Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. S., jo atstovui pagal įstatymą ir civiliniam ieškovui S. S. bei jų atstovei advokatei Irmai Grikšelienei,

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Vilijai Kuznecovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

E. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

E. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klaisų išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D., E. P. ir E. P. kaltinami tuo, kad 2011 m. vasario 17 d., apie 13 val., Šilutės m., Sodų g.7, prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, D. D., E. P. ir E. P., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, t.y. D. D. smogė vieną kartą kumščiu į veidą E. S., kuriam išvengus šio smūgio ir rankomis pargriovus D. D. ant žemės bei jį laikant, E. P. spyrė vieną kartą keliu į veidą E. S., kurį pargriovė, tačiau pastarajam atsistojus ir rankomis užsidengus veidą E. P. smogė ne mažiau aštuonių kartų kumščiu į veidą E. S., o E. P. spyrė vieną kartą į nugarą E. S., taip bendrais veiksmais dėl suduotų smūgių į veidą ir nugarą padarė nukentėjusiajam E. S. veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais kaktos vidurinėje dalyje, kaktos kairiojo gumburo srityje, kairėje smilkininėje srityje, dešiniame skruoste, žemiau dešinio skruostikaulio, lūpų minkštųjų audinių patinimą su kraujosruvomis, gleivinės įtrūkimais lūpų vidiniame paviršiuje, poodine kraujosruva kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl suduotų smūgių į rankas padarė nukentėjusiajam E. S. kairės plaštakos V piršto naginės falangos tiesiamųjų sausgyslių plyšimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. D. dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltu iš esmės neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. vasario 17 d., apie 12 val., ilgosios pertraukos metu, jam su bendraklasiais einant mokyklos, kurioje mokėsi, koridoriumi kelią užstojo E. S. atsistodamas per vidurį, taip trukdydamas praeiti, todėl jis netyčia kliudė jį petimi. Po to, grįžus iš lauko ir einant pro E. S., šis jį pastūmė iš nugaros, dėl ko atsisukęs irgi pastūmė E. S., tačiau šis dar iš kojos jam spyrė į šoną, bet kliudė tik striukę. Pasiūlė E. S. pamokai pasibaigus tarpusavio santykius išsiaiškinti lauke. Pamokos metu išsiuntė SMS žinutę pusbroliui E. P. prašydamas jį atvykti į mokyklą dėl galimai kilsiančio konflikto. Po pamokos išėjęs į lauką sutiko atvykusį E. P.. Netrukus į kiemą su bendraklasiais išėjo E. S., kuris išreiškęs jam nepasitenkinimą pasiūlė tarpusavio santykius išsiaiškinti jėga už mokyklos kampo. Jam su E. S. nuėjus už mokyklos kampo, jiems iš paskos nusekė E. P. ir kiti mokyklos mokiniai. Pamatęs, kad E. S. įsidėjo dantų apsaugas paprašė jas išimti ir jų nenaudoti, ką šis ir padarė. Jis pirmasis kumščiu smogė E. S. į veidą, tačiau šis smūgio išvengęs atgal smogė jam į veidą, pagriovė ant žemės, suplėšė megztinį ir užsėdęs ant pilvo 3-4 kartus kumščiu sudavė į veidą, kurį dengėsi rankomis. Gindamasis nuo E. S. šiam sudavė 3-4 smūgius į veidą, tačiau tuo metu įsikišo E. P., kuris E. S. nuo jo nustūmė, ir E. P., kuris nutraukė muštynes. Nematė ar E. P. ir E. P. sudavė smūgius E. S.. Tada visi išsiskirstė. Aplink juos stovėję mokiniai į konfliktą nesikišo. Kitą dieną po įvykio kreipėsi į medikus, nes skaudėjo galvą ir kairįjį žandikaulį. Pas teismo medicinos ekspertą nebuvo nusiųstas.

Kaltinamasis D. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad įvykio dieną E. S., provokuodamas konfliktą, pradžioje mokyklos koridoriuje pastumdamas jį, po to, kieme siūlydamas eiti muštis už mokyklos kampo, kur jam smogė kumščiu į veidą, pargriovė ant žemės, užsėdo ant jo ir 3-4 kartus sudavė į veidą, kurį dengėsi rankomis. Gindamasis E. S. sudavė 3-4 kartus į veidą. E. P. atitraukdamas nuo jo E. S. šiam sudavė 2-3 smūgius ir taip jį apgynė. Nepastebėjo kuriuo momentu prie jų priėjo pro šalį ėjęs E. P.. E. S. rankos piršto nesužalojo, mano, kad susižaloti galėjo jis pats muštynių metu. Konflikto metu E. S. už pirštų nebuvo sugriebęs. Su E. P. ir E. P. nebuvo susitarę smurtauti prieš E. S. (1 t., 80, 81, 86 b.l.).

Kaltinamasis E. P. dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltu iš esmės neprisipažino nurodydamas, kad įvykio dieną pusbrolio D. D. SMS žinutės kvietimu atvykęs prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, girdėjo kaip E. S. D. D., kuris norėjo išsiaiškinti dėl ko yra užkabinėjamas, pasiūlė eiti už mokyklos kampo muštis. Į nurodytą vietą nuėjo E. S., D. D., jis ir pastarųjų bendraklasiai. E. S., kuris iš anksto buvo pasiruošęs muštynėms, nes turėjo boksininkų naudojamas dantų apsaugas, kumščiu sudavė D. D. į galvą, pargriovė ant žemės ir apsižergęs pradėjo smūgiuoti pastarajam į veidą, kurį šis dengėsi rankomis. D. D. delnų šonais gindamasis smūgiavo E. S.. Nepavykus žodžiu jų išskirti, gindamas D. D. E. S. sudavė po smūgį į kaktą, veidą, nugarą ir dar kažkur, tačiau tuo metu kažkas iš E. S. draugų jam sudavė į dešinįjį žandą ir suėmęs už pečių atitraukė. Iš kojos E. S. nespyrė. Mano, kad E. S. pirštą galėjo susižaloti pats mušdamas D. D., pataikydamas į ledą ar suplėšydamas megztinį. E. P. įvykio vietoje nepastebėjo.

Kaltinamasis E. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, tik tiksliau nurodė, kad E. S., kuris iniciavo muštynes ir pirmasis pataikęs D. D. į veidą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, ir užsilipęs ant D. D., šiam kumščiu dar sudavė 6-7 kartus į galvą. D. D. veidą dengėsi rankomis ir bandė ištrūkti iš po E. S., kuris už pastarąjį yra stambesnis. Gindamas D. D. nuo smurtaujančio E. S., šiam sudavė 2-3 smūgius, pataikė į kaktą, nugarą ir veidą. Smūgiai E. S. buvo suduoti tam, kad šis paleistų D. D.. E. S. į rankas nesmūgiavo ir piršto nesužalojo (1 t., 100, 101, 107 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. P. dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltu neprisipažino ir patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 119, 123, 124 b.l.) parodė, kad įvykio dieną, eidamas pro (duomenys neskelbtini) mokyklą pamatė ratu apstojusius mokinius, kurie tyčiojosi ir skatino muštynes. Priėjęs arčiau pamatė ant žemės gulintį suplėšytais rūbais D. D., kurį buvo apsižergęs E. S.. Gindamas užgultą D. D. nustūmė E. S., pastumdamas jį iš nugaros pusės, todėl pastarajam rankos piršto nesužalojo. Pagrasinus iškviesti policiją visi nurimo. Su D. D. nesitarė prieš E. S. smurtauti. E. P. veiksmų nepastebėjo.

Nukentėjusysis E. S., apklaustas teisiamajme posėdyje parodė, kad 2011 m. vasario 17 d., prieš 12 val., pertraukos metu, (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurioje mokėsi, koridoriuje D. D. praeidamas pro šalį tyčia kliudė jį petimi ir nuėjo. D. D. už 4-5 min. grįžant jis jį pastūmė ir dar jam spyrė, bet nepataikė, kliudė tik striukę. D. D. pasiūlė po pamokos išeiti į lauką ir viską išsiaiškinti. Pamokai pasibaigus su bendraklasiais išėjęs į lauką sutiko D. D. su pusbroliu E. P.. D. D. pasiūlė pasikalbėti už mokyklos kampo, todėl jie su bendraklasiais, kurių buvo nemažai, ten ir nuėjo, kad niekas nematytų. Eidamas susitikti su D. D. nešėsi boksininko dantų apsaugas, kurias įsidėjo į burną, o vėliau jas išsiėmė pastarojo paprašytas. Jam ir D. D. nusivilkus striukes, pastarasis pirmas jam smogė kumščiu, tačiau nepataikė. Tada sugriebęs D. D. už megztinio pargriovė jį ant žemės, gulintį apsižergė ir užsimojo šiam suduoti kumščiu į veidą, tačiau tuo metu E. P. kojos keliu spyrė jam į veidą ir pargriovė. Atsistojus ir rankomis užsidengus veidą, E. P. sugriebęs jį už kaklo kumščiu ar keliu sudavė 6 smūgius į veido sritį. O nuo stadiono pusės atėjęs E. P. spyrė jam vieną kartą į nugarą. Nuo D. D. veiksmų sužalojimų nepatyrė. Jis nei vienam iš kaltinamųjų smūgių nesudavė. Aplink juos stovėję mokiniai į konfliktą nesikišo. Po to, D. D., E. P. ir E. P. nuėjo kartu. Muštynių metu jam taip pat buvo sužalotas kairės rankos pirštas, kurio skausmą pajuto tik eidamas link mokyklos, todėl reiškia 10000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, išskyrus tai, kad 2011-02-17, 2011-05-09 ir 2001-05-23 apklausose nurodė skirtingus E. P. jam suduotus smūgių skaičius (1 t., 12-16, 20 b.l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. savo parodymus patvirtino atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje metu (1 t., 22-26 b.l.).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 256/11(03) konstatuota, kad E. S. dėl galimai 2011 m. vasario 17 d. patirto kairės plaštakos V piršto sužalojimo – naginės falangos tiesiamųjų sausgyslių plyšimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o dėl kitų sužalojimų: veido sumušimo su poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimų kaktos vidurinėje dalyje, kaktos kairiojo gumburo srityje, kairėje smilkininėje srityje, dešiniame skruoste, žemiau dešinio skruostikaulio, lūpų minkštųjų audinių patinimo su kraujosruvomis, gleivinės įtrūkimų lūpų vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje – nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 32, 33 b.l.).

Teismo medicinos papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 68/11(03) konstatuota, kad kairės rankos V piršto sausgyslių plyšimą E. S. patyrė dengimosi ranka metu patirto smūgio pasekoje. Nustatytą piršto sužalojimą E. S. negalėjo patirti tempdamas megztinį. Nugriuvimo ir rėmimosi plaštakos delniniu paviršiumi į plokštumą atveju būtų pažeistos ne tiesiamosios, o lenkiamosios sausgyslės – tokiu būdu E. S. patirti sužalojimo negalėjo. Žmogaus delną sugniaužus į kumštį, mažojo (V) piršto būtent naginė falangą yra paslepiama ir apgaubiama kitų plaštakos sričių, nesant kitų sričių sužalojimų – nėra jokio objektyvaus pagrindo prielaidai, kad rankos piršto sausgyslę E. S. patyrė pats smūgiuodamas rankos kumščiu (1 t., 37, 38 b.l.).

Akistatose tiek nukentėjusysis E. S., tiek įtariamieji: D. D., E. P., E. P. patvirtino savo parodymus, todėl akivaizdu, kad kilę prieštaravimai nepašalinti (1 t., 21, 82, 83, 103, 104, 120 b.l.).

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad 2011 m. vasario 17 d., 14 val. 30 min., E. S. kreipėsi į policiją nurodydamas, jog tą pačią dieną, apie 13 val., (duomenys neskelbtini) mokyklos teritorijoje jį sumušė trys nepažįstami jaunuoliai kojomis įspirdami 2-3 kartus į dešinįjį šoną ir 4-5 kartus į veidą (1 t., 1 b.l.).

Civilinis ieškovas S. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2011 m. vasario 17 d., apie 13-14 val., buvo iškviestas į mokyklą dėl sužaloto sūnaus E., kurį nuvežė į ligoninę sugipsuoti kairės rankos mažąjį pirštą. Taip pat ant sūnaus veido matė akivaizdžias sužalojimo žymes. Palaiko sūnaus E. 10000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir pats reiškia 170,13 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Civiliniai atsakovai A. ir E. D., kaltinamojo D. D. tėvai, apklausti teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2011 m. vasario 17 d., iš policijos pareigūno sužinojo, jog jų sūnus D. dalyvavo muštynėse, kurios metu suplėšė jo megztinį ir jį sumušė. Kadangi naktį pablogėjo sūnaus sveikata, todėl kitos dienos rytą buvo pristatytas į medicinos įstaigą.

Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad 2011 m. vasario 18 d., 11 val. 45 min., į Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą kreipėsi D. D. dėl galvos skausmų, pykinimo, nurodydamas, jog 2011 m. vasario 17 d. buvo sumuštas prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Atliktos kraniogramos, lūžymų nematyti, paskirtas gydymas (2 t., 8, 39, 41 b.l., 1 t., 74-76 b.l.). Dėl D. D. kreipimosi į medicinos įstaigą buvo informuota policija (2 t., 29 b.l.).

Liudytojas E. K., E. S. bendraklasis, apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 44, 45 b.l.) ir nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir nukentėjusysis E. S., išskyrus tai, kad nematė E. S. turint boksininko dantų apsaugas. Bet to, nurodė, kad E. S. ir D. D. tiek mokyklos koridoriuje, tiek už mokyklos kampo vienas kitam išsakė necenzūrinius žodžius. Į konfliktą nei jis, nei kiti aplink stovėję mokiniai nesikišo.

Liudytojos A. F. ir R. J., E. S. bendraklasės, apklaustos teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 48-51 b.l.) ir dėl įvykio mokyklos koridoriuje nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir nukentėjusysis E. S.. Be to nurodė, kad už mokyklos kampo stebėdamos D. D. ir E. S. konfliktą su kitais mokiniais, apstojusiais juos, matė kaip E. S. išvengęs D. D. smūgio, šį pargriovė ant žemės ant nugaros ir apsižergęs užsimojo suduoti kumščiu, tačiau E. P. nutempęs nuo D. D. E. S., pastarajam kumščiu sudavė apie 6 smūgius į veidą, kurį šis dengėsi rankomis. Be to, R. J. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad E. P. vienas iš smūgių E. S. buvo suduotas keliu, bet nematė kur pataikė. A. F. pažymėjo, kad E. P. smurtą prieš E. S., kurį pradžioje už rūbų traukė link savęs, naudojo gindamas pusbrolį D. D.. Tačiau tvirtina, kad tik įsikišus dar vienam vienam vaikinui, atėjusiam nuo stadiono pusės, muštynės baigėsi. Į konfliktą, kuris vyko labai trumpai, aplink stovėję mokiniai nesikišo. Teigia, kad po muštynių buvo sužalotas E. S. rankos pirštas.

Liudytojas R. D., D. D. bendraklasis, apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad įvykio dieną, žinodamas, jog D. D. ir E. S. mušis, po pamokos, su kitais mokiniais nuėjo už M. Jankaus pagrindinės mokyklos kampo pasižiūrėti. Apstojus D. D. ir E. S. matė, kaip pastarasis pargriovęs ant žemės D. D., šį užgulė, o E. P. nustūmęs nuo D. D. E. S., šiam sudavė porą smūgių į galvos sritį, kad daugiau nepultų D. D.. Negali patvirtinti, kad E. S. tuo metu galvą būtų dengęsis rankomis. Nei vienam iš konfliktą stebėjusiųjų toks reginys pasipiktinimo nesukėlė. Kadangi konfliktas baigėsi greitai, todėl E. P. nepastebėjo.

Liudytoja N. P., E. S. klasės auklėtoja, apklausta teisiamajame posėdyje E. S. apibūdino neigiamai, kaip tingintį mokytis, konfliktuojantį su mokiniais ir pedagogais, kuriems nejaučia pagarbos ir trukdo vesti pamokas, triukšmadarį, nuteikinėjantį mokinius prieš mokytojus, skriaudžiantį silpnesnius už save mokinius, naudojantį prieš juos jėgą.

Iš byloje esančių D. D., E. P. ir E. P. charakteristikų matyti, kad jie yra charakterizuojami teigiamai, kaip nekonfliktiški asmenys (1 t., 94, 115, 130 b.l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad 2011 m. vasario 17 d. įvykis buvo (duomenys neskelbtini) mokyklos teritorijoje, prie mokyklos pastato (1 t., 8-11 b.l.).

Vertinant aptartus faktinius duomenis, kurie laikytini įrodymais, teismas daro išvadą, kad viešoje vietoje – už mokyklos kampo, savo bendraklasių ir kitų tos pačios mokyklos mokinių akivaizdoje, nukentėjusysis E. S. ir kaltinamasis D. D. bandė tarpusavyje išsiaiškinti asmeninius nesutarimus, prasidėjusius prieš daugiau nei 45 min., pertraukos metu, mokyklos koridoriuje. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis D. D. nukentėjusiojo atžvilgiu, kaip ir nukentėjusysis kaltinamojo D. D. atžvilgiu, veikė iš asmeninių, o ne iš chuliganiškų paskatų, kurios teismų praktikoje yra traktuojamos, kaip nusikalstamo elgesio motyvas, norint pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Taigi, ištirti bylos įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamieji E. P. ir E. P. E. S. atžvilgiu būtų elgęsi iš chuliganiškų paskatų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Sprendžiant klausimą, ar padaryti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, be kita ko, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. D. D., E. P. ir E. P. kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje – prie mokyklos, smurtavę prieš nukentėjusįjį, t.y. D. D. smogus vieną kartą kumščiu į veidą, bet nepataikius, E. P. spyrus vieną kartą keliu ir smogus ne mažiau aštuonių kartų kumščiu į veidą, o E. P. spyrus vieną kartą į nugarą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Viešoji vieta, kaip nusikaltimo padarymo vieta, yra viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėties požymis. Tačiau viešoji vieta ir viešoji tvarka nėra tapačios sąvokos. Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį užtraukia tik tokie viešoje vietoje padaryti kaltininko įžūlūs, demonstruojantys nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai veiksmai, kurie sukėlė atitinkamas pasekmes – sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji savo veiksmais prieš nukentėjusįjį būtų sutrikdę visuomenės rimtį ar tvarką, t.y. sutrikdę mokyklos įprastą darbą, nutraukią pamokas ar pan. Liudytojais apklausti nukentėjusiojo ir kaltinamojo D. D. bendraklasiai, tiesiogiai stebėję konflikto įvykį, į kurį susirinko žinodami, jog stebės konfliktuojančių vaikinų smurtinius veiksmus, nelaikytini pašaliniais asmenimis, nes jų buvimas šalimais tik dar labiau skatino konfliktuojančias puses elgtis agresyviau viena kitos atžvilgiu, naudoti smurtą. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš įvykį stebėjusių asmenų taip pat buvo įsitraukęs į konfliktą, nes panaudojo fizinį smurtą prieš E. P., tačiau ši svarbi aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išaiškinta. Be to, nenustatyta, jog dėl kaltinamųjų veiksmų kilo kokių nors nepatogumų ar buvo sutrikdytas įprastas įvykį stebėjusių asmenų gyvenimo ritmas. Priešingai, pasak E. P., ratu apstoję mokiniai tyčiojosi ir skatino muštynes, kurios, kaip patvirtino liudytojas R. D., nei vienam iš konfliktą stebėjusiųjų pasipiktinimo nesukėlė. Nenustačius, kad kaltininkų veiksmai būtų turėję realios įtakos visuomenės rimčiai ar tvarkai, galutinis kaltininkų veiksmų prieš nukentėjusįjį baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso nuo padarytos veikos motyvų. Remiantis ištirtais įrodymais akivaizdu, kad konfliktas tarp kaltinamojo D. D. ir nukentėjusiojo kilo asmeniniu pagrindu, dėl tarpusavio nesantaikos, nesutarimų. Iš to seka, kad pagrindinis kaltininko D. D. bei jam apsiginti nuo smurto padėjusių E. P. ir E. P. nusikaltimo kėsinimosi objektas buvo ne viešoji tvarka, nepagarba aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, o žmogaus sveikata. Todėl D. D., E. P. ir E. P. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Vertinant ištirtus įrodymus, konflikto kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, darytina išvada, kad D. D. E. S. sužalojimų nepadarė, tai nurodyta ir jam pareikštame kaltinime, nes pastarasis išvengė smūgio, o E. P. ir E. P., po kurio įsikišimo baigėsi konfliktas, veikė būtinosios ginties sąlygomis, t.y. smūgius E. S. sudavė ne siekdami nukentėjusįjį sužaloti muštynių metu, kilusių tarp E. S. ir D. D., o gindami pastarąjį nuo E. S. pradėto ir tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi į D. D. sveikatą.

BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Šio BK straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BK 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Neginčijamai yra nustatyta, kad nukentėjusysis E. S., išvengęs kaltinamojo D. D. smūgio, šį pagriovė ant žemės ant nugaros ir gulintį apžergė, užgulė. Tačiau akivaizdu, kad dėl tolimesnių nukentėjusiojo ir kaltinamojo D. D. tarpusavio veiksmų nukentėjusiojo ir jo bendraklasių E. K., A. F., R. J. parodymai bei kaltinamųjų D. D. ir E. P. parodymai yra prieštaringi. Nors nukentėjusysis neigia sudavęs smūgius gulinčiam D. D., ką patvirtina ir minėti jo bendraklasiai, tačiau kaltinamasis D. D. tvirtina, kad besikėsinantysis E. S., prieš tai suplėšęs jo megztinį, vėliau pargriovęs ir užgulęs jį, sudavė kumščiu 3-4 kartus į veidą, kurį dengėsi, dėl ko jis priešindamasis nuo E. S. veiksmų, gindamas save, šiam sudavė 3-4 smūgius į veidą, ką iš dalies patvirtino ir kaltinamieji E. P., E. P., teigdami, jog E. S. smurtavo prieš D. D.. Tokiais kaltinamųjų parodymais nėra pagrindo abejoti, nes kitą dieną po įvykio D. D. dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo paskirtas gydymas, ką patvirtina civiliniai atsakovai A. ir E. D. bei medicininių dokumentų išrašai, bet akivaizdu ir tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas visapusiškam aplinkybių ištyrimui neisiėmė priemonių apžiūrėti D. D. rūbų po įvykio, jo nenusiuntė pas teismo medicinos specialistą, kaip šiuo atveju nukentėjusįjį, nors policijai apie D. D. sužalojimą buvo pranešta 2011 m. vasario 18 d., 11 val. 50 min., t.y. nepraėjus nei parai nuo įvykio. Šiuo atveju teismas nukentėjusiojo ir minėtų jo bendraklasių parodymus, kuriuose apie tai neužsimena, kitų įrodymų kontekste vertina kaip reikšmingų aplinkybių nutylėjimą, siekimą nukentėjusiajam gauti žalos atlyginimo, o liudytojams palaikyti ir užtarti E. S., kaip bendraklasį, labiausiai nukentėjusį konflikte.

Taigi, teismo nuomone, E. P. ir E. P. panaudota gynyba, ginant D. D. nuo E. S. pradėto ir tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą, padarytas besikėsinančiajam E. S. žalos dydis, atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, todėl jų būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos. Be to, pažymėtina, kad E. P. suduotas smūgis E. S. į nugarą buvo nežymus, nes jo pasekmės neužfiksuotos teismo medicinos specialisto išvadoje.

Kaip jau minėta, ištirti bylos įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamieji D. D., E. P. ir E. P. E. S. atžvilgiu būtų elgęsi iš chuliganiškų paskatų. Be to, byloje nėra įrodymų, kad kaltinamieji būtų iš anksto susitarę tyčia E. S. padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kadangi gindamasis D. D. E. S. sužalojimų nepadarė, todėl jis dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Nors E. P. ir E. P. veiksmai formaliai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos požymius, tačiau už veiksmus, neperžiangiančius būtinosios ginties ribas, jie pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako. Todėl E. P. ir E. P. atžvilgiu baudžiamosios bylos dalis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nutrauktina, esant jų veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 str. 1 d. 9 p.).

E. S. 10000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti ir S. S. 170,13 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti paliktini nenagrinėtais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

D. D. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

E. P. ir E. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, išteisinti jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

E. P. ir E. P. atžvilgiu baudžiamosios bylos dalį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nutraukti, esant jų veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 str. 1 d. 9 p.).

E. S. 10000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir S. S. 170,13 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtus.

D. D., E. P. ir E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.