buvo neblaivus, neturi lemiamos reikšmės, vertinant itin žiaurų nužudymo pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės mėn. 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253/2011). E. P. parodė, kad nukentėjusysis V. R. buvo mušamas ir žalojamas apie 7-8 minutes, nukentėjusysis jokių aktyvių veiksmų neatliko, tik dejavo, po to sužalotas paliktas gulėti ant žemės, lauko betoninių laiptų, kol įvyko mirtis, tai rodo, kad nukentėjusysis ilgą laiką kentė skausmus, kančias, todėl padarytas nusikaltimą kvalifikuotas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą teisingai.

Kaltinamojo M. L. parodymai, kad jis nusikaltimo nepadarė, paneigti aukščiau išdėstytais įrodymais. Pats kaltinamasis M. L. prisipažino, kad alkoholinių gėrimų išgertuvių metu jis buvo įvykio vietoje ir jis kartu su E. P. mušė nukentėjusįjį V. R.. Kaltinamojo M. L. aiškinimas, kad jis sudavė tik nereikšmingus smūgius ir jie nebuvo priežastis nukentėjusiojo mirčiai, niekuo nepagrįstas, kadangi VTMT prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKM 25 (114)/14 (01) išvada V. R. mirtį sukėlė trauminis šokas, išsivystęs dėl daugybinių skeleto kaulų lūžių su masyviais kraujo išsiliejimais į minkštuosius audinius bei į krūtinplėvės ertmes. Šokinėjant abiem kojom ant gulinčio nukentėjusiojo krūtinės padaryti daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai. V. R. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Nukentėjusįjį kaltinamasis traumavo tuo metu, kai E. P., kuriuo atžvilgiu byla nutraukta, taip pat atliko fizinio smurto veiksmus, tai yra, M. L. veikė bendrininkų grupe, todėl jis suvokė, kad nukentėjusysis yra mušamas abiejų asmenų, tai yra, pačio ir E. P. bendrais veiksmais. Dėl to sutampa M. L. ir E. P. parodymai. Tačiau tarp jų parodymų yra prieštaravimas dėl panaudotų pavojingesnių fizinio smurto veiksmų, tai yra, daugkartinio šokinėjimo ant nukentėjusiojo krūtinės, kuriais padaryti daugybiniai skeveldriniai šonkaulių lūžiai, dėl smūgių kojomis. E. P. ikiteisminio tyrimo ir teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kaip buvo mušamas ir sužalotas nukentėjusysis V. R.. Kaltinamasis M. L. tik ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, o vėliau juos davė tik susipažinęs su byloje esančia duomenų visuma. Beje, E. P. neneigė, kad sužalojo nukentėjusįjį buteliu. Kaltinamojo M. L. parodymai prieštaringi dėl nusikaltimo padarymo motyvo, tai yra, jis teigia, kad alkoholinių gėrimų išgertuvių metu E. P. be priežasties pradėjo mušti nukentėjusįjį, tačiau byloje tai pagrindžiančių duomenų nėra, o E. P. tokius kaltinamojo parodymus paneigė. Tačiau M. L. nurodo kitą nusikaltimo padarymą motyvą, tai yra, kad nukentėjusysis išgertuvių metu necenzūriniu žodžiu įžeidė mirusį jo senelį, todėl ir jis pasijautė įžeistas. Šiuos parodymus patvirtino E. P., kuris parodė, kad kaltinamasis M. L. išėjus parūkyti pasakė, kad sumuš nukentėjusįjį ir tokius veiksmus tuoj pradėjo. M. L. parodė, kad be jo ir E. P. daugiau niekas nukentėjusiojo nemušė, nes daugiau įvykio vietoje nieko ir nebuvo. Įvykio vietoje 2011-07-29, apie 24 val., buvo pastebėtas kaltinamasis M. L. kartu su E. P. liudytojo V. R., kuriam pasirodė pastarieji kaip agresyviai nusiteikę. Kolegija E. P. veiksmo-smūgio buteliu nelaiko kaip būdo apginti nukentėjusįjį, kadangi nėra tai patvirtinančių jokių objektyvių duomenų. Priešingai, vieningai buvo naudojami fizinio smurto veiksmai prieš nukentėjusįjį, jų metu nukentėjusiajam suduotas ir vienas smūgis buteliu, todėl šio veiksmo niekaip negalima išskirti kaip gynybinio, kai juo padarytas kūno sužalojimas nukentėjusiajam. Kaltinamasis E. L. pats atskleidė savo nusikalstamus veiksmus pasisakydamas liudytojams M. S., K. G., M. Š., V. S., kad kaime susimušė su seniais, senelio buvusiais draugais, kad dėl to yra bėdoje, kad reikia jį išvežti iš kaimo. Šie liudytojai matė M. L. kraujuotas rankas tuoj po įvykio. Liudytoja V. S. parodė, kad M. L. nurodė jai ir smurtinių veiksmų priežastį, tai yra, kad taip pasielgė dėl dieduko įžeidimo. Dalį nusikalstamų veikų M. L. paaiškino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nėra pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais (tai jis patvirtino nuosekliai), kad minėtų išgertuvių metu nukentėjusysis jį įžeidė, pavadindamas necenzūriniu žodžiu jo mirusį senelį. Įvertinus aplinkybę, kad kaltinamasis buvo neblaivus ir apie smurto naudojimą išgertuvių metu jis pareiškė E. P., ir tuoj buvo pradėtas naudoti fizinis smurtas, buvo mušamas nukentėjusysis, rodo, kad nusikaltimo padarymo motyvas buvo kerštas, pyktis. Todėl kaltinamojo parodymai, kad jis suduodamas nukentėjusiajam V. R. smūgius, sužalojimų pastarajam nepadarė, vertinami kaip siekis sušvelninti atsakomybės laipsnį, jie paneigti byloje esančiais įrodymais, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Kolegija laiko, kad įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo M. L. kaltę, yra pakankamai. M. L. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, išvykęs į kitą gyvenamąją vietovę, tuo paaiškinama, kad jis turėjo galimybę pasikeisti, išvalyti drabužius, avalynę, tai yra, panaikinti nusikaltimo padarymo pėdsakus, todėl kraujo pėdsakų nebuvimas ant M. L. minėtų daiktų, nepaneigia pastarojo kaltės. Nukentėjusysis V. R. mirė nuo sužalojimų visumos, sužalojimai padaryti bendrininkų grupės, todėl kaltinamasis M. L. privalo už tai atsakyti.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BPK 60 str. 1 d. 1 p. ir 9 p.). Šiuo nuosprendžiu mirusiojo E. P. kaltės klausimas nesprendžiamas, kadangi jo atžvilgiu yra nutraukta, vadovaujantis LR BPK 3 str. 7 p., tačiau vertinant kaltinamojo M. L. veiksmus nustatyta, kad M. L. suvokė, jog jis nusikalstamus veiksmus darė bendrai su E. P., kad pastarasis buvo nusikaltimo padarymo bendravykdytojas, subjektas, kad veikė bendrininkų grupėje.

M. L. administracine tvarka nebaustas (T. 2, b. l. 115), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 2-ojo teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 94TPK-40 užfiksuota, kad įtariamajam M. L. skirti psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. (T. 2, b. l. 120).

Kaltinamasis M. L. mokymo įstaigos, buvusios darbovietės savininko, Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (T.4 b.l.127-138).

Skiriant bausmę kaltinamajam M. L. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą. Nusikaltimu sukeltos neatstatomos pasekmės ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Nusikaltimas padarytas naudojant nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą kurį laiką, su pertrauka, o sunkiai sužalotas buvo paliktas gulėti įvykio vietoje ant žemės kol įvyko mirtis. Buvo abejingas pasekmių atžvilgiu. Nusikaltimas baigtas. Veikos padarymo metu girtavo, buvo apsvaigęs ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiama ir į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nusikaltimą padarė pirmą kartą, būdamas jauno amžiaus. Nors ir nežymiai, tačiau atlygino dalį materialinės žalos. Charakterizuojamas teigiamai. Todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina kiek žemiau sankcijos vidurkio (LR BK 61 str. 1 d. 2 d.).

J. R. pareiškė civilinį ieškinį 8220,1 litų turtinei žalai atlyginti ir 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 146-153). E. P. ir kaltinamasis M. L. atlygino nukentėjusiajam po 1500 Lt. 2012-12-06 J. R. pakvitavimu patvirtino, kad iš L. gavo 1500 litų turtinės žalos atlyginimo (T. 4, b. l. 126). Nukentėjusiojo civilinis ieškinys, kurį sudaro 6720,01 Lt nukentėjusiojo V. R. laidojimo išlaidos, kapo sutvarkymas, pagrįstas, tenkintinas - materialinė žala padaryta kaltais kaltinamojo M. L. veiksmais (LR BPK 115str.1d.). Iš šios sumos minusuotina dalis-3000 Lt, kurią atlygino kaltinamasis M. L. ir E. P., bei 1040 Lt išmokėta valstybės parama dėl nukentėjusiojo laidojimo. Nurodyta ieškinyje 1500 Lt yra užmokestis nukentėjusiojo atstovui už atstovavimą bylos nagrinėjimo procese, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos išieškotinos iš kaltinamojo M. L. (BPK 104 str. 1 d. 2 d.).

Nukentėjusiojo J. R. 100000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). J. R. parodė, kad nukentėjusysis V. R. buvo jo brolis, su kuriuo palaikė nuolatinį ryšį. Dėl brolio netekties jis patyrė išgyvenimus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). J. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, kadangi ieškovas prašo priteisti 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ne tik jam, bet ir pastarojo seserims, kurios dėl blogos sveikatos nepareiškė civilinio ieškinio, tačiau pastarųjų ieškininių pareiškimų byloje nėra, J. R. seserų duomenys nenurodyti, jų sutikimo dėl neturtinės žalos priteisimo nėra taip pat. Civilinį ieškinį privalo ieškovas pagrįsti LR BPK ir CK nustatyta tvarka. Kiti J. R. nurodyti asmenys tokio ieškinio nepareiškė. Baigiamosiose kalbose nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti ieškovui ir pastarojo seserims po 25000 litų kiekvienam, todėl priteistina prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma J. R. 25000 Lt, tai yra, tiek, kiek prašė priteisti jam. Su tokiu neturtinės žalos dydžiu sutiko ir kaltinamasis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nubausti laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2011-07-30 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą M. L. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – kaltinamojo E. P. mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportines kelnes, mėlynos spalvos gumines šlepetes uždarais galais, M. L. juodos spalvos džemperį, baltus marškinėlius trumpomis rankovėmis, raudonus šortus, mėlynos spalvos šlepetes, butelio šukes, nuorūkas, seilių, kraujo pavyzdžius, laikomus Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, sunaikinti.

Priteisti iš M. L. J. R. naudai 5220,01 Lt turtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo ir 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.