- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-348-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31227-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- R. C.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui R. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. C., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 10 426,32 EUR (36 000 Lt) skolos, 769,27 EUR (2 656,15 Lt) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012-01-25 ieškovas su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 10 426,32 EUR (36 000 Lt), o atsakovas surašė ir pasirašė skolos raštelį, kuriame numatė, jog skolos grąžinimo terminas – 2012-03-31. Pažymėjo, kad ieškovas atsakovą žodžiu ragino grąžinti jam skolą, o 2013-08-26 atsakovui buvo siųsta pretenzija, tačiau atsakovas į ją nereagavo. Nurodė, jog atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir laiku neatsiskaitė su ieškovu pagal paskolos sutartį (b. l. 1-3).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-24 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo 10 426,32 EUR (36 000 Lt) negrąžintos paskolos, 769,27 EUR (2 656,15 Lt) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167,98 EUR (580 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai (b. l. 11-12).
Atsiliepimas
Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad skolos raštelis parašytas ne atsakovo ranka ir parašas yra ne atsakovo, todėl prašė skirti rašysenos ekspertizę. Taip pat pažymėjo, kad skolos raštelyje įrašytas neteisingas atsakovo asmens kodas (b. l. 17).
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašė atsakovo prieštaravimus atmesti ir palikti galioti byloje priimtą preliminarų sprendimą. Nurodė, kad atsakovas pageidavo, kad jam pinigai būtų perduoti grynaisiais, todėl ieškovas 2012-01-25 adresu Žalgirio g. 90, Vilniuje, perdavė atsakovui 10 426,32 EUR (36 000 Lt). Paaiškino, kad paskolos raštelis buvo surašytas ir pasirašytas atsakovo. Pažymėjo, kad atsakovo asmens kode yra klaida, tačiau ji nėra esminė, kas sukelia pagrįstų abejonių atsakovo sąžiningumu rašant skolos raštelį. Be to, paaiškino, jog skolos raštelyje yra tinkamai nurodytas atsakovo adresas, taigi, skolos raštelį surašė ir pasirašė atsakovas (b. l. 23-24).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 13 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino. Preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo R. C. ieškovo R. V. naudai 10 426,32 EUR skolos, 769,27 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 195,59 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-24) dienos iki teismo sprendimo visiško vykdymo bei 863,07 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad pirmosios ekspertizės išvada yra nepagrįsta, kadangi ji prieštarauja pakartotinės ekspertizės išvadai, taip pat kitiems byloje esantiems įrodymams, be to, kelia abejonių eksperto nešališkumu. Pažymėjo, jog pirmąją ekspertizę inicijavo atsakovas, kuris prašė skirti būtent nepriklausomą ekspertą, tuo tarpu pakartotinė ekspertizė buvo atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centro, t. y. kvalifikuotos ir patikimos valstybės institucijos. Teismas nurodė, kad su pakartotinės ekspertizės atlikimu atsakovas nesutiko ir prašė ieškovo prašymą atmesti, kas irgi sukelia pagrįstų abejonių, jog atsakovas bijojo, kad pakartotinės ekspertizės išvados gali nesutapti su pirmosios ekspertizės išvadomis. Tuo tarpu, jei tikrai būtų skolos raštelį pasirašęs ne atsakovas, jis neturėtų prieštarauti pakartotinei ekspertizei.
Teismas nustatė, kad byloje esanti paties atsakovo pateikta 2012-01-18 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties (b. l. 152, 160) tvirtina, jog atsakovo įsigytas automobilis buvo įkainotas 34 500 Lt. Ši suma yra tik 1 500 Lt mažesnė, nei skolos raštelyje nurodyta suma. Tai, kad automobilis buvo įsigytas 2012-01-18, o skolos raštelis surašytas 2012-01-25, nepagrindžia aplinkybės, kad paskolinta pinigų suma buvo skirta ne automobiliui įsigyti, kadangi ieškovas 2015-04-23 teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakovu buvo susiklostę draugiški, abipusio pasitikėjimo santykiai ir iš pradžių minėta pinigų suma buvo paskolinta be paskolos raštelio, o praėjus kelioms savaitėms ieškovas pareikalavo atsakovą surašyti skolos raštelį, taigi, būtent dėl šių aplinkybių skolos raštelio data yra vėlesnė nei automobilio pirkimo data.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog 2012-01-25 ieškovas su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 10 426,32 EUR (36 000 Lt), o atsakovas surašė ir pasirašė skolos raštelį, kuriame numatė, jog skolos grąžinimo terminas – 2012-03-31 (b. l. 6), tačiau tinkamai sutarties nevykdė ir nustatytu terminu skolos negrąžino. Teismas, remdamasis pakartotinės ekspertizės aktu, nustatė, kad paskolos raštelį pasirašė atsakovas, t. y. atsakovas savo parašu patvirtino, jog jis prisiima įsipareigojimus grąžinti skolą paskolos sutartyje nustatytu terminu, tačiau savo pareigos tinkamai nevykdė. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog tokia sutartis sudaryta nebuvo ir pinigai atsakovui perduoti nebuvo (CPK 178 str.), todėl teismas ieškinį tenkino ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 10 426,32 EUR (36 000 Lt) dydžio skolą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė argumentus:
1. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes ginčo atveju pareigą įrodyti pinigų perdavimo faktą turėjo ieškovas, taip pat neįvertino visų aplinkybių ir padarė nepagrįstas išvadas.
2. Teismo išvados sprendime yra labai šališkos, nes teismas nurodė, kad pirmos ekspertizės išvados prieštarauja antros ekspertizės išvadoms (kaip ir galima teigti priešingai, kad antros ekspertizės išvados prieštarauja pirmos ekspertizės išvadoms, jei pakartotinės ekspertizės išvada atlikta iš papildomai paimtų dokumentų, kurių išvis nebuvo tirti pirmos ekspertizės).
3. Aplinkybę, kad pinigus jis perdavė atsakovui 2012-01-25 paskolos raštelio pasirašymo metu, ieškovas grindžia šiame raštelyje įrašytu žodžiu „pasiskolinau“ bei žodžiu „atiduosiu“. Tačiau paskolos raštelio formuluotė šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu neteikia pagrindo konstatuoti, jog paskolos davėjo 36 000 Lt perdavimo ir paskolos gavėjo šios pinigų sumos gavimo faktai įvyko ginčo raštelio pasirašymo metu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas R. V. prašo atmesti atsakovo R. C. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-13 sprendimą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovo prašymas byloje skirti rašysenos ekspertizę įrodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, o tai reiškia, kad paskolos dalykas ieškovo buvo perduotas atsakovui. Ieškovas nuosekliai paaiškino šias aplinkybes teisme teikdamas parodymus ir atsakovas nei savo paaiškinimais, nei kitais byloje pateiktais įrodymais neįrodė, kad ieškovas nebuvo jam perdavęs pinigų.
Šalies argumentai
2. Ieškovas savo nuosekliais parodymais paaiškino, kad jis per kelis kartus perdavė atsakovui 36000 Lt. Tik perdavus šią pinigų sumą ieškovas paprašė atsakovo parašyti paskolos raštelį, kad ieškovas turėtų bent kažkokį įrodymą, kad jis yra perdavęs pinigus atsakovui. Paskolos raštelis atsirado jau po pinigų perdavimo, todėl jame ir yra sakinys „aš R. C. pasiskolinau iš R. V. 36000 Lt“. Aiškinant lingvistiškai parašytą teiginį, aišku, kad tokio turinio teiginys yra rašomas po atlikto fakto. Šios aplinkybės patvirtina išvadą, kad pirmiausia atsakovas R. C. gavo iš ieškovo R. V. 36000 Lt, o tik vėliau buvo surašytas ir pasirašytas paskolos raštelis.
3. Teismas savo sprendimą grindė ne tik ekspertizės išvadomis, tačiau ir kitais byloje surinktais įrodymais. Teismo posėdyje atsakovas automobilio įsigijimo kainą tvirtai pasakė vienokią, tačiau pateikti įrodymai įrodė, kad automobilio kaina buvo visiškai kitokia. Taip pat atsakovas pateikė ne tuos teismo prašytus dokumentus, t.y. ne tų datų nei teismas reikalavo banko sąskaitų išrašus. Būtent šie veiksmai teismo taip pat buvo įvertinti, tai yra jeigu atsakovas būtų elgęsis sąžiningai, jis tikrai būtų pateikęs teismo prašomus dokumentus ir būtų atlikęs visus nuo jo priklausančius veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo. Ieškovas teigė, ir viso bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad 2012-01-25 ieškovas su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 10 426,32 EUR (36 000 Lt), o atsakovas surašė ir pasirašė skolos raštelį, kuriame numatė, jog skolos grąžinimo terminas – 2012-03-31 (b. l. 6). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad paskolos sutarties su ieškovu nesudarė ir pinigų iš ieškovo nesiskolino.
Apeliantas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu nurodo, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo fakto pagal paskolos sutartį, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pinigai buvo paskolinti, o atsakovas juos turi grąžinti. Pažymi, kad paskolos raštelio tokios formuluotės kaip „pasiskolinau“ ir „atiduosiu“ šalių tikrųjų ketinimų neatspindi.
Kasacinis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, taip pat aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo aukščiau nurodytą išaiškinimą, teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nuosekliai paaiškino apie paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, tuo tarpu atsakovo argumentai kelia abejonių, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nes viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas neigė pats surašęs ir pasirašęs sutartį, tačiau šį jo teiginį paneigė teismo rašysenos eksperto išvada (b. l. 119-126). Ekspertizę atlikusi ekspertė A. K. teismo posėdžio metu papildomai patvirtino, jog net nekyla abejonių, kad parašas yra atsakovo. Įvertintina aplinkybė, jog paskolos raštelis iki bylos nagrinėjimo teisme buvo pas ieškovą (kreditorių), paskolos raštelio turinys, kuriame pavartoti žodžiai „pasiskolinau“ ir „atiduosiu“, gramatiškai aiškinant sudaro pagrindą pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo faktą.
Kaip minėta, aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas. Nagrinėjamu atveju ieškovui nurodžius, kad atsakovas skolindamasis 36 000 Lt pagal 2012-01-25 paskolos sutartį ieškovui buvo nurodęs, jog pinigai skirti Mitsubishi markės automobilio pirkimui. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokį automobilį pirko sūnui ir pateikė į bylą 2012-01-18 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (b.l.152), kurioje automobilio kaina nurodyta - 34 500 Lt. Kaip teisingai pirmos instancijos teismas nurodė šio pirkinio kaina tik 1 500 Lt mažesnė, nei skolos raštelyje nurodyta suma, o tai, kad automobilis buvo įsigytas 2012-01-18, o skolos raštelis surašytas 2012-01-25, patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad iš pradžių minėta pinigų suma, esant geriems šalių santykiams, buvo paskolinta be paskolos raštelio, o praėjus kelioms savaitėms ieškovas pareikalavo atsakovą surašyti skolos raštelį. Be to, atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog pinigų automobilio pirkimui turėjo, jų buvo gavęs iš banko, tačiau teismui protokoline nutartimi įpareigojus pateikti išrašus iš bankų apie turėtas sąskaitas nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. pabaigos, atsakovas šių išrašų nepateikė, nurodydamas, kad šiuo laikotarpiu sąskaitose buvo tik mažos sumos. Tokie nenuoseklūs atsakovo teiginiai pagrįstai pirmos instancijos teismui leido daryti išvadą, kad ieškovas šioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo, faktą (CPK 176, 177, 185 straipsniai).
Atsakovas skunde teigia, kad teismo išvados sprendime yra labai šališkos, nes atsakovo teigimu, neaišku kodėl padarė išvadą, kad pirmos ekspertizės išvados prieštarauja antros ekspertizės išvadoms, o ne atvirkščiai.
Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovo prašymu, siekiant nustatyti ar atsakovo teiginiai apie tai, jog ne jis pasirašė skolos raštelį, kurio pagrindu prašoma priteisti skolą, buvo nuspręsta skirti rašysenos ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertui A. B.. Ekspertas pateikė išvadą, kad 2012-01-25 paskolos raštelio tekstas yra surašytas ne R. C., o 2012-01-25 paskolos raštelį pasirašė ne R. C., o kitas asmuo, bandydamas imituoti tikruosius R. C. parašus.
Antroji ekspertizė buvo paskirta ieškovo prašymu, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams. Šios ekspertizės išvadoje nurodoma, kad paskolos raštelio tekstą parašė ne atsakovas ir ne ieškovas, tačiau paskolos raštelyje R. C. vardu pasirašė atsakovas.
Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas paminėtos taisyklės nepažeidė ir ekspertų išvadas vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, t. y. sprendimas nebuvo grindžiamas išimtinai antrosios ekspertizės išvadomis. Kaip matyti teismas vertino abi ekspertizės išvadas, apklausė antrąją ekspertizę atlikusią ekspertę ir nustatęs, kad pakartotinės ekspertizės aktas yra išsamus, motyvuotas įrodymais, pagrindžiantis faktą, jog skolos raštelį pasirašė atsakovas, ir priešingai nei pirmas ekspertizės aktas, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, padarė išvadą, jog tikslingiau vadovautis kaip vienu iš byloje esančiu įrodymu antrosios ekspertizės išvadomis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, laikėsi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino ir aiškino bylos aplinkybes, todėl apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 167,98 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės pajamas išieškomas žyminis mokestis už apeliacinį skundą 167,98 Eur (CPK 80 str. 4 d., 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 982 EUR žyminio mokesčio valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660).