- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- 2S-1066-340/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., J. V.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų G. V. ir J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. vasario 2 d. nutarties, kuria areštuotas įkeistas turtas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) „Swedbank“, AB pareiškimą skolininkams (įkeisto turto savininkams) G. V. ir J. V. dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
G. V. ir J. V. užtikrindami iki 2041-09-30 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-10-20 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“, AB) skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 0,0850 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 244,85 kv.m bendro ploto namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų areštuojant įkeistą turtą. Nurodė, jog skolininkai nesilaikė savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, nuo 2011-07-30 visiškai nieko nemokėjo. 2011-11-14 skolininkams rašyti pretenziniai laiškai, tačiau sutarties pažeidimas nebuvo pašalintas. Kredito sutartis buvo nutraukta laikantis CK ir sutartyje numatytų reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012-02-02 nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius G. V. ir J. V.: 0,0850 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 244,85 kv.m bendro ploto namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti; išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę; įspėjo skolininkus (įkeistų daiktų savininkus) G. V. ir J. V., kad negrąžinus skolos, t. y. 189 897,69 Eur negrąžintos paskolos, 7 886,52 Eur nesumokėtų palūkanų, 89,19 Eur delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 585,08 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 198 458,48 Eur bei 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti; išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliaus kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Įvertinęs pateiktus dokumentus teismas konstatavo, jog kreditorius vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str., 2006-10-09 kredito sutarties 11.2.1 p., nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino įspėjo skolininkus, kad per nustatytą terminą iki 2011-12-20 neįvykdžius įsipareigojimų, kreditorius 2011-12-20 vienašališkai nutrauks sutartį, kadangi skolininkai nesilaikė ja prisiimtų įsipareigojimų. Pranešimas įteiktas 2011-11-21. per papildomai suteiktą laikotarpį skolininkai 2011-12-19 sumokėjo 52,30 Eur, kai visas įsiskolinimas 2011-11-14 sudarė 6 139,89 Eur. Teismas sprendė, kad skolininkai pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus elgtis sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti pareigas bei visapusiškai bendradarbiauti su kreditoriumi, toks skolininkų elgesys negali būti ginamas, todėl kredito sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo laikantis sutartyje nustatytos tvarkos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-02-02 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog kreditoriui įkeistame name gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais ir neturi jokio kito gyvenamojo ploto. Bankas 2011-11-14 raštu pranešė, jog kredito sutartį nutraukia nuo 2011-12-20. skolininkai 2012-01-20 kreipėsi į banką dėl kredito sutarties, prašė nurodyti, kokiais pagrindais kredito sutartis buvo nutraukta 2011-12-20, kokią sumą skolingi bankui. Atsakydamas bankas nurodė tik formalius kredito sutarties nutraukimo pagrindus; visiškai nepateikė nesumokėtų palūkanų ir delspinigių detalaus paskaičiavimo. Apeliantams kyla abejonių dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo bei banko nurodyto skolos dydžio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-02-02 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstomos faktinės aplinkybės. Nurodo, jog skunde nepateikiama visiškai jokių įrodymų ar argumentų, kurie galėtų būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti kredito sutarties nutraukimą negaliojančiu ar panaikinti skundžiamą nutartį; hipotekos procedūrų teisėtumo apeliantai neginčija. Pažymi, kad skolininkai įsipareigojimų nevykdė nuo 2011 m. liepos mėn.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Šio atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos CPK normos, galiojusios iki 2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1843 priimto įstatymo dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įsigaliojimo nuo 2012-07-01, pagal šio įstatymo 34 str. 3 d., numatančią, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokios kategorijos bylose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2010).
Nagrinėjamu atveju, atskirajame skunde skolininkai iš esmės nesutinka su vienašališku kredito sutarties nutraukimu bei skolos dydžio pagrįstumu. Konstatuotina, kad skolos dydžio pagrįstumo vertinimas nepriklauso hipotekos skyriaus kompetencijai, šį klausimą apeliantai galėtų spręsti ginčo (ieškininės) teisenos pagrindais, kadangi nagrinėjamos kategorijos bylose skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-12-03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003).
Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditavimo sutarties (paprastai kreditas grąžinamas per ilgą laiko tarpą periodinėmis įmokomis) bei hipotekos procedūros (išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka, teisėjas neatlieka aplinkybių tyrimo reikalavimo faktinio pagrįstumo aspektu) esmė nulemia tai, kad išieškojimas prieš terminą negali būti pradedamas kreditoriaus pareiškimą dėl nutraukimo vertinant kaip sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 str. 1 ir 2 d.). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 str. ir 6.209 str. įtvirtintų taisyklių, o hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, privalo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti išieškojimą (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str.). Įstatyme nustatyta, jog tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 str. 4 d.). Šios įstatymo nuostatos taikomos ir kreditavimo sutartims, todėl tais atvejais, kai sutarties sąlygos, nustatančios kreditoriaus teisės nutraukti sutartį dėl termino praleidimo įgyvendinimo pagrindus ir tvarką, pripažįstamos nesąžiningomis, hipotekos teisėjas privalo atsižvelgti į nurodytą teisinį reguliavimą, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).
Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius (tuometinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir skolininkai 2006-10-09 sudarė kredito sutartį Nr. 06-076261-FA, kredito paskirtis – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybų užbaigimui; galutinis kredito grąžinimo terminas 2041-10-09 (b.l. 95-105). 2007-07-04 susitarimu (b.l. 106-109) bei 2008-04-10 susitarimu (b.l. 110-112) padidinta kredito suma. 2009-11-09 susitarimu (b.l. 113-121) kredito gavėjams iki 2010-01-30 atidėtas pagal sutartį mokėtinų ir iki susitarimo pasirašymo dienos priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų – 2 672,56 Eur mokėjimas bei padidinta negrąžinta kredito suma, iki 2010-02-28 atidėtas suteikto kredito grąžinimas; 2010-03-17 susitarimu (b.l. 130-138) iki 2010-07-30 atidėtas 5 299,77 Eur palūkanų, priskaičiuotų už paimtą ir negrąžintą kreditą mokėjimas bei padidinta negrąžinto kredito suma, iki 2010-08-30 atidėtas suteikto kredito grąžinimas; 2010-11-05 susitarimu (b.l. 147-156) iki 2011-06-30 atidėtas 6 613,43 Eur palūkanų mokėjimas ir padidinta negrąžinti kredito suma, iki 2011-07-30 atidėtas suteikto kredito grąžinimas. Kreditorius nurodo, jog nuo 2011 m. liepos mėn. skolininkai savo prievolių nevykdė, todėl 2011-11-14 jiems išsiųstas pranešimas, kad per nustatytą terminą iki 2011-12-20 neįvykdžius įsipareigojimų, kreditorius 2011-12-20 vienašališkai nutrauks sutartį, pranešimas įteiktas 2011-11-21 (b.l. 186, 187). Skolininkai jokių veiksmų nesiėmė, tik 2011-12-19 sumokėjo 52,30 Eur, kai 2011-11-14 dienai jau buvo susidaręs 6 139,89 Eur įsiskolinimas.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai įvertinti kredito sutarties nutraukimo pagrįstumą, ar sutartis nutraukta laikantis įstatyme ir sutartyje nustatytos tvarkos, ar nutraukta prieš terminą dėl esminio pažeidimo (pagal kasacinio teismo išaiškinimus 2011-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011) nustatė pareiškėjui (kreditoriui) terminą pateikti duomenis, kiek laiko buvo nevykdoma prievolė bei ar per papildomai nustatytą terminą skolininkai vykdė prievolę. Įvertinęs visus byloje esančius duomenis teismas padarė išvadą, kad kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, laikantis kreditavimo sutarties nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į išdėstytą, kad su apeliantais buvo bendradarbiaujama, kredito suma kelis kartus didinta bei papildomais susitarimais palūkanų mokėjimai bei kredito grąžinimo terminai buvo atidedami, tačiau skolininkai nevykdė savo prievolių, neturi pagrindo nesutikti su šia išvada. Pažymėtina ir tai, kad apeliantai lakoniškai nurodydami, kad jiems kyla abejonių dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, šį savo teiginį grindžia 2012-01-18 pateikta pretenziją bankui, tačiau ši aplinkybė neįrodo, kredito sutarties nutraukimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka šalių santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Dėl to nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 20 nutartį palikti nepakeistą.