Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-180-628/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-18
Bylos Nr.
1S-180-628/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Bieliauskienė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Artūras Šumskas
Nuteistasis
T. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S–180-628/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Artūro Šumsko rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. J. (toliau – T. J.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. J. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 59-321 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d., 182 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 6, 9 d., 5 d. 2 p., subendrinus paskirtąsias bausmes T. J. paskirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. prie griežtesnės 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė ir T. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. vasario 1 d.

Bausmės vykdymo pabaiga – 2017 m. kovo 24 d.

1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2013 m. gruodžio 23 d.

T. J. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje buvo svarstytas 2014 m. gruodžio 9 d. Komisija 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 59-321 nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad T. J. paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, pažymint, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymo metu aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad T. J. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis T. J. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 59-321apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2015 m. sausio 5 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistasis T. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį ir pritaikius BVK 157 str. 7 d. 2 p., lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodoma, kad nors Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija konstatavo, jog jis yra baustas už kalinimo režimo reikalavimų pažeidimus, tačiau visiškai nesigilino į padarytų pažeidimų pobūdį bei jų svarbą. Pabrėžia, kad pataisos namuose, kuriuose atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, niekada nėra užfiksuota, jog jis naudojosi mobiliuoju telefonu naujai nusikalstamai veikai daryti. Nuteistojo teigimu, jis turi 3 vaikus, ir norėdamas išlaikyti tvirtus socialinius ryšius su pastaraisiais, turėjo priimti sprendimą pabendrauti telefonu su savo šeima, taip rizikuodamas gauti drausminę nuobaudą už mobilaus ryšio telefono naudojimą.

Aiškindamas kitus pataisos namuose užfiksuotus pažeidimus, t.y. miegojimą dienos metu, T. J. nurodo, kad tokius jo veiksmus paskatino nemiga, tačiau, gavus pataisos įstaigos administracijos leidimą miegoti dienos metu, analogiško pobūdžio pažeidimai užfiksuoti nebebuvo.

Skunde pabrėžiama, kad T. J. yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, automechaniko specialybę, iki sulaikymo dirbo savo bendrovėje UAB „J. T.“ direktoriaus pareigose. Jo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo teigimu, jis tęs savo darbinę veiklą bei mokės mokesčius valstybei, atlygins civilinius ieškinius bei tokiu būdu galės aprūpinti savo šeimą. Atlikdamas bausmę pataisos namuose, jis taip pat mokėsi, įgijo siuvėjo specialybę ir tik todėl, kad pataisos namuose nėra laisvų darbo vietų, jis šiuo metu nedirba.

Akcentuojama, kad savo padarytų nusikalstamų veikų jis nemenkina, tiesiog sieja jas su nebrandžiu savo amžiumi bei atsakingumo stoka. Nuteistojo vertinimu, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinio pobūdžio, nei alkoholio nei narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis nevartoja, o nusikaltimas, už kurio padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę – 180 str. 3 d., buvo įvykdytas pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, jo padarymo metu T. J. nebuvo nei vykdytoju, nei organizatoriumi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. J. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Išnagrinėjus nuteistojo T. J. aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimti nuteistojo netenkinantys sprendimai nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo sprendimas nepakankamai teisiškai pagrįstas.

Analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad T. J. laisvės atėmimo metu dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programoje, socialinių įgūdžių lavinimo programoje „Mano kelias 2“, pasirinktinai lanko socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimus. Be to, jis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2014 m. vasario 13 d. dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamose „Pozityvaus mąstymo ir emocijų valdymo įgūdžių ugdymo“ programos užsiėmimuose. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Remiantis 2013 m. birželio 16 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-147 duomenimis, T. J. pataisos namuose mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siuvinių gamintojo specialybės, dėl darbo vietų stokos nedirba, tačiau darbui yra motyvuotas. Vertinant šią aplinkybę, akcentuotina, kad jis turi aukštesnįjį išsilavinimą, automechaniko specialybę, iki įkalinimo dirbo savo individualioje įmonėje UAB „J. T.“ direktoriaus pareigose, kur ketina dirbti ir lygtinio paleidimo atveju. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, su jais bendrauja telefonu, laiškais, pasimatymų metu yra lankomas žmonos, motinos bei brolio. Be to, nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą – lygtinio paleidimo atveju ketina apsigyventi su sutuoktine D. J., adresu (duomenys neskelbtini), byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad į nurodytą gyvenamąją vietą jis bus priimtas. Vertinant nuteistojo asmenines charakterio savybes, pabrėžtina, kad jis nėra socialiai atsiskyręs, remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis, nepasižymi smurto panaudojimu, siekiant kontroliuoti kitus, retai praranda savitvardą, stengiasi apgalvoti savo veiksmų pasekmes, turi realius bei pasiekiamus planus ateičiai, socialines situacijas interpretuoja teisingai. T. J. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sistemą priskiriama žemai (29 balai).

Aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teigiamai apibūdinančias nuteistąjį aplinkybes aptarė bei vertino ir pirmosios instancijos teismas. Teismas savo nutartyje teisingai pažymėjo, jog šios aplinkybės patvirtina tokį nuteistojo elgesio modelį, kuris yra privalomas kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam ir pasitaisyti siekiančiam asmeniui.

Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, taikant LR BVK 157 str. 1 d. ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad T. J. ankščiau teistas 3 kartus: už sukčiavimą (tame tarpe ir už daugiaepizodinius sukčiavimus), dokumentų klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu bei apgaulingą apskaitos tvarkymą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą ir pasikėsinimą padaryti tyčinį sunkų nusikaltimą. Savo kaltę dėl jam inkriminuoto nesunkaus nusikaltimo padarymo T. J. pripažino iš dalies, dėl pasikėsinimo padaryti sunkų nusikaltimą savo kaltės nepripažino. Net ir skunde apygardos teismui dėl nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis menkina savo vaidmenį, nurodydamas, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta veikiant pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, jos įvykdymo metu jis nebuvo nei organizatorius, nei vykdytojas. Tačiau, vertinant šiuos nuteistojo argumentus, pažymėtina, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo nustatyta, jog nuteistasis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė su kitu asmeniu, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai didina jo pavojingumą, o atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pastarasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Analizuojant T. J. skundo argumentus jo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste, svarbu paminėti ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu praeityje jau buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau teismo pasitikėjimo jis nepateisino, nepasinaudojo jam suteikta galimybe pasitaisyti ir lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikalstamą veiką, kas neabejotinai atskleidžia asmens antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės rodo, kad T. J. iš ankščiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės reikiamų išvadų nepadarė, neišnykus teistumui, įvykdė naują nusikalstamą veiką, kas neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis 2013 m. lapkričio 20 d. specialisto išvada, T. J. ir pataisos namuose sunku laikytis nustatytos vidaus tvarkos, jis 14 kartų pažeidė režimo reikalavimus. Nors skundu apygardos teismui nuteistasis įvardina ir šių pažeidimų atlikimą paskatinusius veiksnius, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tai nemenkina įvykdytų režimo reikalavimų pažeidimų reikšmės.

Sprendžiant T. J. lygtinio paleidimo galimybę, būtina pažymėti ir tai, kad nors nuteistasis yra remiamas finansiškai savo šeimos narių, tačiau teismo nuosprendžiu priteistos 14000 litų turtinės žalos nukentėjusiajam nemoka, nepilnai įvykdė individualiajame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šių aplinkybių visuma leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad LR BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis negali būti įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Priešingai nei nurodoma T. J. skunde, visos jo išdėstytos aplinkybės buvo įvertintos tiek Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sprendime, tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje. Minėtos aplinkybės buvo vertinamos visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistąjį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities ir padaręs reikiamų išvadų bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius ir suteiktų pagrindą manyti, kad bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str. nuostatose, bus pasiekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, jog LR BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Visi skunde nurodyti argumentai buvo tinkamai įvertinti apylinkės teismo nutartyje, todėl T. J. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutarė:

nuteistojo T. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Sigita BieliauskienėTeisėjai Jurgita MačionytėArtūras Šumskas