Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties E. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Institucija) 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu pripažino E. N. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 1 d., ir paskyrė 150 litų baudą.

E. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2014-08-22, apie 18.00 val. su draugu D. D. ir savo nepilnamečiu sūnumi D. N. (duomenys neskelbtini) karjere su mėgėjiškos žūklės įrankiais žvejojo, neturėdamas nei mėgėjų žvejybos leidimo, nei nemokamą žvejybos teisę patvirtinančio dokumento, be to, sugavo 127 siauražnyplius vėžius. Tokiais savo veiksmais E. N. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 7 p., 17.1 p. reikalavimus.

Skunde nurodoma, kad teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas nevertino to, kad pažeidimas padarytas dėl aplaidumo, palikus namuose žvejybos bilietą bei nesugebėjimo sukontroliuoti savo nepilnamečio sūnaus veiksmų gaudant vėžius. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, turi įtakos nuobaudos individualizavimui. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Mėgėjų žvejybos taisykles nepilnametis asmuo gali nemokamai žvejoti ir sugauti iki 50 vnt. vėžių, todėl iš bendro sugautų vėžių skaičiaus šis skaičius turėjo būti išminusuotas. Pažymėtina, kad neteisėtai sugautų vėžių skaičius taip pat svarbus nuobaudos individualizavimui.

Motyvuojamoji dalis

E. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė E. N. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu paskirtos nuobaudos – 150 litų baudos už ATPK 87 str. 1 d., sušvelninimo.

ATPK 87 str. 1 d. sankcija numato, kad šio teisės pažeidimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt penkių iki dviejų šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato. Tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina ir tai, kad individualizuodamas pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal sankciją už padarytą pažeidimą paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Institucija paskyrusi 150 litų nuobaudą, ATPK 30 str. įtvirtintų nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrųjų taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino ATPK 30 str. 2 d., 30² str. 1 d., 31 str. ir 32 str. nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti E. N. paskiriant tokią nuobaudą. Apylinkės teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad E. N. pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, į tai, kad pažeidimas padarytas grupės asmenų (trys asmenys) bei padarytą didelę žalą gamtai. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Institucijos specialistas priimdamas nutarimą įvertino tai, kad pažeidimą padarė trys asmenys, todėl neteisėtai sugautų vėžių skaičių išdalino trims asmenims, be to, pripažino aplinkybę, kad žvejojo ir nepilnametis E. N. sūnus, todėl neteisėtai sugautų vėžių skaičius buvo dar sumažintas 50 vnt.

Pažymėtina, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), o asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančias ir pirmiau išdėstytas aplinkybes, t. y. į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo E. N. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad pažeidimu buvo padaryta reali žala gamtai, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė E. N. skundą dėl Institucijos paskirtos administracinės nuobaudos – 150 litų baudos, sušvelninimo, kuri pripažintina kaip teisinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, teisingumo ir proporcingumo principus.

E. N. skunde nepagrįstai nurodo, kad turėjo teisę 2014-08-22 sugauti 50 siauražnyplių vėžių, nes buvo įsigijęs žvejo mėgėjo bilietą. Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 17.1. punkto reikalavimus tokia teisė atsiranda, kai asmuo žvejybos vietoje turi ir pateikia mėgėjų žvejybos leidimą. Tai, kad asmuo žvejybos vietoje privalo turėti žvejo mėgėjo bilietą, patvirtina ir Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-280 „Dėl padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios" 11.2.1 punkto nuostatos, kad padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visą asmens, vykdžiusio žvejybą, sugautą žuvų kiekį, jei žvejojama su savimi žvejybos vietoje neturint mėgėjiškos žūklės leidimo ar nemokamą žvejybos teisę patvirtinančio dokumento. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. N. 2014-08-22 žvejojo su savimi žvejybos vietoje neturėdamas mėgėjiškos žūklės leidimo, todėl Institucijos nutarime pagrįstai nuriodyta, kad jis neteisėtai sugavo 127 vnt. siauražnyplių vėžių.

Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ir jame nurodytas vėžių skaičius turės prejudicinę galią civilinėje byloje (jei tokia būtų) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 str. 2 p. Pažymėtina, kad remtis teismų išaiškinimais galima tik tada, kai jie yra procesiniuose sprendimuose, priimtuose bylose, kurių ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos konkrečios bylos faktine fabula. Pagal teismų praktiką bylose dėl atsakomybės už žalą aplinkai yra išaiškinta, kad pagal ATPK 37 str. 2 dalį gamtai padarytos žalos atlyginimas sprendžiamas ne administracinėje byloje, bet civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Dėl tokios įstatymo nuostatos nutarime nurodytas žalos dydis negali turėti prejudicinės reikšmės, nagrinėjant civilinį ginčą dėl žalos gamtai atlyginimo civilinėje byloje.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.