Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1228-408/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-11
Bylos Nr.
1-1228-408/2013
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-01290-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Nukentėjusysis
V. J.
Kaltinamasis
T. S.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-1228-408/2013
Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01290-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.10.1.; 1.2.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nukentėjusiajam V. J., kaltinamajam T. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla – miško darbuotojas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. S. 2012 m. rugsėjo 29 d. apie 01:40 val. prie klubo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui dėl to, kad nebuvo įleistas į klubą, klubo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojui V. J. vieną kartą kumščiu trenkė į kairį petį, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą bei ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais sudavė ir į kitas kūno vietas, ko pasekoje nukentėjusiajam V. J. parkritus ant žemės spyrė jam koja į dešinės rankos plaštaką, tokiu būdu nukentėjusiajam V. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda apatinėje lūpoje su kraujosruva, dešinio peties sumušimu, dešinės plaštakos sumušimu, dešinės plaštakos 4-to, 5-to delnakaulių panirimu. Tuo jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 138 str. 1 d.

Kaltinamasis T. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. apie 22.00 val. atvyko į klubą (duomenys neskelbtini) švęsti draugės gimtadienio. Linksminosi klubo antrame aukšte. Gėrė alų ir degtinę. Išgėrė tris bokalus alaus ir degtinės. Kilo konfliktas, nes apsaugos darbuotojai išvedė iš klubo draugą, tada jį išvedė iš rūkomojo. Būnant rūkomojoje patalpoje, atėjo apsaugos darbuotojas, kuris sugriebė jį už kaklo ir ėmė temti išėjimo link, ištempus į apačią, lauke vienas iš apsauginių jam papurškė į akis dujų. Draugai A. V. ir jo draugė G. matė, kad rankinę paėmė apsaugos darbuotojai. Atgal į klubą grįžo ne linksmintis, o pasiimti savo rankinės. Kadangi pats nesutiko su priverstiniu išvedimu iš klubo, todėl priešinosi, buvo piktas, vienas iš apsaugos darbuotojų į akis jam papurškė dujų. Rankinėje buvo vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, dvi ,,Swedbank“ kortelės ir apie 1000 litų. Bandė atgal patekti į klubą, tačiau tik tam, kad susigrąžintų savo rankinę. Įėjimą į klubą užstojo stambaus sudėjimo apsaugos darbuotojas. Jis kategoriškai neleido įeiti į klubą. Apsaugos darbuotojas buvo užsimojęs, kad jam suduotų, bet smūgio jis išvengė ir smūgiavo pats. Pirmą smūgį apsaugos darbuotojui sudavė kumščiu į veidą. Mano, kad pataikė į nosį, kadangi pastebėjo kaip iš apsaugos darbuotojo nosies bėga kraujas. Apsaugos darbuotojui sudavė gal du smūgius, ne daugiau. Jį puolė ir jis gynėsi. Sužalojimai jam buvo padaryti, buvo akių nudegimas dujomis, bet į medikus nesikreipė. Pamena, kad būnant ant žemės, apsaugos darbuotojas buvo užvirtęs ant jo ir suėmęs jo galvą už plaukų daužė į asfaltą. Surakino antrankiais ir laukė kol nuveš į policijos komisariatą. Apsaugos darbuotojui koja tikrai nespyrė. Grumtynių metu automobilio tikrai neapgadino. Prisipažįsta, kad tą vakarą buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir konfliktas kilo bare. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusysis V. J. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Kolega iš naktinio baro išvedė į lauką asmenį, sakė, vyko konfliktas su kaltinamuoju. Vienas vaikinas ėjo geranoriškai, o kitas priešinosi, kabinosi į laiptų turėklus, muistėsi, niekaip negalėjo susitaikyti su tuo, kad jo apsilankymas klube baigėsi. Kadangi kaltinamasis į žodinius perspėjimus nusiraminti nereagavo, todėl esant įėjimo į klubą tarpduryje, P. D. papurškė dujų, tada jis aprimo, kažkas atnešė vandens akims nusiplauti. Paskui nusileido du vaikinukai ir kaltinamasis bandė vėl įeiti į vidų. Liepė vaikinams neiti į lauką, o kaltinamąjį matė sėdintį lauke. Einant pro duris, kaltinamasis puolė, jis gynėsi, gavo apie 10 smūgių: į veidą, petį. Kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, apie 3 promiles girtumo. Jam prakirto nosį, buvo nukritęs ant žemės. Eidamas atgal paslydo, kaltinamasis spyrė ir krisdamas atsirėmė į jo automobilį bei įlenkė jį. T. S. spirdamas koja pataikė į dešinės rankos plaštaką. Kai V. J. pabandė keltis, pajuto, kad skauda visą dešinę ranką. Kaltinamąjį antrankiais surakino kolega. Krito su kaltinamuoju, jis ant kaltinamojo nukrito. Policiją iškvietė P. D.. Kreipėsi į medikus. Kaltinamasis jokios rankinės neprašė, apie rankinę išgirdo tik pas tyrėją. 500Lt susimokėti neprašė, tai netiesa. Pareikštą byloje civilinį ieškinį palaiko pilnai. Prašo 4000Lt neturtinės žalos atlyginimo už tai, kad neteko darbo, kad turi invalidumą. Pasibaigus invalidumo laikui, susitrukdė invalidumo grupės gavimo laikas, nes dėl šios bylos buvo paimti jo medicininiai dokumentai ir negalėjo pateiti dokumentų invalidumą suteikiančiai komisijai, šiuo metu nedirba. Iš darbo savo noru išėjo.

Liudytojas P. D. parodė, kad nukentėjusysis buvęs jo kolega. Kaltinamasis 2012 m. rugsėjo mėn. buvo klube, kaltinamasis dėl savo elgesio buvo įspėtas tris kartus. Kas dirbo kartu, nepamena. Dirbo klubo šokių salėje, o V. J. dirbo prie įėjimo. Kaltinamasis buvo perspėtas tris ar keturis kartus, nes elgėsi agresyviai. Buvo išgėręs ir pradėjo kabintis prie kompanijos. Jį išvedė iš šokių salės į apačią, nes jaunuolis mosikavosi kumščiais, priešinosi. Vienas išvedė kaltinamąjį. Dujų papurškė, nes pradėjo pulti jį. Dujų purškė lauke, nes fojė negalima purkšti dujų. Gavus dujų, kaltinamasis apsiramino ir lauke atsisėdo ant šaligatvio. Rūbininkas pakvietė A. K., pasakė, kad tarp V. J. ir kaltinamojo prasideda grumtynės. Kaltinamojo draugai buvo šalia, jie taip pat norėjo pulti. V. J. padėjo kaltinamąjį sulaikyti. Prašė uždėti jam antrankius. Jokių kalbų negirdėjo apie rankinę. Grumtynių metu kaltinamasis krisdamas trenkėsi į V. J. automobilį.

Liudytojas A. K. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, V. J. dirbo klube. Jis dirbo rūbinėje. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Dėl rankinės jokių kalbų negirdėjo. Išvedamas iš klubo vaikinas, plūdo apsaugos darbuotojus. Tuo pačiu metu iš klubo išeidinėjo ir kiti vaikinai, tačiau jie tai darė geranoriškai. Nenorintį iš klubo išeiti vaikiną apsaugos darbuotojai bandė tramdyti žodžiu, tačiau vaikinas nereagavo. Apsaugos darbuotojai vaikiną išvedė į lauką. Išvestas į lauką vaikinas nenurimo, brovėsi atgal į klubą, todėl apsaugos darbuotojas P. D. vaikinui į veidą papurškė dujų. Gavęs dujų vainikas aprimo, atsisėdo prie klubo įėjimo lauke ir kurį laiką ramiai sėdėjo. Po kelių minučių vaikinas vėl ėmė brautis į klubą. V. J. vaikinui į klubą įeiti neleido, įėjimą užstojo kūnu. Kiti du apsaugos darbuotojai, kurie vaikiną išvedė į lauką, jau buvo sugrįžę į klubą. Matė kaip vaikinas V. J. sudavė smūgį kumščiu į kairės pusės petį. Po šio smūgio V. J. vaikiną atstūmė, vaikinas vėl jam trenkė. V. J. su vaikinu pasitraukė toliau nuo įėjimo į klubą, į aikštelę. Tarp jų toliau vyko grumtynės. Vaikinas puolė V. J. smūgiuodamas, o šis nuo jo gynėsi. Išėjęs į lauką matė, kaip V. J. agresyvųjį vaikiną bandydamas pargriauti, pats parkrito tarp automobilių. Krisdamas vaikinas atsitrenkė į V. J. priklausančio automobilio ,,Opel Signum“ galinį sparną. Pargriautą ant žemės vaikiną, V. J. galiausiai sutramdė, jam buvo uždėti antrankiai, iškviesti policijos pareigūnai. Matė kaip vaikinas pirmas sudavė smūgį kumščiu V. J. į petį, kaip jį parvertė, spyrė gulinčiam ant žemės V. J. į veidą. Matė daug intensyvių to vaikino smūgių, tačiau negali detalizuoti jų skaičiaus ir tikslios pataikymo vietos. Dėl kokios priežasties vaikinas buvo išvarytas iš klubo ir kodėl jis taip intensyviai brovėsi atgal į klubą – nežino (b.l. 59-60).

Liudytojas A. V. parodė, kad 2012-09-29 buvo klube. Buvo jis, jo draugė G., T. S. ir kiti jų draugai. Kai įvyko konfliktas, jis su drauge buvo lauke. Draugė nuėjo prie automobilio. Jis matė, kaip T. S. apsauginių buvo išvestas iš klubo ir vedant, pametė rankinę. Pamatė, kaip vienas iš apsauginių paėmė T. S. rankinę. Atnešė jam vandens. T. S. sakė apsaugos darbuotojui, kad atiduotų rankinę. Apsaugos darbuotojas pasakė: ,, jei labai kietas, ateik vienas ant vieno”. Konflikto nematė, nes buvo lauke. Matė, kad išvedant T. S., prie pat durų nukrito jo rankinė ir jis matė, kaip kažkas iš apsauginių paėmė rankinę. Lauke konfliktą matė. Matė, kaip T. S. ir V. J. tarpusavyje mušėsi, o kur dingo rankinė, nežino. T. S. ėjo į klubo vidų ieškoti savo rankinės. Automobilis buvo aplankstytas, nes T. S. su V. J. griuvo, T. S. apsaugos darbuotojas daug kartų trenkė į veidą. Apsaugos darbuotojai minėjo, kad jei sumokės 500Lt, tai paleis, bet jie nesijautė kalti, o T. S. dar buvo sužalotas. Matė, kad automobilis įlenktas. Stumdydamiesi abu virto ant automobilio ir jį įlenkė, paskui V. J. užgriuvo ant T. S..

Iš teismo medicinos specialisto išvados nurodyta, kad V. J. konstatuota muštinė žaizda apatinėje lūpoje su kraujosruva, dešinio peties sumušimu, dešinės plaštakos sumušimu, dešinės plaštakos 4-to, 5-to delnakaulių panirimu, odos nubrozdinimais kairio kelio srityje. Dešinės plaštakos sumušimas su dešinės plaštakos 4-to, 5-to delnakaulių panirimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo V. J. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2012 m. rugsėjo 29 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumštimis, spardant kojomis ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu (b.l. 31-32).

Sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas, pažeidžiant jo kūno audinių ar organų vientisumą arba sutrikdant jų funkcijas. Sveikatos sutrikdymą objektyviai sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai - žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 138 str. 1 d. numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia.

Sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšis yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 138 str. 1 d. asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Būtinojo priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi, iš anksto, numatomi. Asmuo, suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystimąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo T. S. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 138 str. 1 d., nes kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, veikdamas neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. Kaltinamasis, smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į veidą, bei smūgiuodamas į įvairias kūno vietas, turėjo ir privalėjo suprasti, kad tokiais veiksmais jis gali sužaloti nukentėjusįjį, t.y. nors ir nesiekė tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Kaltinamasis T. S. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamajam T. S. skirtina bausmė - laisvės apribojimas. Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, kaltu prisipažino iš dalies, tačiau nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino.

Nukentėjusysis V. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1090,00Lt turtinės žalos bei 4000,00 Lt neturtinės žalos, atlyginimo.

VBĮ Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 468,59 Lt civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos CPK 178 str., kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas.

Neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl ir neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei jos maksimumas nenustatyti. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris privalo vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad T. S. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam V. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, į tai, kad kaltinamasis T. S. yra darbingas, todėl vertina, kad nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys dėl 1090,00Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas, priteisiant jį iš kaltinamojo V. J.. VBĮ Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 468,59 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas, priteisiant jį iš kaltinamojo V. J.. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas dalinai, priteisiant 500,00Lt iš kaltinamojo V. J..

Kaltinamajam T. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 138 str. 1 d., nuteisti jį 1 m. (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nukentėjusiajam V. J. iki 2013-10-01 turtinę žalą, dalį neturtinės žalos ir išdirbti 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose.

Kardomąją priemonę T. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai: priteisti 1090,00Lt (vieną tūkstantį devyniasdešimt litų 00 ct) turtinės žalos, bei 500 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo iš T. S. nukentėjusiojo V. J. naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš T. S. 468,59 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus ir 59 cnt).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas