Kauno apygardos teismo nutartis

2009-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-193-436/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-28
Bylos Nr.
2A-193-436/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pran.), Dalė Burdulienė, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“
Atsakovas
Marjanui B, uždarosios akcinės bendrovės „Surfkolita“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Žakona“, uždaroji akcinė bendrovė „Makveta“, valstybės įmonė „Registrų centras“, Kauno apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-193-436/2009Procesinio sprendimo kategorija 30.9
Pirmosios instancijos teismo teisėjaV.Liubševičiūtė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Dalios Burdulienės ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“ atstovams A. J. ir advokatei D. Ž., atsakovui Marjanui B. M. ir jo atstovui advokatui R. L., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Surfkolita“ atstovei advokatei G. D., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Surfkolita“ atstovės advokatės G. D. ir atsakovo Marjano B. M. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“ ieškinį atsakovams Marjanui B. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Surfkolita“ dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Žakona“, uždaroji akcinė bendrovė „Makveta“, valstybės įmonė „Registrų centras“ ir Kauno apskrities viršininko administracijai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Saverda“ ieškiniu prašė (T.I, 3-6 b.l.):

1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės dalį pastato 3G1p (unikalus Nr. 1997-1021-2032), esančio Raudondvario pl. 99, Kaune, paskiriant ieškovui UAB „Saverda“, į.k. 159938464, asmeninėn nuosavybėn šio pastato dalį (priestatą), kurioje yra ieškovui priklausančios patalpos 1-9 (145,40 kv.m.) ir 1-10 (82,82 kv.m.), tikslu Registrų centro Kauno filiale po atidalijimo suformuoti du atskirus turtinius vienetus ir suteikti atskirus unikalius numerius;

2) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino, atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės dalį pastato 3G1p, unikalus Nr. 1997-1021-2032, esančio Raudondvario pl. 99, Kaune, paskiriant ieškovui UAB „Saverda“, į.k. 159938464, asmeninės nuosavybės teise šio pastato dalį (priestatą), kurioje yra ieškovui priklausančios patalpos 1-9 (145,40 kv.m.) ir 1-10 (82,82 kv.m.), tikslu Registrų centro Kauno filiale po atidalijimo suformuoti du atskirus turtinius vienetus ir suteikti atskirus unikalius numerius. Patenkinęs ieškinį, teismas atitinkamai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo pateiktas T. Ž. įmonės parengtas pastato atidalijimo projektas nepažeidžia kitų bendraturčių interesų. Tai, jog nėra parengtas žemės sklypo, kuriame yra prašomas atidalinti pastatas, detalusis planas nėra pagrindas netenkinti ieškovo reikalavimo, nes Nekilnojamojo turto registre gali būti registruojami statiniai, nors prie jų nėra suformuotas žemės sklypas (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 23.3 punktas) (T.II, 16-20 b.l.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovo UAB „Surfkolita“ atstovė advokatė G. D. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas (T.II, 33-39 b.l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pastatas, kuriame šalys ir tretieji asmenys turi nuosavybės teise patalpas, yra jų bendroji dalinė nuosavybė. Šalims ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik pagrindinės pastato konstrukcijos ir bendra inžinerinė įranga, o ne pats pastatas. Be to, ieškovas yra vienintelis savininkas patalpų, kurias prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, nes ieškovas nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos dėl nekilnojamojo daikto atidalijimo į kelis turtinius vienetus. Visų pirma, ieškovas nesilaikė reikalavimo, kad dalijant pastatą į kelis turtinius vienetus būtinas pastato bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuriuo šiuo atveju nėra, nes nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Be to, žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, o patalpų savininkai nėra sudarė žemės sklypo nuomos sutarčių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas M.B. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas (T.II, 49-51 b.l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį pažeidė CPK 185, 263, 265 straipsnius ir 270 straipsnio 4 dalį, nes netinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą.Teismas patenkinęs ieškinį, neįvertino, kad prie atidalinto pastato nėra suformuotas žemės sklypas.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Saverda“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 58-63 b.l.).

Nekilnojamojo turto (pastato) atidalijimas nėra susijęs su žemės sklypo atidalijimu, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 23.3 p. į registrą įregistruojami statiniai, jei prie jų ir nesuformuotas žemės sklypas.Apeliantas UAB „Surfkolita“ nepagrįstai nurodo, kad bylos šalys ir tretieji asmenys nėra pastato bendraturčiai, o yra tik pastato atskirų patalpų savininkai. Pastate skirtingi šeši savininkai nuosavybės teise valdo atskiras patalpas. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Todėl atsižvelgiant į tai, jog pastato pagrindinės konstrukcijos yra bendros, teismas pagrįstai ieškovą, atsakovą ir trečiuosius asmenis laikė bendraturčiais.Ieškovas turi teisę reikalauti jam priklausančias patalpas, esančias bendrame pastate, atidalinti ir įregistruoti atskiru turtiniu vienetu.

Atsiliepimas

Atsakovas M.B. M. atsiliepimu į atsakovo UAB „Surfkolita“ apeliacinį skundą nurodo, kad su juo iš esmės sutinka. Pažymi, kad nesutinka tik su apeliacinio skundo argumentu, jog patalpų savininkai nėra pastato bendraturčiai. Atsakovas akcentuoja, kad ieškovas nuosavybės teise valdo atskiras patalpas, turinčias unikalų numerį, o pastato bendro naudojimo konstrukcijos ir inžineriniai tinklai lieka bendri, todėl vien dėl šios priežasties ieškinys atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo UAB „Surfkolita“ atstovė ir atsakovas M.B. M. bei jo atstovas apeliacinius skundus palaikė, prašė juos tenkinti. Ieškovo UAB „Saverda“ atstovai apeliacinius skundus prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jie atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šioje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas ar pastate esančių patalpų, kurios yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, savininkai yra pastato bendraturčiai, ar jie turi teisę pastatą atidalyti, o jeigu tokią teisę turi, ar tai galima padaryti nesuformavus prie pastato žemės sklypo.

Sprendžiant ar patalpų pastate savininkai yra pastato bendraturčiai, valdantys jį bendrosios dalinės nuosavybės teise, būtina sistemiškai aiškinti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir CK 4.82 straipsnio 1 bei 2 dalis.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį. Kita vertus, CK 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi, nors patalpų pastate savininkų daiktinės teisės (šiuo atveju bendroji dalinė nuosavybės teisė) į pastatą nekilnojamojo turto registre neregistruojamos, tačiau jų tokią teisę į pastatą numato įstatymas (CK 4.82 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė į pastatą neregistruojama todėl, kad patalpų savininkai neturi teisės atskirai nuo nuosavybės teise priklausančios patalpos parduoti bendrosios dalinės nuosavybės, numatytos CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į patalpą (CK 4.82 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas, atsakovai ir tretieji asmenys, esantys patalpų pastate Raudondvario pl. 99, Kaune, savininkais, kartu yra ir šio pastato, suformuoto kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, pažymėtas indeksu 3G1p, unikalus. Nr. 1997-1021-2032, bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai. Todėl UAB „Surfkolita“ apeliacinio skundo argumentas, kad pastatas nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas atmestinas.

Pripažinusi, kad pastatas yra jame esančių patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra tai, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę.

Byloje nustatyta, kad ieškovas, siekdamas įgyvendinti šią savo teisę, t.y. atidalinti pastatą ir ateityje teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti du nekilnojamojo turto objektus taip, jog jam nuosavybės teise atitektų pastato dalis (atskiras nekilnojamojo turto objektas), kurioje yra tik jam nuosavybės teise priklausančios patalpos, o kitiems patalpų savininkams ir toliau bendrosios nuosavybės teise priklausytų kita pastato dalis (atskiras nekilnojamojo turto objektas), kurioje yra jiems nuosavybės teise priklausančios patalpos, pateikė pastato bendraturčiams pastato atidalijimo projektą, kurį parengė T. Ž. projektavimo įmonė (T.I, 14-20; 115-126 b.l.). Dalis pastato bendraturčių su pastato atidalijimo projektu sutiko. Atsakovai su atidalijimu nesutiko.

Sprendžiant ar pastato atidalijimas pagal pateiktą projektą atitinka CK 4.80 straipsnio reikalavimus, pažymėtina, kad šio straipsnio 1 dalis ne tik numato kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet kartu reiškia ir tai, jog atidalijimas turi būti natūra. Tik tuo atveju, kai atidalijimas natūra negalimas dėl neproporcingos žalos daikto paskirčiai, galimi kiti atidalijimo būdai (CK 4.80 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos metu nustatyta, kad ieškovas ir kiti pastato bendraturčiai pastate bendro naudojimo patalpų neturi, ieškovas į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas patenka atskiru įėjimu nei kiti pastato bendraturčiai. Bendrų inžinerinių tinklų su kitomis pastate esančiomis patalpomis ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos taip pat neturi ir gali funkcionuoti atskirai (T.I, 116, T.II, 87-98 b.l.). Todėl darytina išvada, kad atidalijamos pastato dalys yra funkciškai ir techniškai savarankiškos. Pastato bendraturčiai nepateikė jokių duomenų, kad pastato atidalijimas natūra pagal ieškovo pateiktą projektą padarys žalos pastatui ar varžys jų bendrąją dalinę nuosavybę. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atidalijus pastatą, bus įtvirtintas ne tik jo atidalytų dalių, kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, funkcinis ir techninis, bet ir teisinis savarankiškumas. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindą spręsti, kad pastato atidalijimas pagal ieškovo pateiktą projektą nepadarys žalos pastatui, o tuo pačiu ir kitiems pastato bendraturčiams. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taikyles.

Tai, jog prie atidalijamo pastato nėra suformuotas žemės sklypas nėra pagrindas netenkinti ieškovo ieškinio, nes šioje byloje teisių į žemės sklypą klausimas nesprendžiamas. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, nors prie jų ir nėra suformuotas žemės sklypas (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 23.3 papunktis). Todėl apeliacinių skundų argumentai, kad prie atidalijamo pastato nėra suformuotas žemės sklypas, taip pat nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Kiti apeliacinių skundų argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui įtakos taip pat neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini.

Atmetus apeliacinius skundus, iš apeliantų ieškovui priteistina po 885,- Lt advokato pagalbos išlaidos, turėtos apeliaciniame procese (CPK 93 str. 1 d., 98 str.) (T.II, 69 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Saverda“ (į/k 159938464, buveinė Raudondvario pl. 99, Kaunas) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Surfkolita“ (į/k 232175180, buveinė Raudondvario pl. 99, Kaunas) 885,- Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliaciniame procese.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Saverda“ (į/k 159938464, buveinė Raudondvario pl. 99, Kaunas) iš atsakovo Marjano B. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. K. G. 16-19, Kaunas) 885,- Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliaciniame procese.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasTeisėjai Dalė BurdulienėRamūnas Mitkus