Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas teismo prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad kultūros ministras 2008 m. spalio 30 d. raštu „Dėl Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo estrados dainininkei A. M. (O. K.)“ teikė Pensijų komisijai dokumentus skirti pareiškėjai antrojo laipsnio valstybinę pensiją už nuopelnus Lietuvos kultūrai (Komisijos byla, b. 1. 4). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2011 m. sausio 19 d. raštu Nr. (24.13-23)SD-393 grąžino Kultūros ministerijai dokumentus bei nurodė, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pakeitimą asmenims už nuopelnus valstybinės pensijos nebeskiriamos (Komisijos byla, b. l. 5).

Pareiškėja 2019 m. sausio 31 d. pateikė Kultūros ministerijai prašymą, kuriame nurodė, kad 2008 m. jos kandidatūra buvo pristatyta valstybinei pensijai gauti. Pareiškėja 2019 m. sausio 31 d. prašyme Kultūros ministerijos prašo pakartotinai teikti jos kandidatūrą valstybinei pensijai skirti (Komisijos byla, b. l. 2, 19–20). Ministerija 2019 m. vasario 18 d. rašte (toliau – ir Raštas) nurodė, kad jau ne kartą yra atsakiusi į pareiškėjos kreipimusis dėl valstybinės pensijos skyrimo, paaiškindama, kad, nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems VPĮ pakeitimams, valstybinė pensija nėra skiriama kultūros ir meno kūrėjams, todėl Kultūros ministerija neturi teisinio pagrindo teikti pareiškėjos kandidatūros Pensijų komisijai. Kultūros ministerija Rašte nurodė, kad pareiškėjos prašymo nenagrinės (Komisijos byla, b. 1. 21).

Pareiškėja, nesutikdama su Kultūros ministerijos Raštu, dėl jo teikė skundą Komisijai, kuriame prašė įpareigoti Kultūros ministeriją patenkinti pareiškėjos 2019 m. sausio 31 d. prašymą. Komisija Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 27–29).

Iš pareiškėjos Kultūros ministerijai teikto 2019 m. sausio 31 d. prašymo turinio matyti, kad pareiškėja prašė atsakovės teikti jos kandidatūrą valstybinei pensijai skirti. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjos teiktas 2019 m. sausio 31 d. prašymas iš esmės atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo sąvoką, todėl turėjo būti išnagrinėtas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais. Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (redakcija nuo 2017 m. lapkričio 23 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos prašymas išnagrinėtas ir dėl jo priimtas Raštas. Kultūros ministerija Rašte nurodė, kad pareiškėjos 2019 m. sausio 31 d. prašymo nenagrinės, kadangi tuo pačiu klausimu jau buvo priėmusi sprendimus, o pareiškėja jokių naujų aplinkybių, kurios leistų abejoti ankstesnių sprendimų pagrįstumu, nenurodė.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kai prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas. Vienas iš tokių prašymo ar skundo nagrinėjimo atsisakymo pagrindų yra atvejis, kai paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog Kultūros ministerija 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. S2-1315, 2017 m. gegužės 10 d. raštu Nr. S1-130 ir 2017 m. liepos 11 d. raštu Nr. S1-200 (Komisijos byla, b. l. 13–18) pareiškėjai pateikė informaciją, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pakeitimą asmenims už nuopelnus valstybinės pensijos nebeskiriamos, todėl jos kandidatūra nebus teikiama Pensijų komisijai. Teismas pažymi, kad Ministerija Rašte pareiškėjai nurodė, kad jau ne kartą yra atsakiusi į pareiškėjos kreipimusis dėl valstybinės pensijos skyrimo, paaiškindama, kad, nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems VPĮ pakeitimams, valstybinė pensija nėra skiriama kultūros ir meno kūrėjams. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti Kultūros ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. raštas Nr. S2-1315, 2017 m. gegužės 10 d. raštas Nr. S1-130 ir 2017 m. liepos 11 d. raštas Nr. S1-200 (Komisijos byla, b. l. 13–18). Esant šioms aplinkybėms, Kultūros ministerija Rašte pagrįstai atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl jos kandidatūros teikimo Pensijų komisijai.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo teismui ir 2019 m. sausio 31 d. prašymo Kultūros ministerijai turinį, pažymi, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su Pensijų komisijos veiksmais. Pareiškėja 2019 m. sausio 31 d. prašyme Kultūros ministerijai nurodė, kad Pensijų komisija, grąžindama Kultūros ministerijai dokumentus, pažeidė VPĮ 6 straipsnio 6 dalį bei nepaisė Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų – daugiau kaip du metus nuo dokumentų pateikimo neskyrė pareiškėjai valstybinės pensijos. Teismas pažymi, kad kultūros ministro 2008 m. spalio 30 d. rašto teikimo metu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. sausio 19 d. rašto Nr. (24.13-23)SD-393 teikimo metu galiojusios VPĮ nuostatos nustatė, kad Pensijų komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios – Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko – ir valdymo institucijų, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Teikimai skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją pateikiami Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka (VPĮ 6 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. Nr. 255 nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (teisės akto redakcija nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 9 d.) (toliau – ir Nuostatai) 14 punkte nustatyta, kad Pensijų komisija turi teisę priimti sprendimą atsisakyti teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymą skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją ar atsisakyti skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Tokiu atveju teikimas ar prašymas ir prie jo pridėti dokumentai grąžinami juos pateikusiai institucijai.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. sausio 19 d. rašte Nr. (24.13-23)SD-393 nurodoma, jog Kultūros ministerijai grąžinami pateikti pareiškėjos dokumentai. 2011 m. sausio 19 d. rašte taip pat nurodyta, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. asmenims už nuopelnus valstybinės pensijos nebebus skiriamos. Teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2011 m. sausio 19 d. raštu Nr. (24.13-23)SD-393 informavo atsakovę, kad klausimas dėl valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjai buvo išnagrinėtas, t. y. priimtas sprendimas atsisakyti skirti valstybinę pensiją pareiškėjai ir kitiems asmenims, pasikeitus teisiniam reguliavimui. Pareiškėjai išaiškintina, kad, jeigu ji nesutinka su Pensijų komisijos sprendimu atsisakyti skirti jai valstybinę pensiją ir grąžinti Kultūros ministerijai pareiškėjos pateiktus dokumentus valstybinei pensijai skirti, tai ji turi teisę skųsti tokį Pensijų komisijos sprendimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Nuostatuose nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad Pensijų komisijos sprendimas būtų ginčytas teisės aktuose nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir paminėtą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad skundžiamas Komisijos Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. sausio 31 d. prašymą iš naujo. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos O. K. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.