- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- I-1077-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04056-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Amber oil“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Amber oil“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų ir ataskaitos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Amber oil“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. S-231(7-188/2017) (toliau – ir Sprendimas) dalyje dėl pagal importo deklaracijų Nr. 16LTVG2000IM00F1E2 (2016-03-14), Nr. 16LTVG2000IM02B7C7 (2016-07-28), Nr. 16LTVG2000IM02CB19 (2016-08-02), Nr. 16LTVG2000IM03B4B9 (2016-10-07) (toliau – ir EID) importuotoms prekėms priskaičiuoto importo, PVM ir su jais susijusių delspinigių sumų, bei skirtos vidutinio dydžio, t. y. 30 proc. dydžio baudos už papildomai priskaičiuotus mokesčius prekėms, importuotoms pagal nurodytas importo deklaracijas; 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 1A-190 (toliau – ir MD Sprendimas); 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir VTM) 2017 m. gegužės 18 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7VM190727S (toliau – ir Ataskaita).
Skunde pareiškėja nurodė, kad iš prie Ataskaitos pridėtų prekių klasifikavimo aktų matyti, jog prekių mėginiai buvo imti tik iš prekių, importuotų pagal importo deklaraciją Nr. 16LTVG2000IM03F484 (2016-10-25). Tuo tarpu prekių mėginiai iš prekių, importuotų pagal importo deklaracijas Nr. 16LTVG2000IM00F1E2 (2016-03-14), Nr. 16LTVG2000IM02B7C7 (2016-07-28), Nr. 16LTVG2000IM02CB19 (2016-08-02), Nr. 16LTVG2000IM03B4B9 (2016-10-07), imti nebuvo. Kadangi prekių mėginiai buvo imti tik pagal vieną deklaraciją – Nr. 16LTVG2000IM03F484 (2016-10-25), todėl, pareiškėjos teigimu, apmokestinimas yra grindžiamas netiesioginiais įrodymais. Kokybės pažymos, kuriomis VTM grindžia kitokį prekių klasifikavimą, nėra patvirtintos prekių gamintojo antspaudais ir parašais, todėl nėra pagrindo jomis remtis.
Pažymėjo, kad Komisija, priimdama sprendimą, nepagrįstai nevertino prekių gamintojo pateiktos informacijos, ko pasėkoje rėmėsi civiliniam procesui būdingu įrodymų tikėtinumo principu. Toks teisės taikymas yra nepagrįstas ir nesuderinamas su Komisijos veiklos tikslu – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) pateiktais išaiškinimais administracinėje byloje Nr. A-181-438/2016, pažymėdama, kad „deklarantui yra suteikiama teisė, nepaisant deklaracijose jo paties nurodytos informacijos apie prekes, įrodinėti prekių netapatumą ir visomis kitomis leistinomis priemonėmis, kurios patvirtintų šią aplinkybę. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, gamintojo pateikta informacija yra esminė, nustatant prekių, importuotų pagal importo deklaracijas Nr. 16LTVG2000IM00F1E2 (2016-03-14), Nr. 16LTVG2000IM02B7C7 (2016-07-28), Nr. 16LTVG2000IM02CB19 (2016-08-02), Nr. 16LTVG2000IM03B4B9 (2016-10- 07), netapatumą prekėms, importuotoms pagal importo deklaraciją Nr. 16LTVG2000IM03F484 (2016-10-25). Priimant sprendimą, kuris gali sukelti itin dideles mokestines pasekmes pareiškėjai, svarbu įvertinti ir pareiškėjai palankias aplinkybes.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 139 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojui gali būti skiriama nuo 10% iki 50% dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.
Sprendime nurodyta lengvinanti aplinkybė – geranoriškas bendradarbiavimas. Tuo tarpu pažeidimo kartotinumas nevertinamas kaip sunkinanti aplinkybė. Vadinasi, Sprendime iš esmės nurodyta tik lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenurodyta išvis. Vertinant pažeidimo pobūdį turėtų būti atsižvelgta į tai, jog aplinkybės susiklostė ne dėl pareiškėjos kaltės, o dėl to, kaip nurodyta paaiškinime, jog pareiškėjai buvo pakrautas ir išsiųstas kitas produktas, todėl pareiškėja, net ir gavusi privalomąją tarifinę informaciją, nebūtų galėjusi išvengti susiklosčiusios situacijos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad Komisija tinkamai įvertino pareiškėjos papildomai pateiktus dokumentus. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai, kuriais ji grindžia importuotų prekių netapatumą, vertintini kritiškai, nes šis dokumentas sudarytas po to, kai buvo žinomi visi patikrinimo rezultatai ir šiuo dokumentu sudaroma sąlyga pareiškėjai išvengti šių prekių apmokestinimo. Pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktame dokumente nurodyta informacija nėra patvirtinta kito asmens (nei prekių pardavėjas) išduotais dokumentais ir prieštarauja visuose kituose dokumentuose pateiktai informacijai apie importuotas prekes. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog visos importuotos prekės buvo tapačios (analogiškos) ir joms gali būti taikomi Muitinės laboratorijos atlikto tyrimo rezultatai.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VTM atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo jo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis 2015 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1754, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei bendrojo muitų tarifo I priedą, pirmos dalies preliminarių nuostatų bendrosiomis Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (toliau – ir SS) paaiškinimais (HSENs, 2012), KN paaiškinimais (OLC 76/01, 2015): naftos koksas, naftos bitumas ir kiti naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, likučiai klasifikuojami KN 2713 pozicijoje. Naftos koksas – tai juoda, kieta, poringa liekana; naftos bitumas (taip pat vadinamas naftos pikiu, naftos asfaltu) – rudas arba juodas ir gali būti minkštas arba trapus; kitos naftos alyvų liekanos (ekstraktai gaunami apdorojant tepalines alyvas; naftos derva; rūgščios liekanos bei panaudotos balinančios žemės (SS paaiškinimų 2713 skirsnio (F), (B), (C) pastabos); chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų cheminiai produktai ir preparatai (įskaitant sudarytus iš gamtinių produktų mišinių), nenurodyti kitoje vietoje, klasifikuojami KN 3824 pozicijoje; skysto pavidalo 20 °C temperatūroje cheminiai produktai arba preparatai, daugiausia sudaryti iš organinių junginių, nenurodyti kitoje vietoje, klasifikuojami KN 3824 90 92 subpozicijoje; chemijos medžiagų ir naftos alyvų mišiniai nenurodyti aukštesnėse subpozicijose klasifikuojami TARIC 3824 90 92 99 (2016 m. KN versija) kodu.
VTM, atlikusi patikrinimą, surašė Ataskaitą, kuria nusprendė pakeisti EID importuotos prekės „sunki naftos derva – bitumas KON-92 gautas iš naftos pramonės likučių“ deklaruotą TARIC kodą 2713 90 90 00 į TARIC kodą 3824 90 92 99 2501 X304 ir taikyti šioms prekėms 6,5% trečiųjų šalių importo muito normą bei 330,17 Eur už 1000 litrų produkto akcizo tarifą. Minėta ataskaita Bendrovės vardu papildomai įregistruota 14 220 Eur muito, 323 213 Eur akcizų, 70 859 Eur PVM, 25 680 Eur delspinigių mokestinę prievolę ir paskirta 40 procentų dydžio, t. y. 163 317 Eur baudą už mokėtinų mokesčių sumažinimą.
Nurodė, kad pareiškėja nesutinka su Komisijos sprendimu dalyje dėl importuotoms prekėms priskaičiuoto importo muito, PVM ir su jais susijusių delspinigių sumų patvirtinimo bei dėl skirtos vidutinio dydžio baudos už papildomai priskaičiuotus mokesčius. Pažymėjo, kad minėta Ataskaita buvo pakeistas pareiškėjos deklaruotas ginčo prekių TARIC kodas 2713 90 90 99 į TARIC kodą 3824 90 92 99, šis sprendimas buvo grindžiamas Muitinės laboratorijos atliktų pagal EID 16LTVG2000IM03F484 (2016-10-25) importuotos prekės mėginio tyrimo protokolų išvadomis. Pareiškėja ne tik ginčija minėtos prekės mėginių tyrimo Muitinės laboratorijoje rezultatus, bet ir ginčijamas tikrinamuoju laikotarpiu importuotų pagal kitas keturias EID to paties pavadinimo prekių tapatumas.
VTM nuomone, Komisija pagrįstai nevertino jau mokestinio ginčo metu pareiškėjos papildomai pateiktos prekių gamintojo informacijos, adresuotos UAB „Jumps“. Šis dokumentas, buvo suformuotas jau po to, kai buvo atliktas pareiškėjos muitinis tikrinimas ir buvo žinomi visi patikrinimo rezultatai, turintys įtakos prekių apmokestinimui.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu VTM atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti, pažymėdama, kad pareiškėjos skunde nurodyta LVAT praktika nagrinėjamojoje situacijoje netaikytina, nors ginčas iš esmės panašus, tačiau faktinės aplinkybės skiriasi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėja iš Rusijos Federacijos įmonės „Sibur-holding“ importavo prekę „KON-92“ (Komisijos byla, b. l. 46–65). VTM pateiktose deklaracijose pareiškėja prekę aprašė kaip „sunki naftos derva – bitumas „KON-92“, gautas iš naftos pramonės likučių“. Importuojant prekes su importo deklaracija Nr. 16LTVG2000IM03F484 (2016-10-25), buvo paimti mėginiai (mėginio ėmimo protokolai Nr. 16VG200823 (2016-10-26) ir Nr. 16VG200824 (2016-10-26)) ir išsiųsti į Muitinės laboratoriją, kurioje, atlikus tyrimus, buvo surašyti tyrimo protokolai Nr. 16MLT1660 (2016-12-12) ir Nr. 16MLT1661 (2016-12-12) (Komisijos byla, b. l. 133–136). Minėtuose protokoluose nurodyta, kad tyrimui pateiktas rudas, skaidrus, turintis labai aštrų specifinį kvapą skystis it ištyrus nustatyta, kad tai organinių, turinčių deguonies grupes, junginių (esterių, eterių, aldehidų, riebiųjų alkoholių) mišinys su naftos produktams būdingų angliavandenilių priedu (ne daugiau ar lygiai 10 procentų).
VTM, atlikusi elektroninių importo deklaracijų (EID) Nr. 16LTVG2000IM00F1E2 (2016-03-14), Nr. 16LTVG2000IM02B7C7 (2016-07-28), Nr. 16LTVG2000IM02CB19 (2016-08-02), Nr. 16LTVG2000IM03B4B9 (2016-10-07) ir Nr. 16LTVG2000IM03F484 (2016-10-25) patikrinimą, nusprendė pakeisti minėtomis EID importuotų prekių (sunki naftos derva – bitumas KON92, gautas iš naftos pramonės likučių) deklaruotą TARIG kodą iš 2713 90 90 00 į 3824 90 92 99 ir atsižvelgdama į tai, kad šis produktas laikytinas energetiniu produktu, nusprendė taikyti 330,17 Eur už 1000 litrų akcizus (Komisijos byla b. l. 5–11).
Pareiškėja, nesutikdama su Ataskaita, su skundu kreipėsi į Departamentą (Komisijos byla, b. l. 19–23), kuris 2017 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 1A-190 patvirtino skundžiamą VTM Ataskaitą (Komisijos byla, b. l. 24–29).
Pareiškėja nesutiko su Muitinės departamento sprendimu ir pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla, b. l. 1–4).
Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos Sprendimo dalimi, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos Sprendimą dalyje dėl pagal importo deklaracijų Nr. 16LTVG2000IM00F1E2 (2016-03-14), Nr. 16LTVG2000IM02B7C7 (2016-07-28), Nr. 16LTVG2000IM02CB19 (2016-08-02), Nr. 16LTVG2000IM03B4B9 (2016-10-07) importuotoms prekėms priskaičiuoto importo, PVM ir su jais susijusių delspinigių sumų, bei skirtos vidutinio dydžio, t. y. 30 proc. dydžio baudos už papildomai priskaičiuotus mokesčius prekėms, importuotoms pagal nurodytas importo deklaracijas. Pareiškėja taip pat prašė panaikinti Departamento Sprendimą ir VTM Ataskaitą.
Byloje ginčas kilęs dėl prekių klasifikavimo teisingumo, įtakojusio prekių apmokestinimą didesne muito tarifo norma ir dėl to atsiradusių papildomų mokestinių prievolių.
Pareiškėja nesutinka tik su Komisijos sprendimo dalimi – dėl deklaruotų prekių tarifinio klasifikavimo ir sąvokos „prekių tapatumas“ taikymo šiame mokestiniame ginče bei prašo paskirtą baudą sumažinti iki 10 procentų.
Atsižvelgiant į tai, teismas vertins ir nagrinės ginčą tik minėtoje apimtyje.
Dėl prekių klasifikavimo ir prekių tapatumo vertinimo
Iš šios teisės normos matyti, kad viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją, muitinė (be Muitinės laboratorijos išvados) gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo. Taigi, pareiškėja, siekdama nuginčyti Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatus, turi pateikti nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadą.
Pareiškėjos pateikti dokumentai – eksporto deklaracija, sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščiai, raštai, kuriuose nurodytas prekės KN kodas, jokios privalomosios galios neturi. Pareiškėjos pateiktas Komisijai Austrijoje registruotos įmonės raštas (Komisijos byla, b. l. 140–141) negali būti vertinamas kaip nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvada. Tai reiškia, kad Taisyklių 6 punkto taikymo požiūriu muitinės įstaigos neturėjo teisės remtis šiais minėtais dokumentais, nustatant ginčo prekių tarifinę poziciją. Taigi, pareiškėjos argumentai dėl prekių klasifikavimo nepagrįstumo atmestini, o VTM, Departamento bei Komisijos padarytos išvados dėl Muitinės laboratorijos tyrimų protokolų atitikties teisės aktų nuostatoms laikytinos tinkamomis.
Dėl prekių tapatumo
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Muitinės kodekso 78 straipsnio nuostatas, 2014 m. vasario 27 d. sprendime Greencarrier Freight Services Latvia SIA C-571/12 nurodė, kad Muitinės kodekso <...> „78 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo muitinei leidžiama ekstrapoliuoti vienoje deklaracijoje nurodytų prekių dalinio patikrinimo, atlikto paėmus jų pavyzdžius, rezultatus ankstesnėse to paties deklaranto pateiktose deklaracijose nurodytoms prekėms, kurios nebuvo ir nebegali būti patikrintos, nes jau išleistos, jei šios prekės yra tapačios, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.“
Šiame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat išaiškino, kad „Niekas nedraudžia muitinei šiuo tikslu ekstrapoliuoti vienoje deklaracijoje nurodytų prekių dalinio patikrinimo rezultatus ankstesnėse deklaracijose nurodytoms ir muitinės jau išleistoms prekėms, jei šios prekės yra tapačios, o tai gali patikrinti tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Prekių tapatumas gali būti grindžiamas, be kita ko, prekybos dokumentų ir duomenų, susijusių su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis, patikrinimu ir visų pirma deklaranto pateikta informacija, kad šios prekės pagamintos to paties gamintojo, o jų pavadinimas, išvaizda ir sudėtis yra tokia pati kaip ir ankstesnėse deklaracijose nurodytų prekių.“ (Sprendimo 31 p.). „Paprastai Muitinės kodekso 78 straipsnis taikomas po prekių išleidimo, t. y. tuo metu, kai jas pateikti gali būti nebeįmanoma“ (Sprendimo 35 p.). <...> „tikrinimo išleidus prekes objektas gali būti rašytiniai dokumentai, o muitinė neprivalo fiziškai tikrinti prekių, nes toks tikrinimas numatytas tik jei prekes „vis dar įmanoma pateikti“ (Sprendimo 36 p.). „Tokiomis aplinkybėmis, kai prekės, kurios buvo dalinio tikrinimo objektas, ir ankstesnėse deklaracijose nurodytos prekės yra tapačios atsižvelgiant, be kita ko, į prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis, ir būtent į aplinkybę, kad, vadovaujantis šio deklaranto pateikta informacija, šios prekės pagamintos to paties gamintojo ir jų pavadinimas, išvaizda ir sudėtis yra tapatūs, o tai patikrinti turi tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, muitinė gali ekstrapoliuoti šio dalinio patikrinimo rezultatų pastarosioms prekėms.“ (Sprendimo 37 p.). „Tačiau svarbu tai, kad deklarantas turi teisę ginčyti tokią ekstrapoliaciją, visų pirma tais atvejais, kai, kaip pagrindinėje byloje, jis mano, jog, nepaisant deklaracijose jo paties nurodytos informacijos, dalinio vienoje deklaracijoje nurodytų prekių tikrinimo rezultatas negali būti ekstrapoliuotas ankstesnėse deklaracijose nurodytoms prekėms, ir pateikia įrodymus, galinčius pagrįsti šį teiginį ir patvirtinti atitinkamų prekių netapatumą“ (Sprendimo 38 p.).
Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo taip pat matyti, kad prekių tapatumą apsprendžia, visų pirma, duomenys apie prekių gamintoją, prekių pavadinimas, jų sudėtis, išvaizda. O šie duomenys gali būti nustatomi, remiantis deklaranto pateikta informacija, dokumentais ir kitais duomenimis apie prekių importo arba eksporto operacijas, taip pat informacija apie vėlesnes prekybos operacijas su šiomis prekėmis.
Tačiau deklarantui yra suteikiama teisė, nepaisant deklaracijose jo paties nurodytos informacijos apie prekes, įrodinėti prekių netapatumą ir visomis kitomis leistinomis priemonėmis, kurios patvirtintų šią aplinkybę (prekių netapatumą).
Iš pareiškėjos skundo turinio spręstina, jog ji prekių netapatumą bandė/bando įrodyti 2017 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu ir teigė, kad Komisija nepagrįstai šio pranešimo nevertino. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali. Pažymėtina, kad Komisija minėto pranešimo nevertino pagrįstai, nes toks pranešimas buvo pateiktas jau po to, kuomet buvo atliktas pareiškėjos muitinis tikrinimas ir buvo žinomi visi patikrinimo rezultatai, kurie turėjo įtakos apmokestinimui. Pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nepateikė jokių paaiškinimų, kad tokio dokumento pateikti negalėjo atliekant mokestinį tyrimą.
Bendrovė skunde nurodė, jog nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į LVAT pateiktus aiškinimus dėl „prekės tapatumo“ administracinėje byloje Nr. A-181-438/2016. Teismas sutinka su pareiškėjos pastebėjimu, jog minėtoje administracinėje byloje buvo nagrinėjama ir aiškinama „prekės tapatumo“ sąvoka, tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi (pareiškėja UAB „Jumps“ prekių tiekimo grandinėje nuo gamintojo iki galutinio vartotojo, iš esmės vykdė tarpininko vaidmenį ir nebuvo tiesiogiai saistoma sutartiniais-finansiniais ryšiais su prekių gamintoju). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nebuvo tarpininkė – tik vienas tiekėjas ir vienas gavėjas.
Dėl baudos dydžio
Pareiškėja tvirtino, jog paskirtas baudos dydis turi būti sumažintas iki 10 procentų, nes nustatytos tik lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių Komisija nenurodė.
MAĮ 139 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
Komisija Sprendime nurodė, jog Departamentas be pagrindo skyrė didesnę už vidutinę papildomai apskaičiuotų importo mokesčių baudą ir ją sumažino iki vidutinio dydžio papildomai apskaičiuotų importo mokesčių – 30 procentų baudos. Teismas sutinka su Komisijos pateiktu baudos dydžio įvertinimu ir nesutinka su pareiškėjos pastebėjimu, jog Komisija nenurodė atsakomybę didinančių aplinkybių – Komisija Sprendime (Sprendimo 11 lapas) nurodė, kad kartotinumas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip atsakomybę didinanti aplinkybė, nes, viena vertus, pareiškėja turėjo teisę gauti privalomąją tarifinę informaciją ir importuojamas prekes iš karto deklaruoti teisingu kodu, tačiau tokia teise nepasinaudojo, kita vertus deklaravo prekes tuo pačiu kodu, kokį nurodydavo eksportuotojas bei pardavėjas. Komisija įvertino tiek atsakomybę didinančias, tiek mažinančias aplinkybes ir sumažino paskirtą 40 procentų dydžio baudą į 30 procentų dydžio baudą.
Pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė jokių papildomų argumentų, kodėl bauda turėtų būti mažintina iki 10 procentų. Pareiškėjos argumentas, jog aplinkybės susiklostė ne dėl pareiškėjos kaltės, o dėl to, jog pareiškėjai buvo pakrautas ir išsiųstas kitas produktas, ko pareiškėja net ir gavusi privalomąją tarifinę informaciją, nebūtų galėjusi išvengti susiklosčiusios situacijos, nelaikytas pagrindu mažinti baudą iki 10 procentų.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija tinkamai pritaikė, aiškino teisės normas ir pagrįstai priėmė Sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai teisėta bei pagrįsta laikytina Departamento Sprendimo bei VTM Ataskaitos dalis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Amber oil“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.