Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rūtos Miliuvienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alfa media“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui „Latvijas tilti“ AS dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „Alfa media“ prašė panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) 2015-07-27 sprendimą Nr. EKS-5/15 (toliau – Sprendimas) ir priteisti sumokėtą žyminį mokestį.

Sprendimu pareiškėjas pripažintas padariusiu Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos Etikos kodekso pažeidimus T. J. publikacijoje „Strateginius šalies objektus kausto Latvijos įmonės šmėkla“ („alfa.lt“, 2015-04-21) (toliau – Publikacija). Komisija konstatavo, kad AS „Latvijas tilti“ nebuvo suteikta galimybė atsakyti į jai išsakomą kritiką, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nėra padaryta. Komisija nusprendė, jog Publikacijos paskelbimu buvo pažeistos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos Etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 22 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę.

Pareiškėjas paaiškino, kad Publikacijos autorius T. J. Komisijos posėdyje nurodė, kad AS „Latvijas tilti“ oficialia atstove Lietuvos Respublikos teritorijai nurodyta R. B. neatsiliepė į skambutį. Telefono ryšio operatoriaus pateikiamose išklotinėse nurodoma informacija tik apie priimtus skambučius, todėl nėra galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad buvo kreiptasi į R. B. Kai pašnekovai atsiliepdavo į skambutį, jų komentarai būdavo nurodomi. Su R. B. nepavyksta susisiekti ir kitų visuomenės informavimo priemonių atstovams. Pavyzdžiui, www.lzinios.lt. R. B. dažniausiai neatsiliepdavo į skambutį, o, jei atsiliepdavo, komentuoti nenorėdavo, arba atsakydavo trumpomis neinformatyviomis replikomis, nuo klausimų išsisukinėdavo arba prašydavo užklausas teikti el. paštu, tačiau atsakymų sulaukti nepavykdavo. Pavyzdžiui, interneto portale www.alfa.lt straipsnyje „Darbams, statant estakadą Geležinio vilko gatvėje, užbaigti rangovai reikalauja papildomų 6 milijonų“ rašoma, kad su UAB „Kauno kelių“ vadovu R. Š. BNS kol kas nepavyko susisiekti, o „Latvijas tilti“ atstovė R. B. paprašė atsiųsti klausimus raštu“.

Komisija tinkamai neįvertino, jog AS „Latvijas tilti“ neužtikrina paskirtos atstovės tinkamo bendradarbiavimo su visuomenės informavimo priemonių atstovais, todėl šios bendrovės skundas Komisijai yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise. Visuomenės informavimo priemonės neturi pareigos kartoti kreipimąsi į suinteresuotus asmenis, jei šie vengia bendrauti su žiniasklaidos atstovais ir komentuoti informaciją. Atsižvelgiant į informacijos aktualumą ir pateikimo dinamiškumą, reikalavimas kreiptis papildomai, kai pats asmuo demonstruoja akivaizdų nesuinteresuotumą komentuoti informaciją, būtų nesuderinamas su žiniasklaidos principais, etika ir visuomenės teise laiku gauti informaciją. Egzistuoja viešas interesas skelbti informaciją apie įvykius, kurie buvo žurnalistinio tyrimo objektas.

Komisijos posėdyje T. J. paaiškino, kad prierašas dėl nesutikimo komentuoti būtų sudaręs dar labiau neigiamą nuomonę apie AS „Latvijas tilti“ ir siekdamas objektyvumo prierašo neteikė. Komisija neatsižvelgė į šią aplinkybę ir nepateikė motyvų, kodėl aplinkybė laikyta nereikšminga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-12-11 nutartyje yra išaiškinęs, kad vertinant, ar visuomenės informavimo priemonė nesudarė kritikuojamam asmeniui sąlygų atsakyti, turi būti aiškinamasi, ar pats suinteresuotas asmuo kreipėsi reikalaudamas paskelbti jo atsakymą (nuomonę). AS „Latvijas tilti“ dėl nuomonės pateikimo nesikreipė. AS „Latvijas tilti“ kreipėsi tik dėl, bendrovės atstovų nuomone, neatitinkančios informacijos pašalinimo iš interneto portalo www.alfa.lt bei paneigimo. AS „Latvijas tilti“ reikalavo pašalinti visą Publikaciją, nors bendrovės teigimu, tikrovės neatitiko ir AS „Latvijas tilti“ dalykinę reputaciją žemino tik keli sakiniai. Paneigimo tekstas neatitiko reikalavimų, tokiam tekstui keliamų kasacinio teismo praktikoje. Paskutiniu paneigimo teksto sakiniu AS „Latvijas tilti“ reikalavo atsiprašymo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-03-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-169 yra išaiškinęs, kad atsiprašymas nėra teisinės atsakomybės ar teisinės gynybos būdas. Paneigimo tekstas turi būti suformuluotas taip, kad jame atsispindėtų teiginių neatitikimas tikrovei. Neturi būti reikalaujama paneigti asmens nuomonę, vertinimą ar pateikti subjektyvų įsitikinimą.

Komisijos Sprendimas įtakotas neįgalioto asmens dalyvavimo ir pasisakymo Komisijos posėdyje. Nors R. S. N. nurodė, kad neturi AS „Latvijas tilti“ atstovavimą patvirtinančių dokumentų ir yra UAB „Trylika – dvidešimt trys“, teikiančio AS „Latvijas tilti“ žiniasklaidos pranešimų rengimo paslaugas, atstovė, Komisijos nariai suteikė jai teisę pasisakyti ir net užduoti žurnalistui T. J. klausimus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus. Pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektorius 2015-09-01 sprendime Nr. SPR-78/SK-100 tirdamas Publikaciją, pažeidimų nenustatė. Teigė, kad Sprendimas portale buvo išspausdintas neaiškiu šriftu dėl klaidos, kuri buvo pašalinta, kai buvo pastebėta. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su papildomais rašytiniais trečiojo asmens paaiškinimais, šis dokumentas buvo įvertintas už akių.

Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad Komisija išnagrinėjo AS „Latvijas tilti“ skundą dėl žurnalisto T. J. publikacijų „Strateginius šalies objektus kausto Latvijos įmonės šmėkla" (Error! Hyperlink reference not valid.“, 2015-04-21) ir „Kriminalinių įtarimų šešėlis netrukdo nei gerai uždirbti, nei stabdyti strateginių objektų" (Error! Hyperlink reference not valid.“, 2015-04-30) ir nustatė, jog Publikacijoje buvo kritikuojama AS „Latvijas tilti“ veikla Lietuvoje. Publikacijos autorius nepateikė trečiojo suinteresuoto asmens nuomonės ar paaiškinimų dėl išsakomos kritikos ir nenurodė, kodėl tai nepadaryta.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog bandė susisiekti su AS „Latvijas tilti“. Trečiojo suinteresuoto asmens interneto svetainėje www.latvijas-tilti.lv yra nurodyti ne tik jo atstovų, kurių yra daugiau nei vienas, telefonų numeriai, bet ir šių atstovų elektroninio pašto adresai. Todėl norėdamas pareiškėjas būtų gavęs AS „Latvijas tilti“ nuomonę apie Publikacijoje gvildenamus klausimus ar bent jau turėjęs įrodymus, jog bandė tai padaryti. Kritiškai vertintini ir teiginiai, jog apie tai, kad nepavyko susisiekti, Publikacijoje nebuvo pranešta vien tam, kad nesudaryti neigiamos nuomonės. Pareiškėjas, nesuteikęs AS „Latvijas tilti“ galimybės atsakyti į kritiką ir nenurodęs, kodėl tai nepadaryta, pažeidė Etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalį. Etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalies nuostata siejama su žurnalisto ir (ar) viešosios informacijos rengėjo pareiga kritikuojamam asmeniui sudaryti galimybę pasinaudoti atsakymo teise ir publikacijoje pateikti jo nuomonę. Pareiga yra susijusi su profesinės etikos reikalavimais.

AS „Latvijas tilti“ 2015-05-15 raštu kreipėsi į pareiškėją, reikalaudamas paneigti Publikacijoje paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėjas teigia, jog paneigimo tekstas neatitiko tokiam tekstui keliamų reikalavimų, tačiau tai, jog pareiškėjas nenori ar neprivalo atsiprašyti, nepaneigia jo pareigos paskelbti paneigimą. Pareiškėjas galėjo paskelbti paneigimą be atsiprašymo dalies arba suderinti su AS „Latvijas tilti“ abiem šalims priimtiną paneigimo tekstą.

Pareiškėjas teigia, jog Sprendimui turėjo įtakos neįgalioto asmens dalyvavimas Komijos posėdyje. Visi Komijos posėdžiai yra atviri ir juose dalyvauti (juos stebėti) gali kiekvienas to pageidaujantis asmuo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus. Pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektorius 2015-09-01 sprendime Nr. SPR-78/SK-100 žurnalisto veikla buvo vertinama dėl Visuomenės informavimo įstatymo taisyklių laikymosi, o Komisija tiria profesinės etikos pažeidimus, todėl klausimai nėra susiję. R. S. N. posėdyje dalyvavo kaip stebėtoja, kartais ji nesulaikė replikuodama, tačiau jos pasisakymai nebuvo fiksuojami Komisijos posėdžio protokole. Su Komisijos medžiaga gali susipažinti kiekvienas asmuo, todėl ir pareiškėjas būtų galėjęs susipažinti su papildomais AS „Latvijas tilti“ paaiškinimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AS „Latvijas tilti“ prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš pareiškėjo priteisti trečiojo suinteresuoto asmens AS „Latvijas tilti“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Trečiasis asmuo mano, kad žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų etikai turėtų būti keliami aukščiausi standartai, o pareiškėjo veiksmai, kuriais skleidžiama tikrovės neatitinkanti ir žalą reputacijai daranti informacija, o AS „Latvijas tilti“ nesuteikiama teisė atsakyti į kritiką laikytini šiurkščiu profesinės etikos pažeidimu. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai vykdo visuomenei ypač svarbią informacinės sklaidos funkciją, todėl privalo gerbti profesinės etikos normas, suteikti teisę kritikuojamam asmeniui atsakyti į kritiką ir visuomenei skelbti tik tikrovę atitinkančią ir kritikuojamo asmens dalykinei reputacijai nekenkiančią informaciją.

Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina teisę į saviraiškos laisvę, laisvę reikšti įsitikinimus bei skelbti informaciją. Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis gina asmens teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad laisvės garantija spaudai suteikiama su sąlyga, kad ji veikia siekdama pateikti informaciją, kuri yra verta pasitikėjimo, ir gerbdama žurnalistų profesinės etikos reikalavimus. Spauda negali peržengti nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti. Profesinės etikos normas nustato Etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistų etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą.

Etikos kodeksas viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus įpareigoja prieš paskelbiant kritiką konkretaus asmens atžvilgiu į jį kreiptis ir gauti to asmens nuomonę, paaiškinimus ar paneigimą kritikuojamų klausimų atžvilgiu. Ir tik jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas gali kritiką išplatinti, tačiau pranešdamas, kad kritikuojamas asmuo atsisakė pasinaudoti atsakymo teise arba nebuvo galimybės išgirsti jo nuomonės. Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas turi aktyvią pareigą suteikti atsakymo teisę kritikuojamam asmeniui, turi dėti visas objektyviai įmanomas maksimalias pastangas, kad atsakymo teise kritikuojamas asmuo galėtų pasinaudoti.

Pareiškėjas prieš išplatindamas Publikaciją į AS „Latvijas tilti“ nesikreipė ir jam nesudarė sąlygų atsakyti. Pareiškėjas nepagrįstai Etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą atsakymo teisę tapatina su Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje numatyta atsakymo teise, kadangi abi atsakymo teisės skiriasi savo turiniu. Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnis nustato pažeistų teisių gynimą tais atvejais, kai visuomenės informavimo priemonėje jau yra paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar kenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams, tuo tarpu Etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalis numato žurnalistų pareigą visada suteikti teisę kritikuojamam asmeniui atsakyti į kritiką.

AS „Latvijas tilti“ kreipėsi į pareiškėją dėl informacijos paneigimo 2015-05-15 raštu, tačiau pareiškėjas savo profesinių pareigų vykdymą toliau tyčia ignoravo. Nors AS „Latvijas tilti“ prašymas vertintinas kaip kritikuojamo asmens jau pažeistų teisių gynimas, tai nepaneigia viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo profesinės etikos pareigos sudaryti sąlygas prieš publikacijos paskelbimą kritikuojamam asmeniui atsakyti į išsakomą jam kritiką ir neištaisantis šios profesinės pareigos pažeidimo. Skunde pateikiamas atsakymo teisės interpretavimas paneigtų pačią atsakymo teisę, nes ne viešosios informacijos rengėjas ir/ar skleidėjas turėtų pareigą kreiptis į kritikuojamą asmenį, o pastarasis turėtų dėti pastangas išsakyti savo nuomonę jam taikomos kritikos atžvilgiu.

Iš Publikacijoje pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad AS „Latvijas tilti“ buvo kritikuojamas Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, pateikta informacija neatitiko objektyviai kritikai keliamų reikalavimų bei tikrovės ir darė žalą dalykinei trečiojo suinteresuoto asmens reputacijai.

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo bandymą susisiekti su R. B.. Pareiškėjo pateikiamos aplinkybės prieštarauja informacijai, kurią pats pareiškėjas anksčiau yra pateikęs Komisijai. 2015-07-21 atsiliepime pareiškėjas nurodė, kad straipsnio autorius, rengdamas publikacijas apie AS „Latvijas tilti“ statomą estakadą buvo susisiekęs su atstove, tačiau vėliau bendravimas nutrūko ir atstovė neatsiliepdavo telefonu, nekomentuodavo, dėl ko autorius susidarė nuomonę, kad AS „Latvijas tilti“ bei jo atstovai nepageidauja pateikti savo nuomonės. Atsiliepime minima publikacija buvo rengta daugiau nei prieš metus. Prieštaraujančių aplinkybių nurodymas bei jas pagrįsti galinčių įrodymų nepateikimas vertintinas kaip siekis bet kuriomis aplinkybėmis išvengti atsakomybės dėl teisės aktuose numatytų profesinių pareigų tyčinio nevykdymo.

Kitose publikacijose nurodytas teiginys, kad nepavyko susisiekti su AS „Latvijas tilti“ atstove nepaneigia pareiškėjo profesinės etikos pareigos sudaryti sąlygas kritikuojamam asmeniui atsakyti į kritiką. AS „Latvijas tilti“ turi ir kitus atstovus, pavyzdžiui, J. B., rinkodaros ir viešųjų ryšių vadybininkę, ir/ar I. D., viešųjų ryšių ir rinkodaros projektų vadybininkę, kurios nurodytos kaip atstovės AS „Latvijas tilti“ interneto svetainėje www.latvijas-tilti.lv.

Teigia, kad pareiškėjas tyčia pažeidė Etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą profesinės etikos normą. Todėl T. J. nenurodė apie tariamą AS „Latvijas tilti“ nepasinaudojimą atsakymo teise. Pareiškėjas suvokė, kad Publikacijoje pateikiama informacija apie AS „Latvijas tilti“ yra ypatingai neigiamo pobūdžio, ir kad jis turi pareigą sudaryti teisę kritikuojamam asmeniui atsakyti.

AS „Latvijas tilti“ laikė, kad yra tinkama, jeigu pareiškėjas kartu jo atsiprašytų, todėl į paneigimo tekstą įtraukė ir atsiprašymą. Pareiškėjas galėjo tikrovės neatitinkančios ir dalykinei reputacijai žalą darančios informacijos paneigimą išplatinti ir be atsiprašymo, tačiau to nepadarė. Toks elgesys akivaizdžiai pagrindžia pareiškėjo siekį pakenkti AS „Latvijas tilti“ dalykinei reputacijai. Sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas jį paskelbti, tačiau savo naujienų portale jį paskelbė tokios blogos kokybės (skiriamosios gebos), kad vidutiniam skaitytojui neįmanoma susipažinti su Sprendimo turiniu. Atsižvelgdamas į netinkamą įpareigojimo vykdymą, AS „Latvijas tilti“ buvo priverstas 2015-09-01 atsakovui pateikti prašymą dėl Sprendimo paskelbimo per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą ir atsakovo interneto puslapyje.

Atsakovo darbo reglamento 28 punktas nustato, kad visi posėdžiai yra vieši. Tai reiškia, kad juose dalyvauti (stebėti) gali kiekvienas to pageidaujantis asmuo. R. S. N. turėjo teisę dalyvauti posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjo profesinės etikos pažeidimas, o taip pat ir pasisakyti AS „Latvijas tilti“ vardu. Iš Sprendimo turinio matyti, kad jis pagrįstas veiksmų kvalifikavimu, bet ne kurio nors asmens pasisakymais Komisijos posėdyje. Nėra jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti Komisijos narių nešališkumu ar objektyvumu.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimo, kuriuo Komisija nusprendė, jog Publikacijos paskelbimu buvo pažeistos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos Etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę.

Komisija 2015-07-27 sprendimu „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos Etikos kodekso pažeidimus T. J. publikacijoje „Strateginius šalies objektus kausto Latvijos įmonės šmėkla“ („alfa.lt“, 2015-04-21“ Nr. EKS-5/15 konstatavo, kad Publikacijoje nebuvo suteikta galimybė atsakyti į jai išsakomą kritiką ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nebuvo padaryta, kuo buvo pažeistos Etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios kritikuojamam asmeniui visada suteikti atsakymo teisę, t. y. galimybę pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra ar asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, pranešti apie tai visuomenei. UAB „Alfa media“ buvo įpareigotas paskelbti Komisijos Sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad alfa.lt portale 2015-04-21 buvo paskelbtas T. J. straipsnis „Strateginius šalies objektus kausto Latvijos įmonės šmėkla“. Šiame straipsnyje pažymima, kad AS „Latvijas tilti“ kreipėsi į teismą dėl Vakarinio aplinkkelio III etapo statybų konkurso sustabdymo, nors pati šiame konkurse nedalyvavo. Pažymėta, kad AS „Latvijas tilti“ ir anksčiau stabdė valstybinės reikšmės projektų įgyvendinimą, kai 2014 m. Kauno apygardos teismui apskundė konkursą „Dviejų lygių sankryžų su geležinkeliu Marijampolės miesto Gedimino ir Aušros gatvėse rekonstravimo techninių ir darbo projektų parengimo, statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos ir rekonstravimo darbai“. Publikacijoje teigiama, kad AS „Latvijas tilti“ vėlavo pastatyti estakadą Geležinio Vilko gatvėje, o statybos užbaigimui papildomai prašė 6 milijonų litų, viso statybos kaina išaugo iki 35,9 milijonų litų. Dėl šių veiksmų Viešųjų pirkimų tarnyba yra pradėjusi tyrimą. Publikacijoje pateikta asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo nuomonė, kad dėl tokių trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų kils problemų dėl medžiagų įsigijimo dabartinėmis kainomis, o projekto įgyvendinimas bus nukeltas į 2017 m.

AS „Latvijas tilti“ 2015-05-15 skundu kreipėsi į Komisiją prašydamas pripažinti, kad UAB „Alfa media“ naujienų portale alfa.lt 2015-04-30 paskelbtas straipsnis „Kriminalinių įtarimų šešėlis netrukdo nei gerai uždirbti, nei stabdyti strateginių objektų“ ir 2015-04-21 paskelbtas straipsnis „Strateginius šalies objektus kausto Latvijos įmonės šmėkla“ pažeidžia Etikos kodeksą. Taip pat prašė esant pagrindui priskirti UAB „Alfa media“ profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Skunde nurodyta, kad, pareiškėjo vertinimu, straipsniai paskelbti dėl UAB „Alfa media“ savininkų ryšių su AS „Latvijas tilti“ konkurentais, siekiant pakenkti bendrovei dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomame viešajame pirkime „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas“. AS „Latvijas tilti“ nurodė atskirus straipsnių teiginius, kuriuos laikė neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais viešosios informacijos sklaidos reikalavimus. Vienas iš teiginių yra paskelbtas Publikacijoje, o būtent tai, kad AS „Latvijas tilti“ stabdo Lietuvai svarbius projektus. Bendrovė paaiškino, kad Vakarinio aplinkkelio III etapo statybas sustabdė Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2015-04-09 nutartį.

UAB „Alfa media“ 2015-07-21 Komisijai pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame detaliai paaiškino, kuo remdamiesi abiejuose straipsniuose pateikė informaciją, kurią AS „Latvijas tilti“ laiko neatitinkančia tikrovės. Dėl teiginio apie aplinkkelio statybų sustabdymą buvo nurodyta, kad žurnalistas žodį „šokdina“ vartojo perkeltine prasme, o pati informacija dėl konkurso sustabdymo paremta tuo, jog konkursas buvo sustabdytas pagal AS „Latvijas tilti“ teismui pareikštą prašymą. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Alfa media“ žurnalistams suteikta visiška laisvė, o UAB „Alfa media“ savininkas nedalyvauja Vakarinio aplinkkelio III etapo konkurse.

AS „Latvijas tilti“ 2015-07-24 raštu pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais atsikirto į UAB „Alfa media“ skunde išdėstytus teiginius dėl informacijos pagrindimo. Tame tarpe teiginį dėl Vakarinio aplinkkelio III etapo konkurso sustabdymo laikė ne hiperbolizavimu, bet neatitikimu tikrovei. Atkreipė dėmesį, kad abiem straipsniais buvo siekiama pakenkti įmonės dalykinei reputacijai.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos Etikos kodeksas bei Komisijos darbo reglamentas. Visuomenės informavimo įstatymo 46-1 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad Komisija yra kolegialus Visuomenės informavimo etikos asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas. Komisija rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Etikos kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Etikos kodekso pažeidimų; bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus (Visuomenės informavimo įstatymo 46-1 straipsnio 3 dalis).

Žurnalistų profesinės etikos taisyklės, kurių laikymąsi prižiūri Komisija, įtvirtintos Etikos kodekse. Etikos kodekso 22 straipsnis įtvirtina, kad kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina pranešti apie tai visuomenei. Kiekvienu, atveju, kada asmuo kritikuojamas visuomenės informavimo priemonėje, straipsnį rengiantis žurnalistas jam turi suteikti teisę duoti paaiškinimus. Byloje nagrinėjamoje situacijoje dėl Publikacijoje pateiktos informacijos, matyti, jog AS „Latvijas tilti“ buvo kaltinamas tuo, kad dėl jo kreipimosi į teismą buvo sustabdytas valstybės strateginio objekto – Vakarinio aplinkkelio III etapo konkursas, dėl ko gali padidėti projekto darbų kaina ir būti nukeltas darbų atlikimo terminas. Byloje nagrinėjamoje Publikacijoje AS „Latvijas tilti“ nebuvo kaltinamas įtartinais ryšiais bei veikomis, kurios buvo aprašytos kitame straipsnyje „Kriminalinių įtarimų šešėlis netrukdo nei gerai uždirbti, nei stabdyti strateginių objektų“. Kadangi Sprendimas priimtas tik dėl Publikacijos, tai pasinaudojimo atsakymo teise aplinkybės bus vertinamos tik Publikacijos, o ne visų kitų visuomenės informavimo priemonės ir AS „Latvijas tilti“ santykių kontekste ir kituose straipsniuose, kuriuos pareiškėjas išspausdino apie AS „Latvijas tilti“.

Pareiškėjo nepasitenkinimas dėl Publikacijoje pateiktos informacijos kilo tik dėl pateikto vertinimo, jog jis stabdo strateginius projektus. Lietuvos Respublikoje. Publikacijoje buvo pažymėta ir kita informacija, kad AS „Latvijas tilti“ ir anksčiau stabdė valstybinės reikšmės projektų įgyvendinimą, kai 2014 m. Kauno apygardos teismui apskundė konkursą „Dviejų lygių sankryžų su geležinkeliu Marijampolės miesto Gedimino ir Aušros gatvėse rekonstravimo techninių ir darbo projektų parengimo, statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos ir rekonstravimo darbai“, kad AS „Latvijas tilti“ vėlavo pastatyti estakadą Geležinio Vilko gatvėje, o statybos užbaigimui papildomai prašė 6 milijonų litų, viso statybos kaina išaugo iki 35,9 milijonų litų, dėl ko Viešųjų pirkimų tarnyba yra pradėjusi tyrimą, tačiau dėl šios informacijos pateikimo pareiškėjas prieštaravimų nepareiškė.

Etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalis atsakymo teisę suteikia kritikuojamam asmeniui. Vadinasi, pasinaudoti atsakymo teise galima tik tada, kai nustatoma, jog skleidžiama informacija vertintina kaip kritika. Kreipimasis į teismą prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones savaime nėra neigiama aplinkybė ir vien dėl šios informacijos paskelbimo asmuo negali jaustis kritikuojamu, tačiau Publikacijos kontekste šis faktas buvo pateiktas tokiu būdu, kad būtų formuojama nuomonė, jog kreipimosi į teismą tikslas buvo ne įmonės interesų gynimas, o siekis sustabdyti strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas kritiką aiškina kaip nagrinėjimą, vertinimą ir ypač trūkumų iškėlimą. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos, kuria savo veikloje turi vadovautis ir žurnalistai ir Komisija, 25-27 punktuose nurodoma, kad žurnalisto profesijoje tikslas nepateisina priemonių, todėl informacija turi būti gaunama teisėtais ir etiškais būdais. Suinteresuotų asmenų prašymu informavimo priemonės privalo skubiai ištaisyti visas jų paskelbtas žinias ar nuomones, kurios yra netikros ar klaidingos, ir pateikti visą reikalingą informaciją. Valstybės įstatymuose tokiais atvejais turėtų būti numatytos atitinkamos sankcijos, o reikalui esant – ir kompensacija. Kad Europos Tarybos šalyse būtų galima suderinti šios teisės taikymą ir vykdymą, mes turime įgyvendinti 1974 m. liepos 2 d. Ministrų komiteto priimtą rezoliuciją Nr. (74)66 „Dėl teisės į atsakymą – asmens pozicijos spaudos atžvilgiu“ ir atitinkamas Konvencijos dėl televizijos laidų užsieniui transliavimo nuostatas.

1974 m. liepos 2 d. Ministrų komiteto priimtos rezoliucijos Nr. (74)66 „Dėl teisės į atsakymą – asmens pozicijos spaudos atžvilgiu“ preambulėje nurodoma, kad pageidautina kiekvienam asmeniui suteikti tinkamas priemones apsisaugoti nuo netikslios informacijos apie jį, apsaugoti jį nuo tokios informacijos skelbimo, tame tarpe ir nuomonių, kurios sudaro kišimąsi į jo asmeninį gyvenimą arba pažeidžia jo orumą, garbę ar reputaciją. Atsižvelgtina į tai, kad informacijos iš įvairių šaltinių gavimas garantuoja visapusiškos informacijos gavimą.

Įvertinus tai, kad žurnalistas turi pateikti nešališką teisėtais ir etiškais būdais gautą informaciją, atsižvelgti į tai, kad visuomenės interesus atitinka visapusiškos iš kelių šaltinių gautos informacijos pateikimas, daroma išvada, kad skelbdamas Publikaciją, kurioje AS „Latvijas tilti“ kaltinamas nepagrįstu kreipimusi į teismą dėl Vakarinio aplinkkelio III etapo konkurso sustabdymo, Publikacijos rengėjas turėjo paklausti AS „Latvijas tilti“ atstovo pozicijos dėl Publikacijoje nurodomų klausimų. Iš dalies neigiamas AS „Latvijas tilti“ kreipimosi į teismą vertinimas yra pateikiamas ne autoriaus, o kitos bendrovės atstovo, tačiau, kaip jau minėta, pagal 1974 m. liepos 2 d. Ministrų komiteto rezoliuciją Nr. (74)66 neigiamos nuomonės reiškimas, kuria daroma žala dalykinei reputacijai taip pat sudaro pagrindą atsakymo teisei realizuoti. 1974 m. liepos 2 d. Ministrų komiteto rezoliucija Nr. (74)66 vertinama kaip žurnalisto profesinės etikos taisykles nustatantis teisės aktas, kadangi į ją nukreipia Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija dėl žurnalistikos etikos.

Byloje nėra duomenų, kad Publikacijos autorius T. J. kreipėsi į AS „Latvijas tilti“ atstovą. Nors žurnalistas Komisijos posėdžio metu ir nurodė, kad jis skambino AS „Latvijas tilti“ atstovei R. B., tačiau įrodymų nebuvo pateikta. Nei elektroniniu paštu, nei sms žinučių pagalba atstovei nebuvo išsiųstas prašymas pateikti atsakymą. Galiausiai, vienas telefono skambutis nėra pakankamas kontaktas dėl atsakymo gavimo, kadangi iš praleisto telefono skambučio be papildomos žinutės, negalima sužinoti, kas kreipiasi, o būtinai perskambinti joks asmuo nėra įpareigotas. AS „Latvijas tilti“ turi internetinį puslapį, jame nurodo kontaktus, todėl rūpestingai vykdantis pareigą asmuo turi galimybę susisiekti su bendrove. Pareiškėjo atstovų nurodytos aplinkybės apie tai, kad rengiant ankstesnes pareiškėjo ir kitų leidinių publikacijas R. B. nepateikdavo reikalingos informacijos ir bendravo nenoriai, teisinės reikšmės neturi. Kreiptis dėl informacijos pateikimo galima ne tik į kurį nors konkretų asmenį, bet ir kitus įmonės atstovus. Taip pat galima kreiptis ir į nenoriai bendraujantį atstovą, nurodant konkrečius klausimus bei atsakymo terminą. Publikacijoje minimos informacijos pateikimas neturėjo jokios visuomeniškai reikšmingos skubos, dėl ko nebūtų galima Publikacijos išspausdinti sekančią dieną. Etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalis nereikalauja, jog žurnalistas būtinai gautų jo kritikuojamo asmens nuomonę. Pateikiamoje informacijoje gali būti nurodomos aplinkybės, dėl ko asmens atsakymas nėra gautas. Publikacijoje nėra nurodyta, kodėl AS „Latvijas tilti“ nepasinaudojo atsakymo teise. Komisijos posėdžio metu T. J. aiškino, kad prierašas apie nepasinaudojimą atsakymo teise neigiamai charakterizuotų AS „Latvijas tilti“. Su tokia pozicija nesutiktina. Etiškai ir nešališkai paaiškinus, kodėl asmuo nekomentavo jam reiškiamos kritikos, neigiamos nuomonės neturėtų kilti.

Pareiškėjas teigia, jog Etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalis turi būti taikomas atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnio taikymo taisykles, kurios suformuluotos teismų praktikoje. Pareiškėjo nuomone, atsakymo teisė turi būti įgyvendinama tada, kai pats asmuo kreipiasi dėl atsakymo teisės realizavimo. Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje nurodoma, jog kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją.

Etikos kodekso 22 straipsnyje išdėstytos teisės normos konstrukcija rodo, jog šiuo straipsniu užtikrinamos kritikuojamo asmens teisės iki publikacijos paskelbimo. Tai rodo, jog vartojama sąvoka „kritikuojamas asmuo“, pažymima, kad visuomenei turi būti pranešama, kad asmuo nepasinaudojo atsakymo teise. Reikalavimo pranešti apie nepasinaudojimą atsakymo teise priežastis nenustatyta po informacijos pateikimo. Tai reiškia, kad pats žurnalistas turi kreiptis į kritikuojamą asmenį, ar jis pageidaus pasinaudoti atsakymo teise. Tuo remiantis daroma išvada, kad Etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalies taisyklės turi būti taikomos iki informacijos paskleidimo. Tuo tarpu Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnio reguliavimas skiriamas santykiams, kurie susidaro tarp informacijos skleidėjo ir asmens, apie kurį paskleista informacija, po žinių paskleidimo.

Kritikos skleidžiant informaciją kontekste nėra svarbu, ar skleidžiama informacija atitinka tikrovę. Byloje nagrinėjamu atveju Publikacijoje paskleisti duomenys yra faktiškai teisingi. AS „Latvijas tilti“ iš tikrųjų kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Traseuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo pirkimo sąlygų tam tikrus punktus. Ieškinio užtikrinimui AS „Latvijas tilti“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jeigu viešojo pirkimo sutartis sudaryta, prašė sustabdyti jos vykdymą. AS „Latvijas tilti“ prašomos laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-09 nutartimi. Visgi, Publikacijoje buvo ne tik pranešami faktiniai duomenys, tačiau ir išreiškiama kritika dėl netinkamo kitų tikslų, nei įmonės interesų gynimas, turinčio naudojimosi procesinėmis teisėmis ir tuo buvo formuojama neigiama nuomonė apie AS „Latvijas tilti“ dalykinę reputaciją.

Pažymėtina tai, kad AS „Latvijas tilti“ prašė leisti pasinaudoti atsakymo teise ir po Publikacijos paskelbimo. Bendrovė 2015-05-15 raštu kreipėsi į UAB „Alfa media“, nurodydama, kokie teiginiai Publikacijoje bei kitame straipsnyje „Kriminalinių įtarimų šešėlis netrukdo nei gerai uždirbti, nei stabdyti strateginių objektų“ išspausdinti teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia įstatymų reikalavimus, paprašė abu straipsnius išimti, paskelbti paneigimo tekstą, kurį pateikė tame pačiame rašte. Jau minėtoje 1974 m. liepos 2 d. Ministrų komiteto rezoliucijoje Nr. (74)66 „Dėl teisės į atsakymą – asmens pozicijos spaudos atžvilgiu“ pažymėta, kad nacionalinė teisė gali leisti atmesti galimybę pasinaudoti atsakymo teise, kai reikalavimas paskleisti atsakymą nepateikiamas protingai trumpu laiku; atsakymo apimtis didesnė nei reikalinga patikslinti netikslius faktus; atsakymas neapsiriboja ginčijamų faktų koregavimu; atsakymu daromas baudžiamas pažeidimas; atsakymas yra priešingas teisiškai saugomiems trečiosios šalies interesams; kai suinteresuotas asmuo negali įrodyti savo suinteresuotumo. Iš esmės nei vieno šių pagrindų pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjo išsakomas argumentas, kad pateikto paneigimo jis negalėjo spausdinti dėl jame buvusio atsiprašymo, yra nepagrįstas. Viena vertus, jis galėjo paneigimą spausdinti be atsiprašymo, kitas vertus, galėjo kreiptis į AS „Latvijas tilti“, prašydamas pakoreguoti paneigimo tekstą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje konstatuotina, kad Publikacijoje paskelbtos žinios iš faktinės pusės buvo teisingos, tačiau pateiktos hiperbolizuojant ir išsakant niekuo nepagrįstą kritiką, tuo stengiantis sumenkinti įmonės reputaciją, todėl jų paneigimas nebuvo reikalingas. Atsakymo teisė po Publikacijos paskelbimo pagal Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnį apima netikslios ar šališkos informacijos patikslinimą, AS „Latvijas tilti“ prašė paneigti Publikacijoje paskleistą informaciją, tokia teisė gali būti užtikrinta tik tada, kai paskleidžiama tikrovės neatitinkanti, o ne netiksli ar šališka informacija.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nagrinėjant AS „Latvijas tilti“ skundą Komisijoje buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, o būtent tai, kad Komisijos posėdyje dalyvavo neįgaliotas asmuo, kuris davė paaiškinimus ir uždavė klausimus žurnalistui bei tai, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su papildomais AS „Latvijas tilti“ paaiškinimais. Iš Komisijos 2015-07-27 posėdžio protokolo Nr. 12 matyti, kad Komisijos posėdyje dalyvavo Komisijos nariai. Taip pat dalyvavo suinteresuoti asmenys, kurie nurodyti atskirame sąraše. Posėdžių svečių sąraše įrašyti UAB „Alfa media“ atstovai advokatė Viktorija Budreckienė ir T. J., o taip pat UAB „Trylika – dvidešimt trys“ atstovė R. S. N. Komisijos posėdžio protokole pažymėta, kad svarstant su Publikacija susijusį darbotvarkės klausimą dalyvavo UAB „Alfa media“ atstovai advokatė Viktorija Budreckienė ir T. J.. Protokole nėra įrašyti R. S. N. pasisakymai. R. S. N. nėra įgaliota veikti AS „Latvijas tilti“ vardu ir negali būti bendrovės atstove svarstant klausimus Komisijos posėdžiuose.

Visuomenės informavimo įstatymo 46-1 straipsnio 6 dalis numato, kad Komisija dirba pagal Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. Reglamentas buvo patvirtintas Komisijos 2015-03-23 sprendimu. Komisijos darbo reglamento 28 punktas nurodo, kad Komisijos posėdžiai yra vieši, išskyrus sprendimų priėmimą. Pagal Komisijos darbo reglamento 29 punktą Komisijos pirmininkas, nusprendęs skundą perduoti nagrinėti Komisijos posėdžiui, paskiria posėdžio vietą ir laiką, apie tai praneša Komisijos nariams ir pateikia jiems susipažinti visą medžiagą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos Komisijos posėdžio dienos. Posėdžio metu patvirtinama kito posėdžio preliminari darbotvarkė. Komisijos darbo reglamentas nenumato susipažinimo su Komisijai pateiktais dokumentais tvarkos, o taip pat suinteresuotų asmenų dalyvavimo posėdyje sąlygų. Komisijos darbo reglamento 30 punktas tik pažymi, jog apie Komisijos posėdį el. paštu pranešama visuomenės informavimo priemonės, dėl kurios pateiktas nagrinėti skundas, skleidėjui, rengėjui (jeigu rengėjas Komisijai yra žinomas), o 35 punktas nustato, kad posėdžio svečiai ir kviestiniai asmenys privalo laikytis tvarkos ir netrukdyti Komisijos darbui. Priešingu atveju Komisija turi teisę nutraukti posėdį.

Nors Komisijos darbo reglamentas ir nenustato detalių procedūrų, tačiau, remiantis bendromis administraciniame procese taikomomis nuostatomis, akivaizdu, jog neturintys įgaliojimo asmenys negali atstovauti juridiniams asmenims, o apie Komisijos turimą informaciją Komisijos į posėdį pakviesti dalyviai, turi būti informuojami. Komisijos posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad R. S. N. atstovavo AS „Latvijas tilti“, o šalių paaiškinimai posėdžio eigos yra prieštaringi. Komisijos atstovas neneigė, kad su AS „Latvijas tilti“ papildomais paaiškinimais pareiškėjas nebuvo supažindintas. Visgi, procesiniai pažeidimai gali turėti įtakos sprendimo galiojimui tik tuomet, kai buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Šioje byloje teisiškai reikšmingai aplinkybės, ar Publikacijos autorius kreipėsi į AS „Latvijas tilti“, nustatytos tinkamai, todėl procedūriniai pažeidimai negali turėti įtakos sprendimo teisėtumui.

AS „Latvijas tilti“ argumentai dėl priimto sprendimo paskelbimo yra susiję su jo vykdymu, t. y. klausimu, kuris šiame procese nenagrinėjamas. Pareiškėjo kaltės forma darant Etikos kodekso 22 straipsnio 2 dalies pažeidimą taip pat nėra svarbi.

Visuomenės informavimo etikos komisijos 2015-07-27 sprendimas Nr. EKS-5/15 pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jį panaikinti išnagrinėjus UAB „Alfa media“ skundą, nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmetamas. Atmetus skundą, atmetamas ir prašymas priteisti sumokėtą žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.